Kukta Juozapas

Vyskupas Juozapas Kukta savo giminių tarpe. Dešinėje – brolio Adomo Kuktos sūnus kun. J. Kukta. Kaišiadorys, apie 1938 m.

Vyskupas Juozapas Kukta Žasliuose. Spėjama, kad nuotrauka daryta vyskupo ingreso, vykusio Žaslių bažnyčioje, metu - 1926 m. gegužės 24 d. Nuotrauka iš A. Jurkaičio kolekcijos.

Kunigo Nikodemo Švogžlio-Milžino knyga apie vyskupą Juozapą Kuktą. Išleista Kaišiadoryse 2003 m.

Kukta Juozapas (1873 m. vasario 3 d. Trakinių k., Kurklių vlsč., Ukmergės apskr. - 1942 birželio 16 d. Kaune, palaidotas Kaišiadorių katedros kriptoje) - vyskupas, visuomenininkas, lietuvybės puoselėtojas.

Tėvai – pasiturintys ūkininkai. Pasimokęs namuose, išvyko į Vilnių pas dėdę Martyną Kuktą, vieną iš pirmųjų lietuvių spaustuvininkų. Mokydamasis privačiai baigė vidurinį mokslą. Būdamas 18 metų amžiaus, įstojo į Vilniaus kunigų seminariją, kurioje studijavo 1891-1895 m. Ją baigęs, 1895-1899 m. studijavo Peterburgo dvasinėje akademijoje, kurią baigė teologijos magistro laipsniu. Kunigu įšventintas 1898 m. gruodžio 31 d.

Kunigavimas Vilniuje

Pastoracinį darbą pradėjo Vilniaus Aušros Vartų parapijoje, kur vikaravo 1899-1901 metais. Nuo 1901 m. – Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčios klebonas (su 4 mėn. pertrauka 1906-1907 m. sandūroje). Bažnyčioje buvo lietuviškos spaudos slėptuvė. Čia pradėjo laikyti pamaldas lietuvių kalba, subūrė lietuvių giedotojų bažnytinį chorą. Bažnyčia tapo lietuvybės centru Vilniuje. 1902 m. paskirtas mokytoju Vilniaus komercinėje mokykloje, keturklasėje miesto mokykloje ir nepilnamečių nusikaltėlių kolonijoje. Tikybą lietuviams dėstė lietuvių kalba. Buvo uolus lietuvių reikalų gynėjas. Vilniuje 1904 m. po spaudos draudimo panaikinimo buvo vienas iš „Vilniaus žinių“ laikraščio organizatorių. 1905 m. dalyvavo Didžiojo Vilniaus Seimo darbe. Nuo 1906 m. dėstė lietuvių kalbą Vilniaus kunigų seminarijoje. 1901-1903 m. kartu buvo ir Vilniaus miesto triklasės mokyklos kapelionas, vėliau dirbo Vilniaus 8 klasių vyrų komercijos mokyklos kapelionu. 1911 m. minimas kaip Vilniaus Visų Šventų bažnyčios klebonas. 1917 m. Vilniaus vyskupas E. Ropas pakėlė kanauninku. Tapo vysk. J. Matulaičio pagalbininku. Tai labai nepatiko lenkams. 1922 m. kartu su 33 lietuviais veikėjais lenkai ištrėmė iš Vilniaus į Nepriklausomą Lietuvą. Vilniaus vyskupijos vyskupo ordinaro J.Matulaičio pavedimu valdė nepriklausomoje Lietuvoje likusias parapijas (5 dekanatus, 63 bažnyčias).

Pirmasis Kaišiadorių vyskupas

1926 m. įsteigus Kaišiadorių vyskupiją, Šv. Tėvas Pijus XI paskyrė Kaišiadorių vyskupu. Konsekruotas 1926 m. gegužės 4 d. Kauno Arkikatedroje. Kaišiadorių vyskupiją pradėjo valdyti 1926 m. po to, kai Žaslių bažnyčioje įvyko jo ingresas (1926 m. gegužės 24 d.). Vyskupijai vadovavo 16 metų. Jam vadovaujant buvo baigta statyti Kaišiadorių katedra (1932), vyskupijos kurijos rūmai (1935). Rūpinosi Kaišiadorių gimnazijos plėtra, labdara, religinių ir kultūrinių organizacijų veikla. Paskelbė 17 ganytojiškų laiškų, 1931 m. organizavo pirmąjį Kaišiadorių vyskupijos Eucharistinį kongresą, 1936 m. sušaukė Kaišiadoryse diecezinį sinodą.

Literatūra

• Kaluškevičius B., Misius K. Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai 1864-1904. – Vilnius: „Diemedžio leidykla“, 2004. – P. 247;
• Kas yra kas Lietuvoje. Kraštiečiai. Kaišiadorys. - Kaunas: UAB „Neolitas“, 2009. - P. 98;
• Kiškis S. Kristaus pašauktieji. - Kaišiadorys: Kaišiadorių vyskupijos kurijos leidykla, 1996. - P. 9-10;
• Lietuvos albumas. - Kaunas, 1921. - P. 178.