Laukagalio kapinynas

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Laukagalio kapinynas. 2007 m. A. Kurilienės nuotr.

Laukagalio kapinynas yra Žaslių seniūnijoje, Laukagalio kaimo šiaurės rytinėje dalyje, apie 300 m į R nuo Gamantos upės pralaidos LaukagalioMikalaučiškių kelyje.

Kapinynas yra nedidelėje, apie 29 m skersmens, kiek pailgoje (šiaurės vakarų–pietryčių kryptimi) kalvoje. Jos šiaurinio šlaito aukštis – apie 5 m, vakarinio, rytinio ir pietinio – 3–4 m. Kalvos pietvakarinę ir šiaurinę papėdes riboja pelkėta pieva, apaugusi krūmais, rytinėje papėdėje yra pieva, pietrytinėje pusėje – nedidelis griovys.

Kapinynas yra saugomas valstybės.


Turinys

Padavimai, pasakojimai

Pasakojama, kad iš Rusijos besitraukianti prancūzų kariuomenė sumetė ginklus į vieną krūvą. Norėdami juos paslėpti nuo rusų (kad ginklais nebūtų pasinaudota), kareiviai kepurėmis ne šė žemes ir pylė ant sukrautų ginklų. Taip ir buvo supiltas šis kalnas. Kalbama, kad vietiniai gyventojai kalne matę degant ugnį, kuri nepalikdavusi jokių ženklų. Pasakojama, kad vieną kartą bernas, jodamas naktigonėn, pamatė kalne degant ugnį. Rytą susišaukęs kitus naktigonius apžiūrėjo kal ną, bet jokių laužavietės žymių nerado. Todėl buvo kalbama, kad ten degę pa slėpti pinigai.


Tyrinėjimai

Ilgą laiką manyta, kad kalva - piliakalnis. Jis vadintas Pavalių piliakalniu. 2002 m. vykdyti archeologiniai žvalgomieji tyrinėjmai, vadovaujami B. Dakanio, kurių metu ištyrus 10,2 m2 plotą buvo surasti suardyti degintiniai kapai.

Laidosena

Tyrimų metu aptikta daug išbarstytų degintinių kauliukų, įkapių. Pastebėti degėsių sluoksneliai ir angliukai iš degintinių kapų. Taip pat rastas tik vienas nesuardytas kapas. Sudeginti kaulai ir įkapės buvo supilti į 45×70 cm dydžio ir iki 60 cm gylio nuo žemės paviršiaus duobę. Kapas 21 cm gylyje buvo suplūktas 10 cm storio molio sluoksniu (kitur perkasoje molio sluoksnių neaptikta), o iš vakarinės pusės apdėtas dar ir akmenų puslankiu.

Kapinynas datuotas XIII–XIV a.


Literatūra

  • Archeologai galbūt atrado paskutiniųjų pagonių kapavietę // Lietuvos žinios. 2002, lapkričio 13, p. 4.
  • Dakanis B. Žvalgomieji archeologiniai tyrimai Laukagalio kaime // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2002 metais. Vilnius, 2005, p. 114–117.
  • Daugudis V. Iš senosios Paparčių praeities // Gimtinė. Ukmergė, 1994 kovo 1–31, p. 2.
  • Daugudis V. Iš tolimosios praeities // Paparčių ir Žaslių apylinkės. Kaišiadorys, 1997, p. 44.
  • Grinkevičiūtė A., Gustaitis R., Karvelytė-Balbierienė V. Vadovas po Žaslius. Kaišiadorys, 2008, p. 111–112.
  • Gustaitis R. Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas. Kaišiadorys, 2001, p. 248–249.
  • Kurilienė A. Kaišiadorių rajono archeologijos sąvadas. Kaišiadorys, 2009, p. 226-229.
  • Tarasenka P. Lietuvos archeologijos medžiaga. Kaunas, 1928, p. 169.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos