Lašinių piliakalnis ir senovės gyvenvietė

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Lašinių piliakalnio vaizdas iš pietų pusės. 2007 m. R. Gustaičio nuotr.
Lašinių piliakalnio planas ir pjūvis. 1952 m. P. Tarasenkos brėž. (Kurilienė, 2009, p. 111)
Lašinių piliakalnio vaizdas iš šiaurės rytų pusės. 2007 m. R. Gustaičio nuotr.
Lašinių piliakalnio pylimo vaizdas iš šiaurės pusės. 2011 m. A. Kurilienės nuotr.

Lašinių piliakalnis ir senovės gyvenvietė yra Rumšiškių seniūnijoje, Lašinių kaime, 1,65 km į vakarus nuo Rumšiškių–Jiezno kelio tilto per Strėvos upę, 0,7 km į pietryčius nuo Bartkūnų kaimo kapinių ir 0,45 km ta pačia kryptimi nuo LašiniųBartkūnų kelio, dešiniajame Strėvos upės krante.

Piliakalnis įrengtas aukštame Strėvos upės kranto kyšulyje. Jį iš pietryčių ir rytų juosia Strėvos upė, iš pietvakarių riboja gili griova, iš šiaurės vakarų prieina gretima aukštuma.

Šlaitai statūs, nuo Strėvos upės ir griovos jie yra 20–30 m aukščio.

Aikštelė keturkampė, pailga, orientuota šiaurės vakarų – pietryčių kryptimi, 34x18 m dydžio. Aikštelės šiaurės vakariniame gale supiltas 5,5 m aukščio nuo aikštelės ir 18 m pločio pylimas. 9 m aukščio išorinis jo šlaitas nusileidžia į 3 m gylio ir 25 m pločio griovį. Strėva plauna ir ardo pietinį ir pietvakarinį piliakalnio šlaitus. Piliakalnio pietrytiniame ir rytiniame pakraščiuose iškasti apkasai.

Piliakalnio šiaurės vakarinėje papėdėje, už griovio, gretimoje aukštumoje yra papėdės gyvenvietė, užimanti 0,2 ha plotą.

Piliakalnio ir senovės gyvenvietės kompleksas yra kultūros paminklas.


Turinys

Istoriniai duomenys

Kronikose minima Strėvos pilis, kurią 1368 m. užpuolė ir sudegino kryžiuočiai. G. Zabielos manymu, ji stovėjo Lašinių piliakalnyje.


Padavimai, pasakojimai

Piliakalnis žmonių vadintas Napoleono arba Velnių kalnu. Žmonės pasakoja ir tai, kad ant Lašinių ir Maisiejūnų piliakalnių gyvenę milžinai, kurie vienas kitą sveikindavo.


Tyrinėjimai

Piliakalnis ir gyvenvietė sistemingai netyrinėti. 1952 m. jį žvalgė P. Tarasenka, 1953 m. - P. Kulikauskas, 1971 m. - A. Tautavičius, 1982 m. - B. Dakanis ir J. Balčiūnas.

Žvalgymų metu piliakalnio aikštelėje pastebėtas kultūrinis sluoksnis.


Piliakalnis ir gyvenvietė datuojami II tūkstantmečio pradžia - XIV a.


Šaltiniai

  • Dakanis B., Balčiūnas J. Kaišiadorių raj., Kruonio apyl., Visginų kaimo senkapio 1977 metų žvalgymo ataskaita ir Kaišiadorių rajono archeologijos paminklų žvalgymo 1982 metais balandžio 28 d. pranešimas. 1982. KPCA. F. 27. Ap. 1. B. 94, p. 2.
  • Kulikauskas P. Ataskaita už 1953 metų archeologines ekspedicijas // Archeologinių ekspedicijų dokumentinė medžiaga 1949–1957 m. 1957. LIIR. F. 1. B. 225, p. 30, 31.
  • Kulikauskas P. Istorijos ir teisės instituto archeologinė žvalgomoji ekspedicija 1953 m. birželio 2–16 d. 1953. LIIR. F. 1. B. 23, p. 71–72.
  • Rumšiškės. 1989. KšMA. B. 158, p. 2, 26.
  • Tarasenka P. Lašinių k. MAB. RS. F. 235-149.
  • Tautavičius A. 1971 m. žvalgomosios archeologinės ekspedicijos ataskaita (duomenys apie Kėdainių, Jonavos, Kauno, Kaišiadorių, Prienų, Alytaus, Trakų, Švenčionių, Raseinių ir Vilniaus rajonų archeologinius paminklus). 1971. LIIR. F. 1. B. 313, p. 33.
  • Valstybės archeologijos komisijos medžiaga. KPCA. F. 1. Ap. 1. B. 25, p. 298.
  • Varnas M., gim. Lašinių k. Užrašė J. Vitkauskienė. 1935 m. gruodžio mėn. Lietuvos žemės vardynas. Lietuvių kalbos instituto Vietovardžių kartoteka.


Literatūra

  • Basanavičius J. Apie senovės Lietuvos pilis // Rinktiniai raštai. Vilnius, 1970, p. 67–68, 91.
  • Baubonis Z., Zabiela G. Lietuvos piliakalniai, T. I. Atlasas. Vilnius, 2005, p. 258–259.
  • Gustaitis R. Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas. Kaišiadorys, 2001, p. 215.
  • Gustaitis R. Pastrėvio piliakalniai // Į komunizmą. Kaišiadorys, 1988, kovo 22, p. 3.
  • Kurilienė A. Kaišiadorių rajono archeologijos sąvadas. Kaišiadorys, 2009, p. 111-113.
  • Lietuvos TSR archeologijos atlasas, T. II. Piliakalniai. Vilnius, 1975, p. 93.
  • Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. Vilnius, 1973, p. 119.
  • Marburgietis V. Naujoji Prūsijos kronika. Vilnius, 1999, p. 98, 138, 275, 308.
  • Nezabitauskas A. Strėvos pilis // Į komunizmą. Kaišiadorys, 1964, gegužės 26, p. 4.
  • Šatavičius E. Žalojami archeologijos paminklai // Baltų archeologija, Nr. 1. 1994, gegužė, p. 14.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos