Mūro Strėvininkai

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Mūro Strėvininkai (Strawieniki) ir apylinkės. 1911 m. vokiečių kariuomenės topografinio žemėlapio fragmentas (Karte de westlichen Rußlands. P. 22. Koszedary).
Mūro Strėvininkų panorama iš oro. 2011 m. O. Lukoševičiaus nuotr.

Mūro Strėvininkai (Strėvininkai), kaimas Žiežmarių seniūnijoje, 5 km į pietryčius nuo Žiežmarių, 10 km į pietryčius nuo Kaišiadorių, ant kairiojo Strėvos upės kranto. Anksčiau prie Strėvos buvo keturi Strėvininkų kaimai. Vienas iš kaimų buvo pavadintas Mūro Strėvininkais (apie 1931 m.).

Kaime yra piliakalnis su gyvenviete ir buvusio dvaro sodybos fragmentai. Piliakalnis yra į šiaurę nuo Mūro Strėvininkų, Strėvos kairiajame krante, slėnyje. Iš šiaurės, rytų ir pietų jį juosia Strėvos slėnis; šlaitai statūs, apie 15 m aukščio. Pietvakariuose piliakalnis siekė aukštumą, nuo kurios buvo atskirtas grioviu ir pylimu. Dabar ši jo dalis sunaikinta. Statant hidroelektrinę (1955 m.), čia iškastas gilus kanalas, pakeitęs ir piliakalnio pietvakarių pusę. Viršuje liko ovali, 28 m ilgio ir 10 m pločio aikštelė, kurios pietvakarinėje pusėje dar žymus buvusio pylimo kraštelis. Į vakarus ir pietus nuo piliakalnio pastebėta kultūrinio sluoksnio pėdsakų. Piliakalnis stipriai sužalotas 1987-1989 m. pertvarkant hidroelektrinės aplinką. Mūro Strėvininkų sentikių cerkvėje buvo saugoma Evangelijų knyga (1595 m.) - respublikinės reikšmės dailės paminklas.

Manoma, kad XIV a. čia yra buvusi lietuvių pilis, kronikose minima Streben vardu, kurią 1368 m. sudegino kryžiuočiai. Prie Strėvos upės, galbūt ir prie dabartinių Mūro Strėvininkų, 1348 m. ir 1375 m. vyko mūšiai su kryžiuočiais. 1387 m. Jogailos rašte minimas Strėvininkų valsčius. XVI amžiuje Mūro Strėvininkus valdė Stravinskiai. 1590 m. Biruliškių kuopinio susirinkimo centrui priskirti jau Bohdanui Oginskiui priklausę Strėvininkai. 1598 m. Strėvininkų dvarininkas Petras Koplenskis susikeitė žeme su B. Oginskiu. Oginskiai Mūro Strėvininkų dvarą valdė iki 1831 metų. Čia jie XVII amžiuje pastatė rūmus. 1828 m. įrengė audimo ir balinimo fabrikus. Dviejų aukštų mūriniuose namuose buvo sumontuotos 31 staklės drobei ir 31 staklės įvairioms medvilninėms medžiagoms austi. Medvilnė audiniams buvo gabenama iš Anglijos, lininiai siūlai ir linai superkami Lietuvoje. Audimo ir balinimo darbams prižiūrėti Oginskis iš Škotijos pakvietė audėją Joną Garvisą su sūnumi ir balinimo meistrą Robertsoną. Fabrike dirbo 60 verpėjų, 30 siūlų vyniotojų ir 62 berniukai prie staklių. Gamyba fabrike pradėta 1828 m. birželio 29 d., iki 1830 m. sausio pagaminta 70 gabalų (rietimų) „kamertucho”, 80 gabalų languoto ir 76 gabalai lygaus spalvoto kartūno, 328 gabalai drobės. Balinimo fabrike gamybos reikalams buvo naudojama arklių jėga. Šiame fabrike per metus buvo galima išbalinti iki 1500 gabalų audeklo. Dvaro savininkas Gabrielius Juozapas Oginskis (1784-1842) aktyviai dalyvavo 1831 m. sukilime. Dėl to buvo konfiskuotas Mūro Strėvininkų dvaras. Rūmuose įrengtos kareivinės ir karo ligoninė. Konfiskavus dvarą, uždaryta ir manufaktūra.

1836 m. rašytas konfiskuoto Strėvininkų dvaro inventorius. Jame aprašyti visi Mūro Strėvininkų dvaro centre stovėję mūriniai ir mediniai pastatai. Visą dvarą sudarė 2 miesteliai, 4 palivarkai, 19 kaimų ir 20 užusienių. Tuo metu minimi dveji Strėvininkai – miestelis ir palivarkas. Dvaro rūmai - dviejų aukštų, dengti čerpėmis. Pirmajame aukšte buvo 20 kambarių, kuriuose sudėtos ąžuolinio ir pušinio parketo grindys. Krosnys - baltų koklių. Viena krosnis iš geltono ir juodo marmuro. Langų rėmai ir durys lakuotos. Tinkuotos sienos nudažytos, o karnizai ir lubos daugiausia tapyti. Antrajame aukšte buvo 12 įvairaus dydžio kambarių. Kairėje rūmų pusėje stovėjo fabriko pastatas, dešinėje - dviejų aukštų mūrinis pastatas arklininkams ir sandėliams. Rūmus supo angliškas sodas. Už šio sodo, tiesioje gatvėje į vakarus nuo rūmų, stovėjo 28 mūriniai ir mediniai pastatai, augo vaisių sodas, kurį puošė trys liepų alėjos ir du tvenkiniai. Mūro Strėvininkų palivarke buvo spirito varykla, kuriai vanduo buvo tiekiamas vandentiekiu iš Martiniškių palivarko.

Strėvininkuose buvo koplyčia. Yra duomenų, kad nuo 1779 m. joje keliskart per metus leistos laikyti pamaldos. Koplyčia uždaryta 1865 metais. Kaip ji atrodė, galime įsivaizduoti iš 1836 m. dvaro inventoriaus. Ji buvo dengta gontais, su nedideliu kupolu ir geležiniu kryžiumi. Koplyčios priekyje - nedidelis geležinis balkonas. Uždarius koplyčią, joje įrengta cerkvė 108 Uralo pėstininkų pulkui, apsistojusiam dvaro rūmuose. 1895 m. cerkvė perstatyta, vėliau - nugriauta. Šalia koplyčios (cerkvės) buvo kapinės. Jose palaidota 20 žuvusių Lietuvos nepriklausomybės kovų savanorių (1921 m. duomenimis).

Sentikių šventikas Zotikas Aleksejevas. Mūro Strėvininkai, 1993 m. KšM.

Anksčiau Mūro Strėvininkuose gyveno gausi sentikių bendruomenė. 1935 m., vieno šventiko teigimu, ši bendruomenė buvo gausiausia Lietuvoje – apie 1000 žmonių (su gretimų kaimų sentikiais). Tais metais sentikių „nastavniku“ (vyresniuoju) buvo Spiridonas Anisemenko, 72 metų amžiaus, be išsilavinimo, vyresniuoju išrinktas 1911 metais. Jam valdžia mokėdavo 25 litų algą. 1993 m. Mūro Strėvininkų sentikių bendruomenei priklausė 36 žmonės iš Mūro Strėvininkų ir aplinkinių kaimų. Šventadieniais į pamaldas (1993 m. duomenimis) susirinkdavo 10, per didžiasias religines šventes - iki 20 žmonių.

Kaime yra sentikių cerkvė. 1969 m. sudegė cerkvės pastatas, statytas 1895 metais. 1974 m. pastatytas dabartinės cerkvės pastatas. 1989 m. iš Dūdiškių kaimo (Nemaitonių seniūnija) atsikraustęs šventikas Zotikas Aleksejevas (su žmona) gavo leidimą virš pastato įrengti kupolą su sentikių kryžium. 1994 m. iš cerkvės pavogtos 25 ikonos. Antrą kartą apsilankę vagys nepaėmė nieko. Trečią kartą išnešė 6 ikonas, vėliau - dar 3. 1999 m. pavogtos 2 ikonos. Šiuo metu sentikiai meldžiasi šventiko namelyje, nes cerkvė - beveik tuščia.

1744 m. Žiežmarių pararapijos gyvenviečių sąraše minimas Mūro Strėvininkų dvaras ir kaimas. 1795 m. dvare, priklausiusiame A. Oginskienei, - 1 sodyba, 96 gyventojai (kartu su tarnais). Apie 1860 m. dvare - 14 gyventojų katalikų, miestelyje - 78 gyventojai katalikai. 1923 m. Strėvininkų kaime - 77 sodybos, 395 gyventojai, 1931 m. Mūro Strėvininkų kaime - 67 sodybos ir 574,21 ha žemės. 1937 m. gyveno 396 gyventojai: 223 sentikiai (43 šeimos), 94 stačiatikiai (21 šeima), 66 katalikai, 19 žydų (4 šeimos), 4 totoriai (1 šeima). 1941 m. įkalintas Z. Juknys ir J. Vereckis, ištremti 6 gyventojai (Batorai ir Jukniai). 1947 m. žuvo partizanas K. Naudžiūnas (slapyvardis Don Žuanas), kilęs iš Mūro Strėvininkų. 1946-1949 m. įkalinti 3 gyventojai, 1949 m. ištremti 4 Karvelių šeimos asmenys. 1955 m. kaimo šiauriniame pakraštyje pastatyta 380 kW tarpkolūkinė hidroelektrinė, pavadinta gretimo kaimo – Bačkonių – vardu. 1947 m. Mūro Strėvininkų kaime - 71 sodyba, 650 gyventojų, 1959 m. - 687 gyventojų, 2000 m. - 72 gyvenamieji namai (kartu su daugiabučiais) ir 263 gyventojų.

Kaime yra mokykla (1862-1950 m. pradinė, 1950-1962 m. - septynmetė). 1938 m. sausio 1 d. šią mokyklą lankė 145 mokiniai, 1957-1958 mokslo metais - 176 mokiniai. Buvo ir kaimo jaunimo mokykla, kurioje 1957-1958 mokslo metais mokėsi 93 mokiniai. Mūro Strėvininkuose veikia pensionas, įkurtas dar prieš Antrąjį pasaulinį karą. Anksčiau jį prižiūrėdavo vienuolės kotrynietės: 1943 m. jų buvo 10. 2000 m. pensione gyveno 252 gyventojai.

Šiame pensione paskutines savo gyvenimo dienas praleido poetas Juozas Gražulis (1906-1986).

Iš Stravinskių giminės, XVI amžiuje valdžiusios Mūro Strėvininkų dvarą, yra kilęs pasaulinio garso rusų kompozitorius Igoris Stravinskis (gimęs 1882 m. Oranienbaume prie Sankt-Peterburgo). I. Stravinskis autobiografijoje rašė, kad jo protėviai Lenkijon atklydo iš Pabaltijo kraštų. Jo senelis lenkas Ignotas (katalikas) carienės Jekaterinos II laikais iš Lenkijos persikėlė gyventi į Rusiją ir vedė rusę.

Iš Mūro Strėvininkų kilęs sovietinis diplomatas Vasilijus Visockis (1893-1937), dirbęs vicekonsulu Lenkijoje ir Graikijoje. Sušaudytas stalininių represijų metu, 1958 m. reabilituotas. 1939 m. Mūro Strėvininkuose įkurta pogrindinė komunistinė kuopelė. Jai vadovavo J. Ževžikovas, vėliau dirbęs Lietuvos komunistų partijos Kaišiadorių apskrities, Žiežmarių ir Kaišiadorių rajonų vykdomųjų komitetų pirmuoju sekretoriumi.

Vietovardžiai

Mokytojas Zigmas Juknys 1936 m. vasario mėnesį užrašė Strėvininkų bažnytkaimio vietovardžius. Pateikėjas - Silvestras Garalčionka, gimęs Burbiškių kaime.

„Silvestras Garalčionka, rusas, stačiatikis, 83 m. amž., gimęs Burbiškių km., Žiežmarių v., dabar gyvenąs Strėvininkų bkm., Žiežmarių v., Trakų ap apie dabartinius Strėvininkus pasakoja šį:

„Strėvininkų bkm. ir apylinkės priklausiusios kunigaikščiui Oginskiui, kuris savo apsaugai laikydavęs apie 300 kazokų; pats Oginskis buvęs rusas, o jo žmona - katalikė, lenkė. K. Oginskis mėgęs rusus ir net iš Rusijos kvietęs rusus važiuoti į Lietuvą ir apsigyventi pas Oginskį.

Kur dabar yra vieškelis Semeliškės-Žiežmariai, kun. Oginskio laikais ten buvęs tik kelias pačiam kunigaikščiui arba jo artimiesiems, nes vakarinėj Strėvininkų daly, kur dabar yra Rusino trobos, buvo broma, nuolat užrakinta ir prie jos sargui namelis ir panaši troba ir broma buvusi rytinėj Strėvininkų daly, apie dabartinio Šatavičiaus sodybą.

Kitiems praeiviams kelias buvęs į pietus už kokio šimto metrų atstumu nuo dabartinio vieškelio Semeliškės-Žiežmariai - ką tvirtina ir kiti šios apl. senesni žmonės.

Lietuvių-lenkų sukilimo metu 1863 m. kun. Oginskis pats sukilime nedalyvavęs, bet sukilėliams pritaręs ir šelpęs juos maistu ir drabužiais ir vieno savo armijos kazokų buvo išduotas rusų valdžiai; atvykus suimti Oginskį, Oginskio kazokai norėjo gintis, bet pats kun. Oginskis savo kazokams liepęs nurimti ir pasidavęs rusų valdžiai - suėmė Oginskį ir konfiskavo jo turtą, prie kitko apie 300 karvių.

Kapinės, kurios dabar randasi prie pradžios mokyklos sklypo atsiradusios taip: Oginskio laikais buvo Greko – uniatskaja - bažnyčia, kunigą išlaikęs Oginskis, metuose buvę 4 atlaidai, iš jų vienus atl. S.G. atsimena - Vozvyženije Kresta ir kunigas vieną sekmadienį pamokslą sakydavo rusiškai, o kitą - lenkiškai.

Kun. Oginskį suėmus ir konfiskavus jo turtą ir jo rūmuose apsigyvenus rusų kareiviams, raiteliams - pradėjo sirgti kareiviai „čuma” ir į dieną net po kelius kareivius mirė, mirusius pradėjo laidoti prie virš minimos koplyčios - bažnyčios, vėliau paprašius pulkininko, leido laidotis ir stačiatikiams ir liko rusų stačiatikių koplyčia ir kapinės.

D. Karo metu, dar ir prieš d. karą šios apl. gyventojai, vagys, pradėjo statyti pavogtus arklius į tą koplyčią; be to, ji buvo apirusi ir Žiežmarių R. Kat. kunigas Iliniauskas atvykęs į Strėvininkus sušaukė šios apl. stačiatikių susirinkimą ir paklausė ar stačiatikiai mano remontuoti savo koplyčią ir kapines, bet stačiatikiai atsisakę tvarkyti, net ir pasirašė, tuomet, po kiek laiko, koplyčia – [neįskaitomas žodis] buvo nugriauta, uždrausta laidotis, cerkvės plytos nuvežta į Žiežmarius, aptverta R. Kat. Žiežmarių kapinių dalis ir dabar minimose kapinėse plytų stulpai tebestovi.

Koplyčios vietoj dabar yra mūsų kryžius Lietuvos Nepriklausomybės sukakčiai atminti, statytas 1928 m., trobesio pamatų liekanos irgi tebėra, ir Nepriklausomybės [du neįskaitomi žodžiai] 1935 mt., pasikasus į žemę matyti lyg molio ar plytų liekanos.

S.Garalčionka girdėjęs iš savo dieduko, po koplyčios pamatais buvo apkasta trys (3) bačkutės aukso ir pats S.Garalčionka matęs planą, kurį atsinešę kokie tai žmonės ir kasinėjo žemės ieškodami minimo aukso, bet jo nerado; koplyčios planas buvo padarytas ant drobės, bet ne ant poperio. Dabartinės pradžios mokyklos vietą S.Garalčionka apibudina taip:

Po Oginskio dabartinė pr. mokyklos žemė 0,5 ha teko 25 mt. rusų kariuomenės fetfebeliui Kazlov Andrei, kur dabar yra mokyklos namas Oginskio ir velesniais laikais buvusi karčiama, kurią nuomavęs žydas, ir tame pat name gyveno minimas fetfebelis, kuris po kiek laiko miręs ir ši žemė liko rusų valdžios žinioje. 1901 mt. S.Garalčionkos pastangomis ir kitų jo bendraminčių pastatyta mokykla, kuri ir dabar tebestovi – yra 2 kompl., žiemos sezonu mokosi apie 120 mokinių. Didžiojo karo metu, rusas mokytojas išvykęs ir visą mokyklos turtą paliko Dievo valiai, bet vietiniai žmonės išsikasė vaisinius medelius iš šios žemės ir nešėsi ir sodino savo soduosna, o mokyklos knygas ir mokslo priemones pagrobė Strėvininkų gyventojas Černiauskas, kuris 1927 m. išvyko į užsienį, rodos, į Braziliją; knygos, kai kurios, buvo parduotos, yra ir Strėvininkų apl. žmonių, kurie turi pirkę knygų iš Černiausko; Černiauskas, išvykdamas į užsienį, jokio turto šioj apl. nepaliko.

S.Garalčionka kun. Oginskio trobesius vaizduojas taip:

1) Invalidų Namai, kur dabar gyvena invalidai, ten buvęs Oginskio drobės audimo fabrikas.

2) Dabar baigiamame remontuoti mūre gyvenęs pats Oginskis su savo artimaisiais.

3) Kur dabar yra bažnyčia, ten buvusi Oginskio kontora.

4. Dabar Malafejaus Žiaužiko skl. Buvo malūnas, į vasaros vakarus nuo Oginskio palocių.

5) Į pietus nuo Oginskio palocių, prie vieškelio buvo kareivinės, dviejų aukštų mūro namas, I aukšte stovėjo gyvuliai, o II aukšte gyveno tarnai; mūro liekanos ir dabar yra.

6) Nuo palocių apie 1/2 km. į vasaros vakarus, dabar Pilipo Garalčionkos klojimo vietoj, buvo mūras - sandėlis - liekanos yra.

7) Į tą pat pusę P.Garalčionkos skl. buvo mūras, kur buvo bravoras ir katilai fabriko audiniams šutinti. (S. Garalčionkos tėvas, buvęs Oginskio medžiotojas ir sakęs, kad į minimą katilą netyčia įkritę du jaunuoliai ir jų tik kaulus išgriebę).

8) Į pietus apie 300 m., nuo palocių dabar Silvestro Garalčionkos ir Šatavičiaus sklypuose stovėjo Oginskio tvartas apie 100x20 m. ir klojimas, S.Garalčionka sako, kad klojimas buvo dengtas šiaudais, ant stogo prilėkę žvirblių, o ūkio vedėjas paėmęs šautuvą ir šovęs, bet nuo kamščio užsidegęs klojimo stogas ir sudegę daug turto.

9) Nuo palocių į vakarus apie 100 mtr., dabar Invalidų Namų sodas, buvo Oginskio prūdai, tvenkiniai, kur veisė įvairias žuvis”.

Apšikti dadėjimai (vietinių žmonių vadinama Nasrannyja pridatki) – dirva. 9 ha dydžio. Apie 300 m į šiaurės rytus nuo Strėvininkų. V.Garalčionkos sklype. „Kareiviai nešę išmatas iš išeinamųjų vietų”.

Blech – dirbama žemė ir pieva. Pieva šlapia, klampi. 2 ha dydžio. Į pietryčius nuo kaimo, S.Garalčionkos sklype. „Oginskio laikais baltino medžiagas, drobę”.

Didelė ganykla (vietinių žmonių vadinama Balšaja požnia) – dirbama žemė. Kalnuota, 18 ha dydžio. Apie 0,5 km į vakarus nuo Strėvininkų, Ribakovų sklype.

Didelė ganykla – dirva. Kalnuota, prie molio, 18 ha dydžio. Apie 1 km į pietryčius nuo Strėvininkų, kairiajame Strėvos krante, prie Kalaušio sklypo.

Kareivių ganykla (vietinių žmonių vadinama Soldatskaja požnia) – dirbama žemė. Kalnuota, 36 ha dydžio. Apie 1 km į vakarus nuo Strėvininkų, dešinėje vieškelio Strėvininkai-Žiežmariai pusėje. „Dabar prie Muraškovo skl.”. „Kareiviai ganydavę”.

Mašinavas revas (vietinių žmonių vadinama Mašinovy rov) – griovys. Auga alksniai. 400x70 m dydžio ir 30 m gylio. 600 m į pietvakarius nuo Strėvininkų, statmenai į Strėvos upę ir vanduo išsilieja į ją. Dabar randasi prie Malafejo Žiaužiko skl.”.

Ogrusko prūdas – pieva. Šlapia, lygi, 3 ha dydžio. Į šiaurę nuo Strėvininkų, Stroganovo ir Žiaužiko sklypuose. „Oginskio laikais buvo prūdas, tvenkinys ir buvo veisiamos įvairios žuvys”.

Paliepiai (vietinių žmonių vadinama Podlipiny) – dirbama žemė. Kalnuota, į šiaurę nuolaidi. 42 ha dydžio. Apie 1 km į vakarus nuo Strėvininkų, dabar prie Batoro sklypo. „Augę liepos”.

Prie Skudenių – dirbama žemė. Kalnuota, 40 ha dydžio. Apie 1 km į šiaurės vakarus nuo Strėvininkų, ribojasi su Skudenių kaimo žeme.

Prie žvėrinčiaus – dirbama žemė. Kalnuota, nuolaidi į pietus. 27 ha dydžio. Apie 0,5 km į rytus nuo Strėvininkų, Mikalajūno, Poliansko ir Žiaužiko sklypuose.

Riuriko kapas – dirbama žemė. Kalnuota, 18 ha dydžio. Apie 1 km į šiaurės vakarus nuo Strėvininkų, Prokudos sklype. „Buvęs dvaro prievaizda Riurikas ir buvęs mergininkas - būk jį moterys susitarusios ir užmušusios ir palaidojo užmušimo vietoj”.

Nuleidžiamasis griovys (vietinių žmonių vadinamas Spuskovy rov) – griovys. Alksnynas, 600x40 m dydžio, apie 30 m gylio. Apie 0,5 km į šiaurę nuo Strėvininkų, Visocko sklype.

Strėva – pievos. Šlapios, 60 ha dydžio. Apie 1 km į pietvakarius nuo Strėvininkų, kairiajame Strėvos upės krante, ties Martyniškių kaimu.

Strelbišče – dirva. Kalnuota, 40 ha dydžio. Pietinėje Strėvininkų kaimo pusėj, ties mokyklos sklypu. „Kareiviai šaudydavę į taikinį”.

Žitnikovo griovys (vietos žmonės vadina Žitnikov rov) – griovys. Alksnynas, 400x150 m dydžio, apie 35 m gylio. Apie 3/4 km į pietryčius nuo Strėvininkų, statmenai į Strėvos upę, prie Z. Naudžiūno sklypo.

Šaltiniai

  • Lietuvių kalbos instituto Vietovardžių kartoteka. Lietuvos žemės vardynas.
  • Laurinavičius J. Žiežmariai (straipsnių iškarpos) // KšM. B. 277.

Literatūra

  • Gustaitis R. Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2001. - P. 295-297.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos