Lijonas

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Lijonas (Liony) ir apylinkės. 1911 m. vokiečių kariuomenės topografinio žemėlapio fragmentas (Karte de westlichen Rußlands. P. 22. Koszedary).
Lijonas ir apylinkės 1930 m. žemėlapyje. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Retų knygų ir rankraščių skyrius.

Lijonas (Naujas Dvaras), kaimas, buvęs Žiežmarių apylinkėje, 5 km į šiaurės vakarus nuo Žiežmarių, 6,5 km į pietvakarius nuo Kaišiadorių geležinkelio stoties, tarp greitkelio ir senojo vieškelio iš Kauno į Vilnių. Per kaimą tekėjo Lijonas.

Istorija

Lijonas minimas 1744 m. Žiežmarių parapijos gyvenviečių sąraše. 1795 m. Lijone - 3 sodybos, 26 gyventojai. 1897 m. Lijono arba Naujo Dvaro užusienyje, priklausiusiame Romeriams, buvo 11 gyventojų ir 304 dešimtinės žemės. 1899 m. Stoniavos dvarą pasidalijo Romerių įpėdiniai; beveik visas Lijonas atiteko Kamilei Juzefai Romerytei. 1923 m. Lijono (Naujo Dvaro) viensėdijoje - 11 sodybų, 51 gyventojas. 1925 m. Lijono dvaras išdalintas.

1931 m. kaime - 2 sodybos, 81,21 ha žemės, 1937 m. - 31 gyventojas katalikas, 1947 m. - 2 sodybos, 11 gyventojų. Nuo 1970 m. Lijone niekas negyveno. Kaimas panaikintas 1986 m. Lietuvos SSR Aukščiausios Tarybos Prezidiumo įsaku. Buvęs dvaras sunaikintas.

Mūšis ties Lijono kaimu

1944 m. liepos 16 d. ties Žiežmariais, Antakalniu ir Lijonu besitraukianti vokiečių kariuomenė - 6 tankų divizija bandė kontratakuoti sovietų armiją ir prasiveržti į užnugarį.

Iš pradžių vokiečiai atakavo ties Antakalniu užimtas rusų pozicijas. Nors sovietiniai daliniai priešo ataką atmušė, tačiau pasitraukė į naujas pozicijas ties Lijonu. Apie tai sovietinis karys M. Čuprovas savo prisiminimuose rašė: „Pamatę mūsų atsitraukimą, vokiečių tankai vėl puolė į ataką, tačiau pateko į 846 artilerijos pulko ir 3-osios divizijos 213 ir 214 pulkų pabūklų ugnį (…). Priešo ataka slopo, ir netrukus vokiečių mašinos pradėjo trauktis į išeities pozicijas. Liepos 17 nuo ankstyvo ryto užvirė mūšis su nauja jėga. Priešas staigiai atakavo, bet buvo sutiktas ugnimi, ir palikdamas degančius tankus, traukėsi į Vakarus. 277-oji šaulių divizija ir artilerijos pulkai perėjo į ataką - priekyje buvo Kaunas“. Šiame mūšyje pasižymėjo 213 haubicų pulko 5 baterijos karys Safaras Ameršojevas. Čia ir žuvo. Palaidotas Žiežmarių karių kapinėse. Po mirties jam suteiktas SSRS didvyrio vardas, jo vardu vadinosi viena iš Žiežmarių gatvių. Jo patranka su 63 skeveldrų pėdsakais 3-iojo Baltarusijos fronto vado generolo I. Černiachovskio įsakymu buvo pastatyta Žiežmarių karių kapinėse. 1966 m. šios patrankos ten jau nebuvo. Netoli S. Ameršojevo žuvimo vietos išlikęs 1987 m. pastatytas medinis paminklas (autorius V. Kapačiūnas).

Literatūra

  • Gustaitis R. Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2001. - P. 292-293.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos