Kuzinevičius Ignas

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Kuzinevičius Ignas (slapyvardžiai Voverė, Drignius, Drėgnius). (1915 m. balandžio mėn. Burbiškių kaime, Žiežmarių valsčiuje - žuvo Vorkutos lageryje) - partizanų būrio vadas.

Tai itin dramatiško likimo šeima. Kuzinevičiai paliko ryškią žymę Kaišiadorių krašto pokario istorijoje. Ignas Kuzinevičius (g. 1880 m.) turėjo penkis sūnus (Igną, Antaną Joną, Mykolą ir Stasį) ir vieną dukrą Eleonorą, kuri buvo vyriausia šeimoje. Visi jo penki sūnūs žuvo: keturi partizaninėje kovoje, vienas, Ignas, įkalintas lageryje.

Tarpukariu I. Kuzinevičius priklausė Šaulių organizacijai.

Sugrįžus sovietinei okupacijai, jau 1944 m. vasarą I. Kuzinevičiaus brolis Mykolas subūrė partizanų būrį. Nuo 1944 m. gruodžio 15 d. į šio būrio sudėtį įėjo ir I. Kuzinevičius. Nuo 1945 m. rugsėjo mėn. tapo A rinktinės 3-o bataliono 3-os kuopos 3-o būrio vadu.

Partizanaudamas kartu su broliais išvengė daug mirčių. Matė, kaip žuvo brolis Mykolas. 1947 m. I. Kuzinevičius kartu su partizanais Pranu Slanina-Jokeriu ir Antanu Gatavecku-Svajūnu žiemojo Nemaitonių kaime, esančiame Kurnaičių miško apsuptyje. I. Kuzinevičius ir A. Gataveckas kartu su Kaukinės girininkijos eiguliu Jonu Juodoniu-Beržu slapstėsi M. Juodžio sodyboje, o P. Slalina buvo apsistojęs kitoje.

1947 m. sausio 17 d. sovietinės įgulos kareiviai vykdė patikrinimus Kurnaičių miške. Per apiešką buvo surasti besislapstantys partizanai. A. Gataveckas bėgino prasiveržti, tačiau buvo nušautas. Kitoje sodyboje buvo nušautas P. Slanina. Manoma, kad kareiviai iš anksto žinojo apie partizanų bunkerius. Žuvusiųjų kūnai buvo išniekinti Žiežmariuose, po to užkasti senosiose žydų kapinėse.

I. Kuzinevičius 1947 m. birželio 14-15 d. nuteistas (pritaikius 1947 m. gegužės 26 d. įsaką dėl mirties bausmės panaikinimo) 25 m. lagerio, 5 m. be teisių su asmeninio turto konfiskavimu.

Kalėjo Vorkutlage, Komijoje, Dubrovlago 11-ame skyriuje, Javaso lageryje, Mordovijoje. 1960 m. lagerio administracijos prašymą sumažinti bausmę, teismas atmetė. 1966 m. birželio 28 d. LSSR Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų bylų kolegija atmetė prokuroro kasacinį protestą, prašantį panaikinti tremtį ir sumažinti bausmę iki faktiškai iškalėto laiko. Galiausiai mirė lageryje.

Šaltiniai

  • Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K–1, ap. 58, b. 36802/3.

Literatūra

  • Abromavičius S., Kasparas K., Trimonienė R. Didžiosios Kovos apygardos partizanai. - Kaunas: Naujasis lankas, 2007. - P. 131-133, 599, 600.
  • Aukštaitijos partizanų prisiminimai / sud. R. Kaunietis. 3 d. - Vilnius: Margi raštai, 2001. - P. 675, 693, 729.
  • Aukštaitijos partizanų prisiminimai / sud. R. Kaunietis. 4 d. - Vilnius: Margi raštai, 2004. - P. 559.
  • Lozoraitis V. Kaišiadoriečių kančių keliai. Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 1999. - P. 41.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos