Litviniškės

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
08:18, 3 liepos 2012 versija naudotojo Rolandas247 (Aptarimas | įnašas)
(skirt) ←Ankstesnė versija | Dabartinė versija (skirt) | Vėlesnė versija→ (skirt)
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Litviniškės (Litwiniszki) ir apylinkės. Dešinėje pažymėtas Čiviškių kaimas. 1911 m. vokiečių kariuomenės topografinio žemėlapio fragmentas (Karte des westlichen Rußlands. P. 22. Koszedary).

Litviniškės, kaimas Žaslių seniūnijoje, 10 km į šiaurės nuo Žaslių, 17 km į šiaurės rytus nuo Kaišiadorių, Neries kairiajame krante. Per kaimą teka bevardis upelis, yra senovės gyvenvietės liekanos.

Turinys

Senovės gyvenvietė

1996-1997 m. senovės gyvenvietėje Kultūros paveldo centras vykė žvalgomuosius archeologinius tyrimus. Ištirtas 17 m2 plotas. Konstatuotas iki 54 cm storio nesuardytas kultūrinis sluoksnis. Rasta grublėtosios ir lygiu paviršiumi keramikos, datuojamos I tūkstantmečio viduriu - XV amžiumi.

Istorija

Litviniškės minimos 1744 m. Paparčių parapijos gyvenviečių sąraše. 1795 m. šiame kaime - 3 sodybos, 13 gyventojų. Taip pat buvo vandens malūnas bei karčema, priklausiusi dvarininkui Švaikovskiui, ir išnuomota 5 asmenų žydo S. Elijašovičiaus šeimai. 1830 m. Litviniškių kaime buvo 3 sodybos, 27 gyventojai katalikai, 1853 m. kaime - 3 sodybos, 35 gyventojai katalikai. 1923 m. - 9 sodybos, 39 gyventojai, 1927 m. - 13 šeimų, 53 gyventojai katalikai. Daugiausia - Kvedarų šeimų (6). 1931 m. kaime buvo 10 sodybų ir 104,46 ha žemės. Į viensėdžius Litviniškės išskirstytos 1937 m. Tais metais gyveno 55 gyventojai katalikai. Tarpukario metais gyv. Meškauskas prie bevardžio upelio buvo pasistatęs vandens malūną. 1946 m. gruodžio 10 d. iš Zūbiškių spirito gamyklos partizanai paėmė 6200 rublių. Įtartas jiems padėjęs sargas S. Kveraga iš Litviniškių, kuris 1948 m. buvo įkalintas. Iš viso 1945-1948 m. įkalinti 4 gyventojai. 1949 m. ištremti Kveragos (7 asmenys). 1947 m. buvo 12 sodybų ir 49 gyventojai, 2000 m. - 6 sodybose gyveno 10 gyventojų. Šiuo metu kaime gyvena Meškauskų šeima, turinti didžiausią rajone bityną - per 80 bičių šeimų.

Vietovardžiai

Gečionių pradžios mokyklos mokytoja Juzė Vasiliauskienė 1935 m gruodžio mėnesį užrašė Litviniškių kaimo vietovardžius. Pateikėjas - Petras Drumsta, gimęs tame pačiame kaime.

Ciplikas – kalnas. Alksniais apaugęs kalnas, apie 40 m aukščio. Į šiaurę nuo Litviniškių kaimo 0,5 km.

Galalūgas – pieva. Duobėta pieva prie Neries upės, per ją eina prakastas ravas nusausinimui. Į rytus nuo Litviniškių kaimo 350 m. Apie vardo kilmę aiškinama: „Iš rusų kalbos („gala pievis”). Litviniškių km. žemė kadaise priklausė rusui, Ostruvkos dvaro ponui, šis ir davęs tai žemei įvairius rusiškus pavadinimus”.

Kačerga – ariama žemė. Lyguma, žemė „šniūrais”. 200x100 m dydžio. Į pietus nuo Litviniškių kaimo. „Vadinama dėl savo kreivos formos panašios į kačergą - žarstiklį”.

Lūgas – pieva ir ariama žemė. Šlapia, geros rūšies pieva lygumoje. 5 ha dydžio. Litviniškių kaimo rytų gale. „Lūge stovi vandens malūnas ir yra tvenkinys 50x50. Kraštu Lūgo teka mažas bevardis upelis”.

Nastava – pieva. Menkos rūšies, šlapia, samanota. 9 ha dydžio. Litviniškių kaimo rytų pusėje. „Toj pievoj augančios žolės gyvuliai neėda”.

Pakalnis – pieva. Menkos rūšies, šlapia, samanota. 400x30 m dydžio. Į pietvakarius nuo Litviniškių kaimo 300 m.

Pakapinėlės – ariama žemė. Pakiluma, apsupta šlapių pievų, ilgas siauras žemės ruožas. 20 ha dydžio. Į rytus nuo Litviniškių kaimo 300 m. „Prieš porą šimtų metų, žmonių pasakojimu, čia buvusios Litviniškių km. kapinės. Dar dabar, kur ne kur, žymu kapus buvus”.

Raistas – pelkės. Apie 8 ha dydžio. Į pietvakarius nuo Litviniškių kaimo 600 m. „Didžiojo karo metu priklimpo vokiečių karininko arklys”.

Sala – smėlio kalnelis. Juodžemis su smėliu. 1 ha dydžio. Į pietryčius nuo Litviniškių kaimo 0,5 km.

Sėdimai – pieva, ariama žemė. Gera žemė, juodžemis, lyguma. 2 ha dydžio. Litviniškių kaimo pietų pusėje.

Šilelis (vietos tarme Šilalis) – ariama žemė Smėlynas, lyguma. 500x200 m dydžio. Į rytus nuo Litviniškių kaimo 500 m. „Senesni žmonės pamena toj vietoj augus šilą”. „Gavo pavadinimą iš to, kad ten seniau tikrai augęs gražus šilas”.

Telėtnykas – pieva. Ganykla prie Neries, aplink apaugusi karklais, 1 ha dydžio. Litviniškių kaimo šiaurinėje pusėje. „Per Telėtnyką bėga mažas upelis - ravas, vanduo jame atrodo lyg žibalo pripiltas, yra daug limonito (geležies rūdos)”.

Užuragis – pieva. Geros rūšies pieva, vieta lygi, Neries pakrantė. Apie 1,5 ha dydžio. Į vakarus nuo Litviniškių kaimo 0,5 km.

Užuprūdis – ariama žemė ir pieva. Lygi vieta, viduriu teka mažas upelis - šaltinis. 2 ha dydžio. Į pietus nuo Litviniškių kaimo 200 m.

Velėklos (vietos tarme Velėklas) – pelkės su upeliu - šaltiniu. Aplink pelkės, vidury dauba, ten yra didelis šaltinis. 50x70 m dydžio. Lėlių kaimo pelkėj, į pietus nuo Litviniškių kaimo 400 m. „Velėklose aplinkiniai žmones skalbia. Minima vieta neužšąla net dideliems šalčiams esant. Labai šaltiniuota vieta”.

Vidupievės – dvi pievos. Pievos geros, lyguma. Pievos 10x100 m ir 20x25 m dydžio. Į pietvakarius nuo Litviniškių kaimo už 200 m.

Žirausko ravas – griovys. Greičiausiai per ilgą laiką vandens išgraužtas griovys Lėlių kaimo lauke. 30 m gylio. Į pietvakarius nuo Litviniškių kaimo 800 m. „Kadaise ten buvo apsigyvenęs kažkoks Žirauskas, atėjūnas; to griovio pakraštyj buvo sau ir triobelę pasistatęs. Dabar jau ten nieko nebėr, bet ravas ir toliau vadinamas Žirausko ravu”.

Šaltiniai

  • Lietuvių kalbos instituto Vietovardžių kartoteka. Lietuvos žemės vardynas.

Literatūra

  • Gustaitis R. Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2001. - P. 250-251.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos