Lomeniai

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Lomeniai (Łomiańce) ir apylinkės. 1911 m. vokiečių kariuomenės topografinio žemėlapio fragmentas (Karte de westlichen Rußlands. P. 22. Koszedary).
Lomeniai 1931 m. žemėlapyje. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Retų knygų ir rankraščių skyrius.

Lomeniai (Luomeniai), kaimas Palomenės seniūnijoje, 3,5 km į šiaurę nuo Palomenės, 12 km į šiaurę nuo Kaišiadorių, Lomenos upės kairiajame krante. Iš šiaurės rytų prie kaimo prieina Šilasėdų miškas. Per kaimą teka Bedricos (kitur - Bistryčios), Dapšės, Dopšiankos ir Sidabro upeliai. Yra kapinės.

Turinys

Istorija

Kaimas minimas 1744 m. Gegužinės parapijos gyvenviečių sąraše. 1795 m. kaime buvo 15 sodybų, 118 gyventojų, apie 1860 m. - 233 gyventojai katalikai, 1897 m. - 318 gyventojų ir 303 dešimtinės žemės, 1923 m. - 69 sodybos, 346 gyventojai. 1863 m. sukilimo metu sukilėliai sudegino keletą carinei valdžiai juos skundusių kaimo gyventojų sodybų. Kaimas į vienkiemius išskirstytas 1930 m. Tuo metu Lomeniuose buvo 631,86 ha žemės. Į šį plotą įėjo ir pridėta iš Dapšės, Barsukų-Jegorovkos ir Šafarnės palivarkų žemė - 236,31 ha. Didžiausio sklypo (18,36 ha) savininkai - Formalčikai. Paplitusios pavardės - Grenda, Tatarūnas, Valkavičius, Begonis, Žižliauskas, Ivanavičius. Vienas gyventojas vadintas Stasiu Debesiuku. Kai kurie kaimo gventojai emigravo į užsienį. Taip 1923 m. į JAV išvyko K. Steponavičienė, 1927 m. į Urugvajų - J. Trakimienė, į Braziliją - J. Visockas, 1929 m. į Braziliją - J. Vorošila ir A. Karpavičius. Pastarasis 1931 m. sugrįžo į Lietuvą. 1927 m. į Latviją išvyko J. Grenda ir kurį laiką ten dirbo. 1937 m. buvo 237 gyventojai katalikai, 1947 m. - 76 sodybos, 500 gyventojų, 1959 m. - 260 gyventojų, 2000 m. - 57 sodybos, 102 gyventojai.

1917-1918 mokslo metais mokykla jau veikė ir Lomeniuose. Joje 1938 m. sausio 1 d. mokėsi 36 mokiniai. Šioje mokykloje mokėsi ir 12 sentikių vaikų (1937), kuriems 2 pamokas per mėnesį vesdavo Perelozų sentikių parapijos „nastavnikas“ (sentikių vaikams šios pamokos vykdavo tada, kai susidarydavo ne mažesnė kaip 8 vaikų grupė). 1957-1958 mokslo metais mokėsi 25 mokiniai. 1957 m. minimas Lomenių kaimo klubas-skaitykla.

Tarpukario metais mokykloje dirbo buvusi daraktorė mokytoja Ona Lisauskaitė. Buvęs jos mokinys S. Ivanavičius 1994 m. taip ją prisiminė: „Kaimo gyventojai labai gerbė mokytoją O. Lisauskaitę. Ji ne tik mokė valstiečių vaikus, bet vakarais pas ją rinkdavosi ir jaunimas. Mokytoja skaitydavo knygas iš savo bibliotekėlės ir mokydavo rašto, nors už tai jai niekas nemokėjo. Ji buvo tikras kaimo švyturys. Ji turėjo tokį patraukimą prie kaimo žmonių, kad kai ji kėlėsi į Eitekonių mokyklą, lomeniečiai tiesiog liūdėjo, nes labai jos gailėjo”.

1930 m. kaime įkurta pogrindinė komunistinė kuopelė, kuriai vadovavo Medinų kaimo gyventojas M. Michailovas. 1935 m. įsteigta komjaunimo kuopelė, 1936 m. kai kurie valstiečiai įstojo į Tarptautinę Raudonosios pagalbos organizaciją (MOPR). Prasidėjus sovietinei okupacijai, Lomenių gyventojas A. Valkavičius pradėjo dirbti Kaišiadorių valsčiaus partorgu, I. Steponavičius - vykdomojo komiteto pirmininku, S. Ivanavičius - milicijoje. 1941 m. liepos 7 d. Beloniškių kaime buvo sušaudyti 8 buvę pogrindininkai iš Lomenių ir Medinų kaimų. Jų žuvimo vietoje 1959 m. pastatytas paminklas. 1941 m. liepos 11 d. Ščebnicos kaime buvo sušaudyta 18 sovietinių aktyvistų (tarp jų 4 iš Lomenių). Iš viso 1941 m. žuvo 9 sovietiniai aktyvistai iš Lomenių.

Po Antrojo pasaulinio karo pirmasis Lomenių apylinkės tarybos pirmininku buvo Jonas Tatarūnas, pirmuoju sekretoriumi - irgi Jonas Tatarūnas (abu - bendravardžiai ir bendrapavardžiai). 1944 m. gruodžio 14 d. partizanai padegė pirmininko tvartą. 1945 m. sausio 17 d. pas apylinkės sekretorių susirinko apylinkės tarybos pirmininkas J. Tatarūnas, sovietiniai aktyvistai Aleksandras Dvilevičius ir Leonas Marcinkevičius. Sodybą partizanai padegė, o visiems išbėgus, nušovė pirmininką J. Tatarūną ir L. Marcinkevičių. Kaip manoma, tai padarė „Perkūno“ partizanų būrys. A. Dvilevičius liko gyvas, nes pasislėpė krosnyje. Vėliau, pavasarį A. Dvilevičius su sūnumi, „liaudies gynėju“ Stepu (iš Kaišiadorių būrio), buvo užpultas savo sodyboje. A. Dvilevičius buvo sužeistas. Jie nušovė vieną partizaną. Po šio įvykio Dvilevičiai persikėlė gyventi į Kaišiadoris. 1945 m. žuvo „liaudies gynėjas“ J. Valkavičius iš Lomenių. 1941-1942 m. priverstiniams darbams į Vokietiją išvežti S. Tatarūnas ir V. Valkavičius. Abu grįžo 1946 metais. 1944 m. įkalintas partizanas K. Alionis. 1944-1950 m. įkalinti 9 gyventojai. 1945 m. ištremti 5 gyventojai (Balaišiai, Saboniai), 1949 m. ištremti 3 Vaškevičių šeimos asmenys, 1951 m. ištremti 4 gyventojai (M. Begonienė ir Vidickai).

1912 m. į Ameriką emigravo Lomenių gyventojas Liudvikas Valkavičius. Ten jis susipažino su Elena Žukauskaite, atvykusia iš Lalėnų kaimo (dabar Paparčių seniūnija), ir netrukus susituokė. Jų sūnus kunigas Vincas Valkavičius - plačiai žinomas Amerikos lietuvių visuomenės veikėjas, istorikas.

Vietovardžiai

Lomenių pradžios mokyklos mokytoja Ona Lisauskaitė 1935 m. rugsėjo mėnesį užrašė Lomenių kaimo vietovardžius. Pateikėjas - Vincentas Tatarūnas, gimęs Lomeniuose.

Abrembas – pievos ir žemė. Šaltažemis. 40 ha dydžio. Dapšėj apie vieškelį. „Ponas Hetmonas sulygino žmonių žemę Šafarnėje”.

Apskritas raistas – pieva. Šlapia ir šalta žemė. 40 ha dydžio. 2 km į pietus nuo Lomenių kaimo.

Bedrica – upelis, 3 km ilgio. Teka Lomenių kaimo pietų puse ir įteka į Lomeną iš kairės pusės.

Borisova – žemė ir pievos. Molis su juodžemiu. 10 ha dydžio. 300 m į rytus, dešinėje Lomenos pusėje.

Bagdoniškių ravas – pievos ir žemė. Žemė prie molio, klonyje tarp kalnelių. 200 m ilgio. Nuo Bagdoniškių kaimo laukų tęsiasi į Lomeną iš dešinės pusės.

Bakanėliai – ariama žemė, tarp balų, juodžemis. 1,5 ha dydžio. Į rytus nuo Lomenių kaimo.

Dopšė – ariama žemė. Smėlis. 145 ha dydžio. Į šiaurę, kairėje Lomenos upės pusėje.

Dopšanka – upelis, 2 km. ilgio. Teka šiaurine Lomenių kaimo puse. Įteka į Lomeną iš kairės pusės.

Drazdų raistas – pieva. Balėta. 2 ha dydžio. 1 km į vakarus nuo Lomenių kaimo. „Jagorovkoj”.

I-mos Duobės – pievos tarp kalnelių. 1 ha dydžio. 300 m į pietryčius, kairėje Lomenos pusėje.

II-os Duobės – pievos tarp kalnelių. 1 ha dydžio. 300 m į pietryčius, kairėje Lomenos pusėje.

Dzekcernė – ariama žemė ir pievos. Tarp krantų. 1,5 ha dydžio. Dešinėje Bedricos upės pusėje, į pietus. „Degutą varė”

Griesių raistas – pievos. 2 ha dydžio. Į pietus nuo Lomenių kaimo.

I Halyšis, II Halyšis – pievos. „Dykos pievos”. 2 ha dydžio. Lomenos kairėje pusėje.

Kuosas – kalnuotos pievos. 0,5 ha dydžio. Lomenos kairėje pusėje.

Krapusionkos – lygios pievos. 2 ha dydžio. Iš abiejų Bedricos upės pusių.

Kovaliovaja paseka – pievos prie raisto. 1,5 ha dydžio. 300 m į šiaurę nuo Lomenių kaimo.

Kiviškės – „ravas”, pilka žemė. 2 ha dydžio. 800 m į šiaurę nuo Lomenių kaimo.

I Kamša – pievos. 1,5 ha dydžio. Iš abiejų Bedricos upės pusių.

II Kamša – pievos. 1 ha dydžio. Iš abiejų Bedricos upės pusių.

I Kampai – ariama žemė. 1/3 km į pietus nuo Lomenių kaimo.

II Kampai – ariama žemė. 1/3 km į pietus nuo Lomenių kaimo.

Krinica – pieva. Drėgna, 1 ha dydžio. Kairėje Lomenos upės pusėje.

Lomeniai – kaimas. 52 kiemai. 1 km ilgio. Kairėje Lomenos upės pusėje. „Kaimas ėjo baudžiavą Antanaičių dv. ponui Zalieckui. Ponas buvo geras, tik šunys - tarnai buvo negeri”.

Lomena – upė, apaugusi krūmais. „Išteka iš miškų nuo Kaišiadorių, įteka į Nerį iš kairės pusės”.

I Luka – pieva, 1 ha dydžio. Kairėje Lomenos pusėje.

II Luka – pieva, 4 ha dydžio. Dešinėje Lomenos pusėje.

Mochas – raistas. Lyguma. 1,5 ha dydžio. Į pietus nuo Lomenių kaimo.

Maciulevičio ravas – „ravas”. Gilus, krantai apaugę krūmais. 0,25 ha dydžio. „Tęsiasi į Lomeną iš kairės pusės”.

Maciulevičio raistas – šlapios pievos. 10 ha dydžio. 1 km į pietus nuo Lomenių kaimo.

Maciutų raistas – pievos ir ariama žemė. Raistas, 10 ha dydžio. 1 km į pietus nuo Lomenių kaimo.

Nota – upelis. „Visuomet šaltas vanduo”. Įteka į Lomeną iš dešinės pusės prie Žalio šilelio.

Nauji šniurai – ariama žemė. Molis. 3 ha dydžio. 1 km į vakarus nuo Lomenių kaimo.

Nauji Ilgi šniurai – ariama žemė. 8 ha dydžio. 1 km į rytus nuo Lomenių kaimo.

Po siena iki kelio - ariama žemė. Šaltažemis. 4 ha dydžio. Į šiaurę nuo Lomenių kaimo.

Prie obelės (Pod Jablanchoi) - ariama žemė. Lygi. Prie vieškelio į Kaišiadoris, gyvena M. Farmalčikas.

I Platūs šniurai – ariama žemė. Šaltažemis. 4 ha dydžio. 0,5 km į šiaurę nuo Lomenių kaimo.

II Platūs šniurai – ariama žemė. Šaltažemis. 5 ha dydžio. 0,5 km į šiaurę nuo Lomenių kaimo.

Prie šaltinio (Pod Studenka) – pievos, nelygios. 0,5 ha dydžio. Į vakarus, Lomenos kairėje pusėje.

Po Pūščia – ariama žemė. 6 ha dydžio.

Pridotkai – dirbama žemė, 3 ha dydžio. 0,5 km į pietus nuo Lomenių kaimo.

Prie klevų (Pod Klenami) – pievos. Lygios už kalno. 2 ha dydžio. Dešinėje Lomenos pusėje.

Pod Kazikovim Jazim – pievos ir ariama žemė. 2 ha dydžio. Kairėje Lomenos pusėje. „Kaziukas Lomenoj bučius statė ir žuvis gaudė”.

Po Svirplionim gilus ravas – pievos tarp kalnų. 1,5 ha dydžio. 0,5 km į rytus nuo Lomenių kaimo.

Po Bagdoniškiais ravas – pievos tarp kalnų. 1 ha dydžio. 0,5 km į rytus nuo Lomenių kaimo.

Smėlynas (Pieskos) – ariama žemė. Smėlis. 10 ha dydžio. 0,5 km į rytus nuo Lomenių kaimo.

Dėlių balos (Piaukų balos) – duobėtos pievos. 0,5 ha dydžio. Dešinėje Lomenos pusėje.

Prie liepto (Pod Kladkoi) – šlapios pievos. 1 ha dydžio. Kairėje Lomenos upės pusėje.

Po beržais (Pod Beriozoi) – ariama žemė ir pievos. 5 ha dydžio. 0,5 km į šiaurės rytus nuo Lomenių kaimo. Prie tiltelio (Pod mostkami) – ariama žemė ir pievos. Prie molio, juodžemis, 6 ha dydžio. Prie vieškelio, einančio į Kaišiadoris.

Raisteliai už kapinių – ariama žemė. Smėlynas, 9 ha dydžio. 1 km į rytus nuo Lomenių kaimo.

I ravas – pieva. Yra šaltinis. 20x15 m dydžio. „Įeina į Lomeną iš kairės”.

II ravas – pieva. Yra šaltinis. 20x20 m dydžio. „Įeina į Lomeną iš kairės”.

III ravas – krūmai. Smėlynas. 30x50 m dydžio. „Įeina į Lomeną iš kairės”.

I raisteliai – ganykla. Raistas, 1,5 ha dydžio. 1 km į vakarus nuo Lomenių kaimo.

II raisteliai – ganykla. Raistas, 1,5 ha dydžio. 1 km į vakarus nuo Lomenių kaimo.

III raisteliai – ganykla. Raistas, 1 ha dydžio. 1 km į vakarus nuo Lomenių kaimo.

Suolai – pieva. Yra šaltiniai. 2 ha dydžio. Iš abiejų Lomenos pusių. „Suoluose vaidenasi veršiai ir kiaulės. Pasakė: Ona Valkavičienė 70-ta dešim.”.

Sėdybos – ariama žemė. 10 ha dydžio. Kairėje Lomenos pusėje, prie vieškelio.

Šloita – pievos. Klampynės, 4 ha dydžio. 1 km į rytus nuo Lomenių kaimo.

Tabalachų ravas – pieva. Yra šaltinis. 2 ha dydžio. „Iš dešinės pusės Bedricos įeina į Bedricą”.

Kampuose (U Kutach) – ariama žemė, juodžemis. 30 ha dydžio. „Sklypas Farmalčikų už Bedricos dešinėj į pietus”.

Vertlių pasekos – pievos. Krūmai, 40 ha dydžio. 1,5 km į šiaurę nuo Lomenių kaimo.

Vandziogolės ravas – pieva. Tarp kalvų, yra šaltinis. 3 ha dydžio. 1 km į rytus nuo Lomenių kaimo.

Šaltiniai

  • Lietuvių kalbos instituto Vietovardžių kartoteka. Lietuvos žemės vardynas.

Literatūra

  • Gustaitis R. Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2001. - P. 153-154.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos