Lėliai

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Lėliai (Lele) ir apylinkės. Dešinėje pažymėtas Čiviškių kaimas. 1911 m. vokiečių kariuomenės topografinio žemėlapio fragmentas (Karte des westlichen Rußlands. P. 22. Koszedary).

Lėliai (Leliai), kaimas Žaslių seniūnijoje, 9 km į šiaurės rytus nuo Žaslių, 16,5 km į šiaurės rytus nuo Kaišiadorių, ant Neries upės viršutinės terasos. Šalia kaimo - Lėlių miškas (plotas 17,6 ha). Pietuose ribojasi su Gamantos upeliu. Kaime yra šaltinis, 1988 m. įtrauktas į Kaišiadorių rajono gamtos, istorijos ir kultūros paminklų sąrašą (vėliau išbrauktas).

Turinys

Istorija

Kaimas paminėtas 1657 m. (Lelen) Paparčių parapijos krikšto metrikų knygoje. 1795 m. Lėliai su 6 sodybomis ir 31 gyventoju priklausė Ksaverino palivarkui. 1830 m. Lėlių kaime buvo 6 sodybos, 63 gyventojai katalikai, 1853 m. - 6 sodybos, 41 gyventojas katalikas, 1923 m. - 17 sodybų gyveno 102 gyventojai. 1927 m. Lėliuose gyveno 20 šeimų, iš jų 111 gyventojų katalikų. Daugiausia šeimų - Kavaliauskų (5), Baumilų, Kveragų ir Verbickų - po 2. 1931 kaime buvo 20 sodybų ir 200,39 ha žemės. Lėliai į vienkiemius išskirstyti 1938 metais. 1944 vasarą sovietiniai kareiviai kaime nušovė du paauglius. 1946 m. Vilniuje sušaudytas partizanas Z. Dzeventlauskas (slapyvardis Liepsna) iš Lėlių. Tais metais įkalintas šio kaimo gyventojas B. Janulevičius. 1945 m. dvejiems metams įkalinta gyventoja L. Verbickaitė-Maciulevičienė, o 1948 m. - devyneriems metams ištremta. 1948-1949 m. ištremti dar 4 gyventojai (Lekavičiai ir Janulevičiai). 1947 m. buvo 24 sodybos, 96 gyventojai. 1948 m. vasario 18 d. Lėlių rinkimų apylinkės balsavimo urnoje buvo rasti du antisovietinio turinio lapeliai. Pokario metais partizanai nušovė Lėlių apylinkės tarybos pirmininką V. Verbicką. Partizanus rėmė K. Drumsto šeima. 1950 m. minimi du Lėlių apylinkės kolūkiai - „Aušra“ (pirmininkas Matačiūnas) ir „Šviesusis kelias“ (pirmininkas Morkūnas). 1957 m. kaime jau veikė klubas-skaitykla. 2000 m. buvo 5 sodybos, 12 gyventojų.

Vietovardžiai

Gečionių pradžios mokyklos mokytoja Juzė Vasiliauskienė 1935 m. gruodžio mėnesį užrašė Lėlių kaimo vietovardžius.

Dėlinė (vietos tarme Deline) – bala. Apvali bala, apsupta nelygia ariama žeme ir pievomis. 50x45 m dydžio. Į pietryčius nuo Lėlių kaimo 300 m. „Seniau labai daug būdavo dėlių, čia jas žmonės gaudydavo ir pardavinėdavo”.

Dukta – dauba. Šlapia pieva ir miško pakraštys. Pro Duktos kraštą eina kelias iš Lėlių kaimo į mišką. 40x60 m dydžio. Į pietvakarius nuo Lėlių kaimo 300 m. „Kadaise augęs tankus miškas ir pro čia ėjęs kelias per mišką. Vakarais ir naktį einančius tuo keliu žmones ties Dukta pasitikdavęs velnias ir prašydavęs „tabokės” (tabako). Paskiau pasišnekėjęs pradėdavo siūlyt mainyt tabokinėm. Mat, jo buvus visuomet auksinė. Žmogus sutikdavęs ir mainydavęs, bet parėjęs namo pasijusdavo rankoj turįs ne auksinę tabokinę, bet arklio atmatas”.

Duobės (vietos tarme Duobes) – pieva dauboje. Menkos rūšies, nelygi, duobėta žemė su moliu. 20 arų dydžio. Į pietus nuo Lėlių kaimo 200 m. „Seniau čia lipdė puodus”. „Seniau gyvenęs puodadirbis toj vietoj ėmė puodams molį ir, tokiu būdu, pridarė duobių. Iš čia ir kilęs pavadinimas”.

Duobkelis – pieva - ganykla. Auga gera žolė, žemė labai duobėta. 50x20 m dydžio. Į šiaurės rytus nuo Lėlių kaimo 200 m.

Gilučiškiai – pieva. Labai šlapia pieva klonyje. 100x20 m dydžio. Į pietvakarius nuo Lėlių kaimo 750 m.

Kapyliškiai – ganykla. Vietomis auga menka žolė. 30x40 m dydžio. Į šiaurės vakarus nuo Lėlių kaimo 0,5 km.

Kraštiniai – ariama žemė. Lyguma, juodžemis, 6 ha dydžio. Į pietryčius nuo Lėlių kaimo 0,5 km.

Kundroto skynimas – ariama žemė. Lyguma prie miško, 1 ha dydžio. Į šiaurės vakarus nuo Lėlių kaimo 0,5 km. „Seniau ten buvo įsikūręs Savarinės dvaro pono miško sargas. Aplink buvo miškas; dabar jo neliko”. „Pavadinimą gavo iš toj vietoj gyvenusio miško sargo pavarde Kundrotas”.

Pagereliškis – ariama žemė ir pieva. Nuokalnė, juodžemis su moliu. 3 ha dydžio. Į rytus nuo Lėlių kaimo 100 m. „Toj nuokalnėj yra vandens išplauta gili duobė apaugus medžiais”. „Toj vietoj, pasakojama, žiemą sušalęs kažkoks žmogus. Iš to ir kilęs pavadinimas: girtas, gerti, pagiriom = Pagereliškis”.

Pravaža – gilus griovys. Apie 2 ha dydžio. Į šiaurę nuo Lėlių kaimo 400 m. „Griovis gylio apie 30 m. vandens išgraužtas nuokalnėj”. „Žmogus važiavęs žiemą rogėm ir toks blogas toj vietoj buvęs kelias, kad jam sulūžusi pavaža - pravaža”.

Prūdeliai (vietos tarme Prudeliai) – griovys. 35x80 m dydžio. Į šiaurės rytus nuo Lėlių kaimo 200 m. „Gilus griovis lietaus vandens išgraužtas apie 40 m. gylio, apaugęs tankiais krūmais, yra plytimų ženklai”. „Pasakojama, kad čia kadaise buvęs dirbtinis prūdas ir auginę žuvis”.

Šventaklonis – pelkėtos pievos. Aplink miškas, labai šlapia vieta, žemė durpinė, apaugusi alksnių krūmais. 40x70 m dydžio. Į vakarus, Lėlių kaimo miške, nuo Lėlių kaimo 0,5 km. „Dabar dalinai šienaujama”. „Seniau aplink augęs labai didelis ir tankus miškas. Į tą Šventaklonį atjodavę Lėlių km. bernai naktigonėn, bet apie vidurnaktį į sukurtą laužą ir į bernus kažkas pradėdavęs svaidyti akmenimis, šakomis, arklius išbaidydavęs. Kartą visi pamatę baltą moteriškę per pelkes brendant. Tuomet pakvietę kunigą ir tas balą pašventinęs. Nuo to karto nustoję vaidentis. Iš čia ir ji vadinama Šventakloniu”.

Tarpuravis – pieva. Gera pieva, lygi, jos viduriu teka šaltinis. 3 ha dydžio. Į šiaurės rytus nuo Lėlių kaimo 300 m. „Pieva giliai vandens išgraužto griovio dugne”.

Tulabala – bala. Lygumoje, 20x30 m dydžio. Pietiniame Lėlių kaimo pakraštyje. „Bala apsupta ariama žeme; moterys joj skalbia”.

Velėklos – šaltinis. Didelis šaltinis pelkėse. 10x20 m dydžio. Į šiaurės rytus nuo Lėlių kaimo 300 m. „Iš jo išteka bevardis upelis, teka per Litviniškių km. prūdą ir įteka į Neries upę”. „Vietiniai žmonės čia skalbia (veli - velėklos)”.

Upėliai – ariama žemė. Gera žemė, juodžemis, žemė lygi. 5 ha dydžio. Į pietryčius nuo Lėlių kaimo apie 0,5 km.

Šaltiniai

  • Lietuvių kalbos instituto Vietovardžių kartoteka. Lietuvos žemės vardynas.

Literatūra

  • Gustaitis R. Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2001. - P. 250.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos