Kudonys

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Kudonys, kaimas Žiežmarių apylinkės seniūnijoje, 3,5 km į šiaurės vakarus nuo Naujųjų Kietaviškių, 12 km į pietryčius nuo Kaišiadorių. Pietiniu pakraščiu teka Strėva. Rytuose Kudonys siekia Ilgio ežerą. Per kaimą teka Perkasas ir Virsė.

Šalia Kudonių yra Ilgio ežero ornitologinis draustinis, įkurtas 1991 m. Jo plotas - 405 ha. Šį gamtinį kompleksą sudaro Ilgio ežeras ir 5 gretutiniai žuvininkystės reikmėms įrengti tvenkiniai su užtvenkta Strėvos atkarpa. Draustinio teritorijoje vandens telkiniai užima didžiąją dalį. Čia peri 74 paukščių rūšys. Užklysta labai retų paukščių - erelis žuvininkas, jūrinis erelis, pievinė lingė. Gyvena ir daug vandens žvėrelių.

Netoli Ilgio ežero, ties Kudonimis, aptikta titnaginių dirbinių bei keramikos nežymiai brūkšniuotu paviršiumi - viduriniojo ir vėlyvojo neolito laikotarpiu čia gyvenusių Nemuno kultūros žmonių paliktų gyvenviečių pėdsakų.

Turinys

Istorija

Kudonys minimi 1582 m. sudarytame Trakų vaivadijos Drėvininkų (?) kaimo ir kelių tuščių žemių inventoriuje. 1797 m. Kudonių kaime buvo 5 sodybos, 36 gyventojai (I. Balčiūno, J. Balčiūno, J. Radžiūno, M. Blažuko ir J. Kuchterio šeimos). Tuo metu Kudonys priklausė Strėvininkų dvarui. 1844 m. gyveno 6 šeimos; buvo 96,34 dešimtinės žemės. 1866 m. minimi du Kudonių kaimai: pirmajame, buvusiame ant Ilgio ežero kranto, buvo 9 sodybos ir 68 gyventojai katalikai, antrajame - ant Strėvos upės kranto - 13 sodybų, 152 gyventojai katalikai. 1897 m. pirmajame kaime - 109 gyventojai ir 111 dešimtinių žemės, antrajame - 127 gyventojai ir 171 dešimtinė žemės. 1923 m. minimas tik Kudonių kaimas (44 sodybos, 219 gyventojų). 1931 m. kaime - 46 sodybos ir 359,6 ha žemės. Kudonys su 351,56 ha žemės į vienkiemius išskirsyti 1933 m. Didžiausio sklypo (26,16 ha) savininkas - K. Sinkevičius. Daugiausia gyveno Balčiūnų, Blažių, Buikauskų, Žigučių, Janavičių, Gudeliauskų. 1943 m. priverstiniams darbams į Vokietiją išvežtas Z. Sinkevičius. 1944 m. žuvo partizanas A. Janavičius, 1946 m. - M. Blažys - abu iš Kudonių.

1924 m. birželio 5 d. Kudonyse gimė kraštotyrininkas Bronius Červokas, anksčiau dirbęs Rumšiškių vidurinės mokyklos mokytoju, parašęs dviejų tomų „Kaišiadorių rajono mokyklų istoriją“ bei kitus kraštotyrinius darbus.

1947 m. - 48 sodybos, 243 gyventojai, 1959 m. - 216 gyventojų, 1997 m. - 96 gyventojai, 2000 m. - 40 gyvenamųjų namų, 79 gyventojai. Kaime yra kapinės.

Vietovardžiai

Liutonių pradžios mokyklos mokytojas Andrius Bublys 1935 m. spalio mėnesį užrašė Kudonių kaimo vietovardžius. Pateikėjas - Juozas Žygutis, gimęs šiame kaime.

Alksnynas – ariama žemė. Vietomis krūmai, baltžemis su moliu. 6 ha dydžio. Į pietus prie vieškelio Žiežmariai-Samiliškės. „Dabar atiteko dviem savininkams: Balčiūnui ir Mikalajūnui”.

Aukštūjos (vietos žmonės Aukštūjas) – ariama žemė. Kalnelis, smėlis. 9 ha dydžio. Į pietus, prie vieškelio Žiežmariai-Vievis. „Dabar atiteko trim savininkams: Sinkevičiui, Žygučiui ir Balčiūnui”.

Bareikiškės (vietinių žmonių vadinama Bareikiškis) – pieva. Lygi vieta, baltžemis su durpžemiu. 1 ha dydžio. Pačiame Kudonių kaime. „Dabar atiteko Gudeliauskui”.

Beržynas – pieva su krūmais. Lygi vieta, baltžemis. 2 ha dydžio. Į pietus, prie vieškelio Žiežmariai-Vievis. „Dabar atiteko: Sinkevičiui, Žygučiui, Balčiūnui ir Razulevičiui”.

Plytinė (vietinių žmonių vadinama Cegelnia) – ariama žemė. Stati pakrantė į Strėvą, molis. 7 ha dydžio. Į šiaurę, prie Strėvos upės. „Dabar atiteko Žygučiui Kaziui”. „Senai toje vietoje dirbo plytas”.

Čekiškės (vietinių žmonių vadinama Čekiškis) – pieva. Lygi vieta, baltžemis su durpžemiu. 4 ha dydžio. Į šiaurę, prie Strėvos upės. „Dabar atiteko dviem savininkams: Janavičiui ir Kanapkai”.

Dubuklis – ariama žemė. Lygi vieta, molis. 3 ha dydžio. Į pietus, prie Strėvos upės. „Dabar atiteko dviem savininkams: Balčiūnui ir Mikalajūnui”.

Daglyniškės – pieva. Lygi vieta, juodžemis. 3 ha dydžio. 200 m į šiaurę nuo Kudonių kaimo. „Dabar atiteko Červokienei”.

Didžioji lanka – pieva. Lygi vieta, smėlis su žvyru. 1 ha dydžio. Į šiaurę, prie Strėvos upės. „Dabar atiteko Laimučiui”.

Daržas – ariama žemė. Iškilusi vieta, smėlis. 2 ha dydžio. 600 m į šiaurę nuo Kudonių kaimo. „Dabar atiteko Razulevičiui”.

Daržapievis – pieva. Tarp kalnelių, juodžemis su baltžemiu. 2 ha dydžio. 100 m į šiaurę nuo Kudonių kaimo. „Dabar atiteko dviem savininkams: Gudeliauskui ir Žygučiui”.

Gaidiškės – ariama žemė. Lygi vieta, molėta dirva. 2 ha dydžio. 50 m į šiaurę nuo Kudonių kaimo. „Dabar atiteko Gudeliauskui”.

Gyvabala – pieva. Įdubusi vieta, baltžemis. 0,5 ha dydžio. 600 m į pietvakarius nuo Kudonių kaimo. „Dabar atiteko Blažiui”.

Jonamiškis (vietinių žmonių vadinamas Junamiškis) – miškelis. Lygi vieta, molis, auga alksniai. 10 ha dydžio. 0,5 km į vakarus nuo Kudonių kaimo. „Dabar atiteko dviem savininkams: Venskui ir Blažiui”. „Kadaise tas žemės gabalas priklausė Jonui, todėl ta vieta taip ir vadinama”.

Kaukazas – kalnelis. Molis, nuo Strėvos upės status. Į šiaurę, prie Strėvos upės. „Dabar atiteko Janavičienei”.

Kupstyno kalnas – ariama žemė, pakilusi smėlėta vieta. Apie 5 ha dydžio. 300 m į vakarus nuo Ilgių ežero. „Dabar atiteko Sinkevičiui, Janavičiui ir Blažiui”.

Kupstynas – pieva. Lygi vieta, durpžemis. 11 ha dydžio. Į pietus, prie Virsės upelio. „Dabar atiteko šešiems savininkams”.

Pasalys – pieva. Lygi vieta, durpžemis. 2 ha dydžio. Į vakarus, prie Ilgių ežero. „Dabar atiteko Venskui”.

Paberžis – ariama žemė. Pakilusi smėlėta vieta, 15 ha dydžio. 0,5 km į pietvakarius nuo Kudonių kaimo. „Dabar atiteko dviem savininkams: Blažiui ir Pranukevičiui”.

Pagojys – pieva. Lygi vieta, durpžemis. 20 ha dydžio. Prie kelio Kudonys-Strošūnai I, į vakarus. „Dabar atiteko aštuoniems ūkininkams”.

Purvas – pieva. Lygi vieta, šlapia, durpžemis. 30 ha dydžio. 30 m į šiaurę nuo Ilgių ežero. „Dabar vėl atiteko visam kaimui”.

Pašilys – ariama žemė. Kalnuota, smėlėta vieta. 8 ha dydžio. Į šiaurę, prie vieškelio Žiežmariai-Vievis. „Dabar atiteko Sinkevičiui”.

Perkasas – upelis.

Vėžiakampis (vietinių žmonių vadinamas Rakampis) – ariama žemė. Kalnelis, molis ir žvyras. 4,5 ha dydžio. Į šiaurę, prie Strėvos upės. „Dabar atiteko Balčiūnui”. „Seniau ties ta vieta Strėvoje buvo daug vėžių, todėl ta vieta taip ir pavadinta”.

Raistas – pieva. Šlapia, durpžemis. 10 ha dydžio. 60 m į pietus, prie vieškelio Žiežmariai-Vievis. „Dabar atiteko Sinkevičiui”.

Smailoji lankelė – pieva. Lygi vieta, smėlis su žvyru. Į šiaurę, prie Strėvos upės. „Dabar atiteko Laimučiui”.

Šmotas – ariama žemė. Kalnelis, molis su juodžemiu. 10 ha dydžio. Į vakarus, prie Ilgių ežero. „Dabar atiteko dviem savininkams: Venskui ir Červokui”.

Šilalis – ariama žemė. Lygi vieta, baltžemis ir juodžemis. 3 ha dydžio. Į vakarus, prie kelio Kudonys-Strošiūnai I. „Dabar atiteko dviem savininkams: Buikauskui ir Sinkevičiui”.

Užustrėvis – ariama žemė. Lygi vieta, juodžemis su žvyru. 10 ha dydžio. Į pietus, prie Strėvos upės. „Dabar atiteko: Vanagui, Blažiui, Balčiūnui, A. Balčiūnui ir T. Balčiūnui”.

Valka – pieva. Įdubusi, šlapia vieta, baltžemis. 0,5 ha dydžio. 400 m į vakarus nuo Kudonių kaimo. „Dabar atiteko Venskui Antanui”. „Buvusi klampi vieta, ten klimpo gyvuliai, o iš ten gyvulius traukdavo arba vilkdavo, todėl ta vieta ir tokį vardą gavusi”.

Virsiapievis – pieva. Lygi vieta, baltžemis. 5 ha dydžio. Į vakarus nuo Ilgių ežero. „Dabar atiteko Leonavičiui”.

Virsė (vietinių žmonių vadinama Virsia) – upelis.

Želmena – pieva. Tarp kalnelių, baltžemis. 7 ha dydžio. Prie kelio Kudonys-Strošūnai į rytus. „Dabar atiteko trims savininkams: Žygučiui, Červokui ir Barisui”.

Žiegždros – ariama žemė. Smėlėta pakilusi vieta. 9 ha dydžio. Į vakarus nuo Ilgių ežero. „Dabar atiteko trims savininkams: Žygučiams ir Kanapkai”.

Kudonys – kaimas. Kalnuoti laukai, juodžemis, molis ir smėlis. 2 km ilgio, 53 gyventojai.

Šaltiniai

  • Lietuvių kalbos instituto Vietovardžių kartoteka. Lietuvos žemės vardynas.

Literatūra

  • Gustaitis R. Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2001. - P.58-59.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos