Liutonys

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Liutonys (Lutanie) ir apylinkės. 1911 m. vokiečių kariuomenės topografinio žemėlapio fragmentas (Karte de westlichen Rußlands. P. 22. Koszedary).

Liutonys, kaimas Žiežmarių apylinkės seniūnijoje, 5 km į šiaurės vakarus nuo Naujųjų Kietaviškių, 11 km į pietryčius nuo Kaišiadorių, ant Strėvos upės kairiojo kranto. Ties Liutonimis į Strėvą įteka Kiementa.

Turinys

Istorija

1567 m. valakais išmatuotas kunigaikštienei Oginskienei priklausęs Liutonių kaimas. Liutonys paminėti 1744 m. Žiežmarių parapijos gyvenviečių sąraše. 1795 m. Liutonyse - 11 sodybų, 74 gyventojai. 1836 m. minimas Liutonių vandens malūnas. 1844 m. kaime gyveno 13 šeimų (iš jų penkios - Mikalajūnų). Buvo 336,04 dešimtinės žemės; veikė karčema. 1897 m. kaime - 237 gyventojai ir 244 dešimtinės žemės, 1923 m. - 36 sodybos, 172 gyventojai. Kaimas į vienkiemius išskirstytas 1927 m. Tuo metu Liutonyse buvo 306,18 ha žemės (iš jų 33,03 ha pridėti iš Burbiškių dvaro). Didžiausio sklypo (26,44 ha) savininkė - Ona Mikalajūnienė. Kaime paplitusios Venskaus ir Mikalajūno pavardės. 1941 m. priverstiniams darbams į Vokietiją išvežtas J. Šedoleris, 1944 m. - P. Jančiūnas. 1945 m. nušautas Liutonių apylinkės tarybos pirmininko pavaduotojas J. Venckus (palaidotas kaimo kapinėse) ir Liutonių apylinkės tarybos pirmininkas J. Venzlauskas. 1948 m. Liutonių malūne nušautas milicininkas N. Seredocha. 1944-1947 m. įkalinti 3 gyventojai, 1949 m. ištremti Malašauskai (4 asmenys), 1951 - Venskai (5 asmenys). 1918 m. Liutonyse veikė lietuvių mokykla. 1938 sausio 1 d. joje mokėsi 52 mokiniai. 1941 m. prie mokyklos įsteigti suaugusiųjų kursai. Kaimo kapinėse palaidotas vokietis Adolfas Šefleris (1871-1935), 1929 m. pastatęs dar ir dabar veikiantį malūną ant Strėvos upės. 1928 m. duomenimis, Liutonių kapinėse palaidotas Lietuvos nepriklausomybės kovų savanoris. Iš Liutonių kilusi daraktorė Kertenytė, prieš Pirmąjį pasaulinį karą mokytojavusi Kareivonių slaptojoje lietuviškoje mokykloje. 1931 m. kaime - 39 sodybos ir 277,5 ha žemės, 1937 m. - 186 gyventojai katalikai ir 5 asmenų evangelikų liuteronų šeima, 1947 m. - 27 sodybos, 130 gyventojų, 2000 m. - 75 gyvenamieji namai, 195 gyventojai.

1932 m. Linkuvos (Šiaulių apskritis) gyventoja L. Jovaišytė papasakojo padavimą apie velnio pamestą akmenį. Šį padavimą ji girdėjusi Žiežmariuose: „Liutonių kaime, prie Žiežmarių, netoli Strėvos upės kranto, stovi didelis akmuo, kurį tik dešimts mergaičių, rankomis susikabinę, gali apimti. Apie tą akmenį yra toks padavimas. Velniai, susikibę keturiese, nešė tą akmenį Senųjų Trakų bažnyčios durims išlaužti, bet akmuo iškritęs jiems iš rankų ir dabar begulįs toje pačioje vietoje, įsmigęs į žemę“.

Vietovardžiai

Liutonių pradžios mokyklos mokytojas Andrius Bublys 1935 m. spalio mėnesį užrašė Liutonių kaimo vietovardžius. Pateikėjas - Pranas Jančiauskas, gimęs šiame kaime.

Cyriaus klonis – pieva. lygi vieta, baltžemis. 1,5 ha dydžio. Nuo vieškelio Žiežmariai-Samiliškės, į pietus. „Dabar atiteko Venskui Juozui”.

Galai – ariama žemė. Kalnuota vieta, molis, smėlis ir žvyras. 10 ha dydžio. Į pietus, prie Strėvos upės. „Dabar atiteko Mikalajūnui”.

Galavalakai – ariama žemė. Lygi vieta, smėlis, molis. 10 ha dydžio. Į šiaurę, prie valdiško miško „Girelės”. „Dabar atiteko Jančiūnui Motiejui”.

Ilgos (vietinių žmonių vadinama Ilgose) – pieva. Lygi vieta, juodžemis. 1 ha dydžio. 400 m į šiaurę nuo vieškelio Žiežmariai-Samiliškės. „Dabar atiteko dviem savininkams: Mikalajūnui ir Balčiūnui”.

Kalvio kampas (vietinių žmonių vadinama Kavoliaus kampas) – pieva. Vietomis krūmai, smėlis su žvyru. 0,5 ha dydžio. Į pietus, prie Strėvos upės. „Dabar atiteko Venskui Pranui”. „Pasakoja, kad toje vietoje prigėrė ar pasikorė kalvis”.

Kvarborių ulitėlė – ariama žemė. Nelygi vieta, juodžemis, smėlis ir žvyras. 2 ha dydžio. Tarp vieškelio ir Strėvos upelio. „Dabar atiteko Radzevičiui”.

Kamšelės – ariama žemė. Lygi vieta, smėlis. 6 ha dydžio. Į rytus, prie Kimintos upelio. „Dabar atiteko Ališauskui”.

Kiminta – upelis. Išteka iš Burbiškių Ožubalių raisto. Įteka į Strėva ties Liutonių malūnu. „Teka palengva”.

Lanka – pieva. Lygi vieta, smėlis. 1 ha dydžio. Į pietus, prie Strėvos upės. „Dabar atiteko Venskui”.

Liutonys – kaimas. Žemė kalnuota, juodžemis, molis, smėlis ir žvyras. 3 km ilgio. Gyvena 37 gyventojai.

Pašermukšnys (vietinių žmonių vadinama Po šermukšniu) – ariama žemė. Lygi vieta, juodžemis su moliu. 2 ha dydžio. Į pietus, prie Strėvos upės. „Dabar atiteko dviem savininkams: Mikalajūnui ir Venskui”.

Palubiškės – ariama žemė. Kalnelis, molis. 7 ha dydžio. Į šiaurę, prie vieškelio Žiežmariai-Samiliškės. „Dabar atiteko Venskui”.

Plytinė (vietinių žmonių vadinama Plytničia) – ariama žemė. Nelygi vieta, molis. 0,5 ha dydžio. Į šiaurę, prie vieškelio Žiežmariai-Samiliškės. „Dabar atiteko dviems savininkams: Mikalajūnui ir Venskienei”.

Pasmurgliškės – pieva. Stati pakrantė, smėlis su žvyru. 0,5 ha dydžio. Į pietus, prie Strėvos upės. „Dabar atiteko dviem savininkams: Balčiūnui ir Venskui”.

Padaržiai – pieva. Vietomis apaugusi krūmais, smėlis su žvyru. 6 ha dydžio. Į pietus, prie Strėvos upės. „Dabar atiteko 5 savininkams: Venskienei, Biguzui, Venskui, Daukšai ir Jančiūnui”.

Papliauškės – pieva. Lygi vieta, juodžemis su žvyru. 1 ha dydžio. Į pietus, prie Strėvos upės. „Dabar atiteko Venskui”.

Pažvirintys – ariama žemė. Kalnuota vieta, molis. 18 ha dydžio. Tarp vieškelio ir Kimintos upelio. „Dabar atiteko trims savininkams: Naudžiūnui, Malašauskui ir Mikalajūnienei”.

Pasienis – ariama žemė. Kalnelis, juodžemis. 3 ha dydžio. Į pietus, prie Kimintos upelio. „Dabar atiteko Balčiūnui”.

Pridotkai – ariama žemė. Kalnelis, molis. 1 ha dydžio. Į vakarus, prie Kimintos upės. „Dabar atiteko Ališauskui”.

Pakimintys – ariama žemė. Kalnuota vieta, molis, smėlis. 6 ha dydžio. Į pietus, prie Kimintos upelio. „Dabar atiteko Venskui Jonui”.

Skerdimai – pieva. Lygi vieta, durpžemis. 4 ha dydžio. Abipus vieškelio Žiežmariai-Samiliškės. „Dabar atiteko dviem savininkams: Venskui ir Mikalajūnui”. „Toje vietoje seniau vilkai puldavo ir pjaudavo gyvulius, todėl ir vadinasi Skerdimai”.

Skardžiai – pieva. Tarp kalnelių, juodžemis. 0,5 ha dydžio. 750 m į vakarus nuo Liutonių kaimo. „Dabar atiteko dviem savininkams: Mikalajūnui ir Venskui”.

Šakės – ariama žemė. Kalnuota vieta, juodžemis su žvyru. 6,5 ha dydžio. 400 m į pietus nuo valdiško „Girelės” miško. „Dabar atiteko Venskui Adomui”.

Šaltinių pieva – pieva. Šlapia vieta, juodžemis su durpžemiu. 0,5 ha dydžio. 150 m į šiaurę nuo vieškelio Žiežmariai-Samiliškės. „Dabar atiteko Venskui”.

Tomušizna (vietinių žmonių vadinama Tomučizna) – ariama žemė. Kalniukas, smėlis, molis. 8 ha dydžio. Į pietus, prie Kimintos upelio. „Dabar atiteko Venskui Motiejui”.

Upės – pieva. Tarp kalnelių, molėta žemė. 1 ha dydžio. „Dabar atiteko dviem savininkams: Venskui ir Jančiūnui”.

Valka – pieva. Tarp kalnelių, molėta žemė. 1,5 ha dydžio. Į pietus, prie vieškelio Žiežmariai-Samiliškės. „Dabar atiteko Malašauskienei”. „Seniau ten buvo klampi vieta, iš ten traukdavo įklimpusius gyvulius, tai ta vieta ir gavusi šį vardą”.

Žydo telėdnikas – pieva. Lygi vieta, molis su juodžemiu. 0,5 ha dydžio. 50 m į pietus nuo vieškelio Žiežmariai-Samiliškės. „Dabar atiteko Ališauskui”.

Malūnas – Liutonių malūnas. Stovi Strėvos ir Kimintos santakoje.

Šaltiniai

  • Lietuvių kalbos instituto Vietovardžių kartoteka. Lietuvos žemės vardynas.

Literatūra

  • Gustaitis R. Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2001. - P. 60.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos