Ližė

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Ližė. Kalvių k., Kruonio sen. Piešė Kristina Tokarevienė.

Ližė – medinė mentė su kotu duonai „šauti“ į krosnį. Buvo daromos daugiausia iš vientiso medžio, rečiau iš dviejų-trijų dalių, kai papildomos lentelės pridedamos ližės „galvoje“. Ližės galva ovali ar stačiakampė, nusklembtais kampais, kartais atskirai tvirtinama prie koto. Bendras ilgis – iki 2,5 m. Kartais ją iš pečiaus ištraukdavo, padėję ližę ant padielko. Panaudota kepant duoną, ji paskui pastatoma kur nors gryčioje netoli pečiaus, klėtyje. Kartais ja sumušdavo klojimo šalinėje rugių pėdus, kad gražiau atrodytų.

Kai ližės nenaudoja, ją išneša į kamarą (Žasliai). Ližė buvo ne eglinė ir ne pušinė, nes tada sakų daug būdavo (Beloniškės). Jei siaučia audra su perkūnija, reikia išnešti ližę ir pastatyti prieš debesį – debesys išsiskirstys ir audra praeis (Žiežmariai).
























Šaltiniai

  • Kaišiadorių muziejaus archyvas. B. 445. Žižliauskaitė L. Tautosaka. Etnografinių daiktų paaiškinimai. 2004 m. L. 13, 26.

Literatūra

  • Balys J. Raštai. T. 1. – Vilnius, 1998. - P. 67;
  • Baltrušaitis V., Žižliauskaitė L. Kaišiadorių etnografinis žodynėlis. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2006. - P. 67-68;
  • Elisonas J. Lietuvių sodiečių technikos žodyno mėginimas // Archyvum Philologicum. – Kaunas, 1932, kn. 3, p. 135;
  • Lietuvių enciklopedija. T. 16. – Bostonas, 1958. - P. 389.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos