Livintai

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Livintai, kaimas Palomenės seniūnijoje, 7 km į vakarus nuo Palomenės, 10 km į šiaurės vakarus nuo Kaišiadorių, abipus geležinkelio ruožo Kaišiadorys-Jonava. Per kaimą teka Livinta, Želvos upelio dešinysis intakas. Į Livintą kaime įteka Nevėdžia.

Turinys

Istorija

Livintai paminėti 1612 m. ginče dėl žemės tarp A. Tolvaišos, M. Glebovičiaus ir G. Radošinskos. 1744 m. Livintai minimi Rumšiškių parapijos gyvenviečių sąraše. 1863 m. liepos 25 d. prie Livintų I. Pasierbskio vadovaujamas sukilėlių būrys susikovė su pulkininko Tisdelio vadovaujama carinės kariuomenės kuopa. 4 sukilėliai buvo paimti į nelaisvę. Kitą dieną įvyko dar vienas mūšis ties Pašuliais. 1871 m. per Livintus nutiestas geležinkelis Romnai-Liepoja. 1899 m. rugsėjo 27 d. kratos metu pas Livintų gyventoją O.Čiurinskienę buvo rasta 1 lietuviška maldaknygė. 1923 m. - 33 sodybos, 291 gyventojas. 1931 m. Livintai kartu su Kieliškių kaimu išskirstyti į vienkiemius. 1937 m. gyveno 202 gyventojai katalikai. 1943 m. kaimo gyventojai sutvarkė ir praplėtė kapines. Ta proga pakvietė Palomenės bažnyčios kunigą jas pašventinti. 1944 m. priverstiniams darbams į Vokietiją išvežti 2 gyventojai - A. Makauskas ir A. Sidaras. Grįžo 1946 metais. 1945 m. pavasarį, NKVD žiniomis, Livintuose dažnai pasirodydavo Didžiosios Kovos rinktinės štabo nariai su vadu J. Misiūnu. 1945 m. lapkričio 19 d. šis štabas kartu su Dramblio (slapyvardis), Šarūno (slapyvardis), Jurgino (slapyvardis) vadovaujamais būriais buvo užpultas kareivių. Žuvo 1 partizanas. Iš viso 1944 m. žuvo 2 partizanai iš Livintų, dar 2 partizanai įkalinti. 1944-1951 m. įkalinta 12 gyventojų, iš kurių 2 (B. Drulia ir D. Sidaras) buvo sušaudyti kalinimo vietoje. 1948 m. ištremta 15 gyventojų (Taparauskai, Alioniai, Sidarai). 1951 m. vasario 25 d. pranešus MVD agentei Petrutei (slapyvardis), buvo suimtas Livintų gyventojas J. Čiurinskas (slapyvardis Putinas). Jis U. Taparauskienės daržinėje buvo įsirengęs slėptuvę. 1951 m. gruodžio 16 d. prie Livintų buvusioje miško aikštelėje apie 100 rusų kareivių dalinys apsupo besislapstančius du brolius Balčiūnus iš Eitekonių kaimo. Mūšio metu partizanai žuvo. 1947 m. kaime buvo 47 sodybos, 194 gyventojai, 2000 m. - 25 sodybos, 38 gyventojai. Yra kapinės, geležinkelio stotelė.

1968 m. Kaišiadorių miškų ūkio traktorininkas J. Negatinas, ardamas savo žemės sklypą (prie Drulių sodybos) išarė apie 1000 XVII a. varinių monetų. Apie 200 monetų pateko į Kaišiadorių I vidurinės mokyklos muziejų, bet iš ten vėliau dingo. Kita dalis pateko į privačias kolekcijas, dalis yra pas vietinius gyventojus. Į Lietuvos nacionalinį muziejų pateko keliasdešimt monetų. Vėlyviausia moneta nukaldinta 1666 m. Jos nukaltos Lenkijoje, Lietuvoje, Livonijoje, Moldavijoje, Škotijoje ir kitur.

Vietovardžiai

Kieliškių pradžios mokyklos mokytoja Julija Zabarauskienė 1935 m. spalio mėnesį užrašė šio kaimo vietovardžius.

Agulnica – pieva ir ariama žemė, apie 7 ha dydžio. Kaimo rytinėje dalyje. Neišsiskirsčius vienkiemiais, toj vietoj bendrai ganydavo.

Akmenas – pieva ir ariama žemė, apie 9 ha dydžio. Kaimo vakarinėje dalyje.

Atažalynas – pieva, apie 5 ha dydžio. Kaimo šiaurinėje dalyje. Nuolat kertama ir vėl medeliais atželianti vieta.

Aukštaisės – ariama žemė, apie 5 ha dydžio. Kaimo šiaurės vakarinėje dalyje.

Duburys – pieva, apie 4 ha dydžio. Kaimo rytinėje dalyje. Pro šalį teka Livintos upelis.

Gale lauko (Gala lauko) – pieva ir ariama žemė, apie 11 ha dydžio. Kaimo pietvakarinėje dalyje.

Girelė (Girela) – pieva, apie 3 ha dydžio. Kaimo rytinėje dalyje, prie valdiško miško. Čia anksčiau buvusi giria.

Gyrvalakiai – pieva, apie 4 ha dydžio. Kaimo šiaurinėje pusėje. Atskiras, mišku apsuptas, žemės sklypas.

Graužinė – ariama žemė, apie 9 ha dydžio. Kaimo pietinėje dalyje.

Kalnas – ariama žemė ir pieva, apie 18 ha dydžio. Kaimo šiaurinėje dalyje.

Lankelės raistelis – krūmynas, apsemiama pieva. Apie 2 ha dydžio. Kaimo pietinėje dalyje.

Laužynas – kelmynas, vietomis dirbama žemė. Apie 12 ha dydžio. Kaimo šiaurės rytinėje dalyje.

Livinta – upelis, tekantis kaimo šiaurės rytine dalimi. Išteka iš Romatos balų, įteka į Želvos upelį Vadų girininkijoje.

Livintai – kaimas, apie 300 ha dydžio, 31 gyventojas.

Lydimai – ariama žemė, apie 5 ha dydžio. Kaimo vakarinėje dalyje.

Margeliai, Užraisčiai – ariama žemė, apie 11 ha dydžio. Kaimo šiaurinėje dalyje. „Gauta mišku ir mažais gabalėliais išdirbta”.

Maskoliaus kampas – ariama žemė, apie 1 ha dydžio. Kaimo šiaurinėje dalyje.

Molienos – ariama žemė ir pieva, apie 9 ha dydžio. Kaimo pietinėje dalyje.

Nevėdžia – ariama žemė ir pieva, apie 7 ha dydžio. Pro šalį teka Nevėdžios upelis.

Niūnelis – ariama žemė ir pieva, apie 13 ha dydžio. Kaimo pietinėje dalyje.

Pavinkšnis (Pavynkšnis) – ariama žemė ir pieva, apie 12 ha dydžio. Kaimo šiaurinėje dalyje.

Palivintys – ariama žemė ir pieva, apie 5 ha dydžio. Kaimo rytinėje dalyje. Pro šalį teka Livintos upelis.

Paraistis – ariama žemė ir pieva, apie 7 ha dydžio. Kaimo šiaurės vakarinėje dalyje. Šalia raisto.

Pašlaitė – ariama žemė, apie 10 ha dydžio. Kaimo šiaurės vakarinėje dalyje. „Nuo senų laikų buvusi praginimo vieta”.

Padegsnys – ariama žemė, apie 3 ha dydžio. Kaimo šiaurės vakarinėje dalyje.

Pamolenys (Pamolėnys) – ariama žemė, apie 11 ha dydžio. Kaimo pietinėje dalyje. „Netoli prie molingos žemės.

Pylimas – ariama žemė ir pieva, status šlaitas, apie 7 ha dydžio. Kaimo rytinėje dalyje. „Dažnai vanduo išneša žemę į upelį”.

Rimoriškė – ariama žemė, apie 11 ha dydžio. Kaimo šiaurės rytinėje dalyje.

Salelės (Salalės), Raistelis – krūmai, raistas. Apie 2 ha dydžio. Kaimo rytinėje dalyje.

Sala – ariama žemė ir pieva, apie 5 ha dydžio. Kaimo šiaurinėje dalyje. Seniau aplink buvę dideli raistai.

Skynymėlis (Skinymėlis) – ariama žemė ir pieva, apie 3 ha dydžio. Kaimo šiaurinėje dalyje. „Kampas, įsidavęs į valdišką mišką”.

Stankuviškės – ariama žemė ir pieva, apie 10 ha dydžio. Beveik kaimo vidury.

Sūrimo raistelis – neišdžiūstanti bala, apie 1 ha dydžio. Kaimo vakarinėje pusėje. „Ruda versmė”.

Šaltinis – ariama žemė ir pieva, apie 2 ha dydžio. Kaimo rytinėje dalyje. „Yra bėgantis šaltinis”.

Tarpumiškė – ariama žemė ir pieva, apie 8 ha dydžio. Kaimo pietrytinėje dalyje. „Įsiterpimas į mišką”.

Trakelis – ariama žemė, krūmai. Apie 10 ha dydžio. Kaimo pietinėje dalyje.

Užkapinė – ariama žemė, apie 6 ha dydžio. Kaimo šiaurės rytinėje pusėje Prie Livintų kaimo kapinių.

Užtilta – ariama žemė ir pieva, apie 8 ha dydžio. Kaimo šiaurinėj pusėj. Toj vietoj yra tiltas per Livintos upelį.

Velėklės – ariama žemė ir pieva, apie 9 ha dydžio. Kaimo rytinėje dalyje. Pro šalį tekančiame Livintos upelyje moterys velėdavo.

Vidulaukė – ariama žemė, apie 6 ha dydžio. Kaimo pietinėje dalyje.

Šaltiniai

  • Lietuvių kalbos instituto Vietovardžių kartoteka. Lietuvos žemės vardynas;

Vietovardžiai

Literatūra

  • Gustaitis R. Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2001. - P. 153-154.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos