Kruonis

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
15:48, 2 lapkričio 2017 versija naudotojo Vytautas Budvytis (Aptarimas | įnašas)
(skirt) ←Ankstesnė versija | Dabartinė versija (skirt) | Vėlesnė versija→ (skirt)
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Kruonis (Kronie) ir apylinkės. 1911 m. vokiečių kariuomenės topografinio žemėlapio fragmentas (Karte des westlichen Rußlands. O. 22. Kowno.
Kruonis 1928 m. žemėlapyje. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Retų knygų ir rankraščių skyrius.
Kruonio panorama iš oro. 2011 m. O. Lukoševičiaus nuotr.
Kruonio bažnyčios vaizdas iš oro. 2011 m. O. Lukoševičiaus nuotr.
Kruonio stačiatikių kapinių vartai. 2003 m. R. Gustaičio nuotr.
Kruonio katalikų kapinių vartai. 2003 m. R. Gustaičio nuotr.

Kruonis, miestelis – Kruonio seniūnijos centras, 15,5 km į pietvakarius nuo Kaišiadorių. Per Kruonį teka Kruonė, Lapainios dešinysis intakas, 8,8 km ilgio.

Apie archeologinius kasinėjimus – plačiau straipsnyje Archeologiniai tyrimai Kruonyje.

1924-1935 m. Kruonio miestelyje ar šalia jo rasta apie 14 akmeninių kirvių. Literatūroje minima Kruonyje (ar šalia jo) buvusi akmens amžiaus stovykla. M. Balinskio teigimu, XV a. viduryje Kruonyje pastatyta pirmoji bažnyčia, kuriai Lietuvos didysis kunigaikštis Kazimieras 1472 m. suteikė aprūpinimą. 1496 m. Darsūniškio valdytojas Venclovas Koscevičius mini Kruonio ir Darsūniškio gyventojų ginčą dėl miško, priteisto Kruonio gyventojams. 1514 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas Kruonį paskyrė valdyti I. Turlai. 1545 m. Kruonis parduotas Smolensko kaštelionui G. Tryznai, o 1570 m. atiteko Oginskiams. 1583 m. Kruonio savininkas Bohdanas Oginskis nustatė dvaro ribas. Valdant Oginskiams, XVII a. pradžioje dvare pastatyti puošnūs mūriniai renesanso rūmai su gražiomis, erdviomis salėmis ir kambariais, perdengtais kryžminiais skliautais su turtingu nerviūrų raštu, būdingu XVII a. pirmosios pusės architektūrai Lietuvoje. XVII a. antroje pusėje Kruonio nurodomas kaip viena karaimų gyvenviečių Lietuvoje. Švedijos karalius Karolis XI 1690 m. finansavo į Lietuvą ir Lenkiją pasiųstą Upsalos universiteto orientalistikos profesorių G. Peringerį, kad šis išžvalgytų „vieną žydų sektą, vadinamą karaimais“. Švedų profesorius su kitu, kol kas nežinomu asmeniu lankėsi ir Kruonyje. 1936 m. Lietuvos žemės vardyne minimi Karaimų kalnai, kuriuose, kaip pasakojama, ir buvo laidojami karaimai. 1693 m. Kruonio inventoriuje pažymėta, kad miestelyje vyksta turgūs, gyvena 39 šeimos (apie 230-270 gyventojų, neskaitant vienuolių ir bažnyčios tarnų), yra amatininkų (audėjas, kalvis, siuvėjas, aludaris, kubilius), veikia malūnas. 1775 m. inventoriuje rašoma, kad miestelyje gyvena 25 šeimos. Veikė karčema, buvo vienas amatininkas kalvis. Po 1787 m. gaisro be pastogės liko 10 šeimų. Nesudegė 9 sodybos. 1795 m. dvare - 61 gyventojas, miestelyje - 21 sodyba ir 166 gyventojai. Kruonis nukentėjo 1812 m. karo metu. Nukentėjusių sąraše yra 20 šeimų - beveik visi to meto Kruonio gyventojai. Stipriai apgriauti ir vėliau neatstatyti dvaro rūmai (pilis), apniokota cerkvė. Šiuo metu piliavietė, vadinama Pilies griuvėsiais, yra archeologinis paminklas. 1993-2000 m. piliavietės ariamoje dalyje surinkta XVI a. pabaigos - XVII a. glazūruotų ir neglazūruotų koklių ir žiestų puodų šukių.

Po 1831 m. sukilimo konfiskavus Oginskių valdas, dvaras ir miestelis atiteko carinei administracijai. 1838-1939 m. miestelyje gyveno 32 šeimos (ir 1 šeima malūne), 1944 m. - 29 valstiečių ir keletas miestelėnų šeimų; buvo karčema, kalvė. 1850 m. valstybiniam Kruonio dvarui priklausė 3 palivarkai, 33 kaimai ir 16 viensėdžių. Nuo XIX a. vidurio miestelis ėmė augti. 1857 m. miestelyje - 51 šeima, 1861 m. - 46 sodybos ir 311 gyventojų. Po 1863 m. sukilimo į Kruonio dvarą atkelta daug rusų kolonistų. 1866 m. miestelyje - 63 sodybos, 574 gyventojai (306 katalikai, 203 stačiatikiai, 44 žydai, 16 musulmonų, 5 protestantai). 1886 m. vietinių gyventojų miestelyje buvo 107 (36 šeimos), o atkeltųjų - 411, iš viso 518 gyventojų. Tuo metu miestelyje veikė 4 karčemos ir 3 smulkių prekių parduotuvės. 1897 m. Kruonyje gyveno 473 gyventojai, kurie dirbo 459,73 dešimtinės žemės. 1887 ar 1888 m. uždaryta nelegaliai pastatyta sinagoga. XIX a. II pusėje miestelio centre pastatytos kelios smuklės. 1914 m. atidaryta vaistinė. 1920 m. vasario 21-23 d. Kaune vykusiame kareivių sukilime dalyvavo kruonietis P. Lukoševičius. Už tai nuteistas 2 metus kalėti. 1923 m. miestelyje buvo 90 sodybų, 495 gyventojai, 1931 m. - 62 sodybos ir 522,69 ha žemės. 1926 m. pradėjo veikti pieno perdirbimo bendrovė, 1928 m. - sodų vaisių ir daržovių gamintojų draugija, 1938 m. įsteigtas sveikatos punktas. 1939 m. atidaryta biblioteka. 1941 m. birželio 14 d. ištremti Čižauskai (5 asmenys).

Prasidėjus II pasauliniam karui, J. Jankevičiaus vadovaujamas būrys sušaudė Kruonio valsčiaus vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotoją K. Subačių, valsčiaus partorgą S. Reinį ir 9 komjaunuolius.

Dabartinės vidurinės mokyklos vietoje 1941 m. rudenį vokiečiai įkūrė sovietinių karo belaisvių stovyklą, kurioje buvo apie 300 belaisvių. 1941-1942 m. darbymečio metu belaisviai dirbdavo aplinkinių gyventojų ūkiuose.

1941 m. rugpjūčio 15 d. gretimame Gojaus miške sušaudytos 25 žydės iš Darsūniškio geto. 1990 m. jų sušaudymo vietoje pastatytas paminklinis akmuo.

1944 m. miestelyje gyveno 356 gyventojai katalikai, 215 vietinių stačiatikių, 50 sentikių - repatriantų, kilusių iš Lenkijos, Suvalkų srities. Jie į Lietuvą repatrijavo 1940-1941 m., o į Kruonį atkelti 1942 m. Taip pat miestelyje gyveno 26 totoriai. 1943-1945 m. priverstiniams darbams į Vokietiją išvežti 4 gyventojai. 1945-1949 m. žuvo 6 partizanai, kilę iš Kruonio. 1945-1953 m. įkalinta 18 gyventojų, tarp jų - kunigas A. Šatas. 1948 m. ištremti Arlauskai (3 asmenys), Čepulioniai (2 asmenys), Kavaliauskai (5 asmenys), Malinauskai (2 asmenys), Valentinai (3 asmenys), taip pat R. Švenčionytė, D. Kerševičiūtė. Po II pasaulinio karo sušaudyta 12 gyventojų, kilusių iš Kruonio. Gojaus miškelis, esantis šalia Kruonio, šiandien žinomas kaip masiškiausia rajono partizanų laidojimo vieta. Čia palaidota apie 40-60 partizanų. Lietuvos liaudies buities muziejaus darbuotojų V. Markevičiaus ir E. Morkūno iniciatyva čia pastatyti du kryžiai. 1995 m. partizanų laidojimo vietoje V. Markevičius prie medžių pritvirtino dar 30 kryželių.

1947 m. miestelyje - 175 sodybos, 655 gyventojai, 1959 m. - 694 gyventojai, 2000 m. - 320 gyvenamųjų namų, 742 gyventojai.

Yra kapinės, kuriose palaidotas dailininkas Vladas Didžiokas (1889-1942). Jo palaikai į Kruonio kapines perkelti iš senųjų Rumšiškių kapinių prieš užtvindant miestelį. Vlado Didžioko kapas paskelbtas respublikinės reikšmės istorijos paminklu. Šalia palaidota jo žmona dailininkė Barbora Didžiokienė (1896-1976) ir sūnus Jurgis. 1975 m. pastatytas antkapinis paminklas (architektė A. Meškauskienė).

1773 m. Kruonyje įkuriama parapijinė mokykla. 1857 m. atidaryta valdiška mokykla. 1868 m. šioje mokykloje mokėsi 27 berniukai ir 9 mergaitės, 1907 m. - 91 mokinys (60 berniukų ir 31 mergaitė). 1938 m. sausio 1 d. Kruonio mokykloje mokėsi 212 mokinių, 1957-1958 mokslo metais - 340 mokinių.

Kruonio miestelio istorinis centras - vietinės reikšmės urbanistikos paminklas. Miestelio aikštės kampe stovėjusios smuklės, pastatytos XIX amžiuje, jau nebėra; ji nugriauta 1985 m.

Nuo 2008 m. Kruonyje vyksta klasikinės muzikos festivalis "Renesanso naktys Kruonyje". Festivalio koncertai vyksta Kruonio bažnyčioje arba dvarvietėje.

Vietovardžiai

Kruonio pradžios mokyklos mokytojas Aleksandras Bieliauskas 1936 m. kovo mėnesį užrašė Kruonio bažnytkaimio vietovardžius.

Akių raistas – raistas. Žemė lygi, durpynas. 10 ha dydžio. Už 2 km į šiaurės rytus. „Raisto vidury esą buvusi vandens pilna duobė, vadin. „akis””.

Cegelnia – ariama žemė, pievos. Žemė kalnuota, molis. 8 ha dydžio. Į pietryčius nuo Kruonio apie 2 km. Randama plytų.

Dvaro raistas – raistas. Lygus, klampus, durpės. 9 ha dydžio. Apie 1 km į rytus nuo Kruonio.

Gardino gatvė – gatvė. 150 m ilgio. Prasideda turgavietėje, eina į šiaurės rytus.

Imasta – pieva, dirva. Lyguma, smėlis. 12 ha dydžio. Į pietus nuo Kruonio apie 1,5 km.

Karaimų kalnai – 4 kalniukai. Vienoje eilėje 50 m atstumu, 6-8 m akščio, 20 m pločio. Žvyras. Užima 20x20x6 m plotą. Į šiaurės rytus nuo Kruonio apie 0,5 km. „Kalbama, kad kalniukai supilti”. „Karaimų kalnai (kitaip vadin. Karaimų kapinės). Randama kaulų. Kalnai matomai supilti, nes yra vienodi, nedideli, lygumoj”.

Kauno gatvė – gatvė. 150 m ilgio. Nuo turgavietės į šiaurę.

Klaipėdos gatvė – gatvė. 250 m ilgio. Nuo turgavietės eina į vakarus, paskui suka į pietvakarius. „Gatvė – Naujasis Kruonis”.

Kronka – upelis. Vingiuotas, vietom aukšti skardžiai. Apie 8-9 km ilgio. Teka Kruonio pietryčiuose ir šiaurės vakaruose. Išteka iš rytuose esančiame valdžios miške, teka į vakarus, vėliau pasuka į šiaurės vakarus ir įteka į Lapainią.

Lapės – pievelė. Lygi, 0,5 ha dydžio. Apie 1 km į šiaurės rytus nuo Kruonio.

Margai – pievos. Lygios, rūdynai. Apie 8 ha dydžio. Apie 2 km į rytus nuo Kruonio. „Buvo raistai, nusausintos”.

Margelių raistas – brasta – raistas. Apvalus, krūmai, klampus. Apie 5 ha dydžio. Apie 2 km į šiaurės rytus nuo Kruonio. „Yra pasakojama, būk jame vaidinosi. Žmonėse buvo net sakoma: „Kiba tau velnias iš Margelių ateitų!” arba „Eik į Margelius velnius vaikyt!”.

Mažeibalė (vietos tarme Mažeibale) – raistai. Įdubime, kupstai, krūmai, žemė įvairi. Apie 2 km į pietryčius nuo Kruonio.

Molkasa – sklypas. Kalniukai, molis. 9 ha dydžio. Į rytus apie 1 km. „Buvo mt. Molinė. Lapinsko ir Kurausko sklypuose”.

Pėtnyčia – raistas, ariama žemė. Pietuose revas, kitur lygu. Smėlis. 10 ha dydžio. Į pietus apie 1-1,5 km, prie valdžios miško. „Tuo vardu vadin. ir vienas vk”.

Pogrūšia – sklypas. Klaneliai, smėlis, rytuose raistas ir revas. 16 ha dydžio. Apie 1 km į rytus nuo Kruonio. „Arlauskas Antanas - gyv.”. „Tame sklype buvusi grūšia”.

Rūčkaraistis – raistas, pieva. Llygi, nusausinta, durpės. Apie 2 ha dydžio. Į šiaurės rytus nuo Kruonio, prie Karaimų kalnų.

Talėdnykėliai – sklypas. Žemė lygi, molis. Apie 5 ha dydžio. Šiaurės rytuose, netoli Karaimų kalnų. „Rasta akmenų siena, kurią pradėjus ardyt, rasta blauzdikaulis. Žmonių pasakojimu tai buvęs milžino, nes labai ilgas. Padėtas atgal”.

Vilniaus gatvė – gatvė. Apie 200 m ilgio. Nuo turgavietės į rytus.

Zarakpievis – sklypas. Kalniukai, molis, smėlis. Į šiaurę nuo Kruonio apie 1 km.

Apie miestelį užrašė: „Kruonio mt. senas. Vardas „Kruonis” gal liko iš seno Nemuno pavadinimo (Chronos ar Chronus); (P. J. Šafarzik „Starožitnosti Slovanskie”). Kruonis stovi ant senovėje didelio Kauno-Gardino kelio (senas vieškelis ir dabar yra). Dabartinė bažnyčia pastatyta Oginskio. Kruonyje buvo jų dvaras. Dabartinės Kruonio bažnyčios vietoje yra pilies žymės. Upelio krantas sustiprintas akmenimis”.

Šaltiniai

  • Lietuvių kalbos instituto Vietovardžių kartoteka. Lietuvos žemės vardynas.

Literatūra

  • Gustaitis R. Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2001. - P. 93-95.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos