Kveraga Steponas

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Kveraga Steponas (slapyvardis Švyturys). (1928 m. Litviniškių kaime, Žaslių valsčiuje - miręs palaidotas Elektrėnuose) - partizanas, slapukas.

S. Kveragos tėtis Adomas buvo 1919 m. savanoris, todėl po kovų su bolševikais gavo 8 ha žemės Liviniškių k. Tėtis buvo Šaulių sąjungos narys. Iš viso šeimoje augo trys vaikai, du broliai ir sesuo, kuriems nuo pat mažens skiepytas patriotiškumas.

S. Kveraga 1944 m. okupaciją sutiko būdamas vos 16 metų. 1945 m. pabaigęs Padalės pradžios mokyklą įstojo į Kauno amatų mokyklą, tuo pat metu mokėsi ir mokytojų seminarijoje vakariniame kurse. Ten su kitais bendraminčiais subūrė LLA kovotojų grupę iš 5 asmenų, kurie vykdydavo Didžiosios Kovos ir Tauro apygardų partizanų pavedimus.

1946 m. prisidėjo prie vieno rusų pulkininko likvidavimo, kuris buvo pagarsėjęs kankinimais tardymų metu. Baiminantis persekiojimų, S. Kveraga turėjo išvykti iš Kauno. Sužinojęs, kad Rusių Rago k. stovyklauja partizanai, nuėjo su jais susitikti, Jono Misiūno-Žalio Velnio įsakymu buvo priimtas į Šilonių k. Voverės būrį.

Prieš pasitraukiant pas partizanus S. Kveraga turėjo padirbtus dokumentus (Kveraga netikra pavardė, ji perdaryta iš tikrosios Tveragos pavardės), todėl kurį laiką gyveno legaliai. Įsidarbino Zūbiškių spirito gamykloje apsauginiu. Padėdavo partizanams gauti spirito ir šovinių. Apie 1947 m. Kalėdas partizanai puolės šią spirito gamyklą, buvo paimti apsauginių ginklai, pinigai iš kasos, esama produkcija. Kartu su partizanais tą kartą pasitraukė ir S. Kveraga. Nors ir buvo persekiojami stribų, tą kartą sugebėjo pasitraukti sėkmingai.

1947 m. gruodžio 28 d. vykdamas su užduotimi Buckūnų k. buvo sulaikytas stribų. Suimtas pirmiausia buvo tardomas Žasliuose, po to išvežtas į Kauną. Nuteistas 10 m. lagerio. Kalėjo Omske, Intoje, Džezkazgane. Būdamas tremtyje sukūrė šeimą su Antano Praškevičiaus-Narsuolio būrio ryšininke Brone Mikutavičiūte. 1960 m. sugrįžo į Lietuvą. Netrukus dar dvejiems metams buvo išsiųstas atgal į tremtį Irkutsko sr prie Baikalo ežero. 1962 m. sugrįžęs į Lietuvą apsigyveno Elektrėnuose, su žmona užaugino tris vaikus.

Literatūra

  • Abromavičius S., Kasparas K., Trimonienė R. Didžiosios Kovos apygardos partizanai. - Kaunas: Naujasis lankas, 2007. - P. 179, 600.
  • Aukštaitijos partizanų prisiminimai / sud. R. Kaunietis. 3 d. - Vilnius: Margi raštai, 2001. - P. 773-784, 796.
  • Lozoraitis V. Kaišiadoriečių kančių keliai 1940-1953. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 1999. - P. 55.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos