Laskauskas Petras

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Kaišiadorių katedra ir jos klebonas Petras Laskauskas. Vinjetė iš albumo „Kaišiadorių vyskupija. 1957“.

Laskauskas Petras (1903 m. rugpjūčio 10 d. Pilionių kaime, Želvos parapijoje - 1988 m. spalio 21 d. Kaune, palaidotas Merkinės bažnyčios šventoriuje) - kanauninkas, Kaišiadorių katedros, Žaslių, Kruonio parapijų klebonas.

Petras mokėsi namuose ir pas „daraktorius“. Ukmergėje baigęs IV ir V klasę, 1923 m. rudenį buvo priimtas į Kauno kunigų seminariją. Kunigu įšventino vysk. J. Skvireckas 1930 m. birželio 14 d. , o rytojaus dieną laikė primicijas Želvoje. Buvo paskirtas į Kaišiadoris kurijos notaru, gimnazijos ir Amatų mokyklos bei kalėjimo kapelionu, katedros vikaru. Kun. Petras atsidėjęs darbavosi su jaunimu: sudarytos 8 ateitininkų grupės, su kiekviena atskirai kas savaitę buvo susitinkama ir kalbamasi. Ateitininkų vėliava, perrišta gedulo kaspinu, buvo laikoma koplyčioje, prie altoriaus. Didesnių švenčių metu jaunimui pamaldas laikydavo pats vyskupas, jaunimas su ateitininkų ženkleliais ant krūtinių eidavo šv. Komunijos, sutartinai giedodavo. Tokie dalykai negalėjo patikti valdžiai. Švietimo ministerija 1932 m. pavasarį atleidokun. P. Laskauską iš kapeliono pareigų be vyskupo žinios ir sutikimo. Netekę tikybos pamokų, iš mokyklos išstojo keliasdešimt geresnių mokinių (50-60), ir 1932 m. rudenį darbą pradėjo „privati mokykla“. Joje tikybą dėstė atleistasis kapelionas ir kacleris kun. Stanislovas Kiškis, kitiems dalykams buvo pakviesti studentai ateitininkai iš Kauno. Pasibaigus mokslo metams, kaip susitarta su mokyklos vadovybe, „privačios mokyklos“ mokiniai po formalių egzaminų buvo priimti į aukštesnę klasę. Tos „privačios mokyklos“ II klasėje mokėsi ir Vincentas Sladkevičius; jis yra viešai prisipažinęs, kad tų metų įspūdžiai ir patirtis jį paskatino siekti kunigystės.

Kun. P. Laskauskas 1938 m. buvo perkeltas kelbono pareigoms į Butrimonis. Remontavo bažnyčią, įrengė naujus vargonus. Prasidėjus karui, vysk. Juozapas Kukta perkėlė kun. P. Laskauską į I Alytų klebono ir dekano pareigoms. 1949 m. atsisakęs pasirašyti popiežių smerkiantį laišką, buvo ištremtas už apskrities ribų. Pagyvenęs kurį laiką Birštone, paskutinėmis 1949 m. dienomis kaip klebonas perėmė Žaslių bažnyčią. Kartą per mėnesį laikydavo pamaldas ir Krivonių bažnyčioje. 1953 m. vasarą Žasliuose apsigyveno kan. Matas Cijūnaitis, o kun. P. Laskauskas buvo iškeltas į Kruonį. Čia žmonės gausiai lankė bažnyčią ir padėjo klebonui atlikti didelius remonto darbus.

1956 m. buvo paskirtas Kaišiadorių katedros klebonu. tais pačiais metais grįžęs iš Mordovijos vysk. Teofilius Matulionis, norėdamas pagerbti daug pasidarbavusį uolų kunigą, suteikė jam garbės kanauninko vardą. Kaišiadoryse kunigui pavyko gauti prie pat katedros nedidelį sklypą, kur pastatė kleboniją ir ūkinį pastatą. Kiek galėjo, šelpė 30 metų vargoninkavusį J. Startą ir tam reikalui bažnyčioje įrengė dėžutę aukoms dėti. Šeduvoje mirusį 1962 m. rugpjūčio 20 d. arkiv. Teofilių Matulionį palaidojo katedros rūsyje, dalyvaujant vyskupams ir apie 200 kunigų.

1966 m. iškeltas į Merkinę. Po 1981 m. ištikusio infarkto atsisakė klebono pareigų ir iki mirties liko altarista. Į paskutinę kelionę palydėjo kardinolas Vincentas Sladkevičius, apie 50 kunigų ir minios pasauliečių.

Literatūra

  • Kiškis S. Kristaus pašauktieji. - Kaišiadorys: Kaišiadorių vyskupijos kurijos leidykla, 1996. - P. 273-275.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos