Mažosios Vladikiškės

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Mažųjų Vladikiškių kapinės. 2007 m. R. Gustaičio nuotr.

Mažosios Vladikiškės (Babilių Grinčelė, Šaltonys), kaimas Žiežmarių apylinkės seniūnijoje, 3,5 km į šiaurės rytus nuo Žiežmarių, 4 km į pietus nuo Kaišiadorių, Strošiūnų šilo vakariniame pakraštyje. Per Mažasias Vladikiškes eina kelias Kaišiadorys-Stasiūnai-Žiežmariai. Miško pakraštyje yra žydų genocido aukų kapai.

Mažųjų Vladikiškių kaimas (10 gyventojų) minimas 1897 m. Rusijos gyventojų surašymo medžiagoje. Tuo metu priklausė Liandsbergiams. 1906 m. Šaltonių kaimo gyventojai O. Kovalevskis, V. Palaima, O. Tamkutonis bei kt., pasisakė už lietuviškas pamaldas Kaišiadorių bažnyčioje. 1923 m. Vladikiškių Mažųjų (Babilių Grinčelės, Šaltonių) kaime - 4 sodybos, 27 gyventojai, 1931 m. Mažųjų Vladikiškių kaime - 3 sodybos, 8,4 ha žemės. 2000 m. - 10 sodybų, 22 gyventojai.

Kaime yra vienos gražiausių rajone kapinių. Jose palaidoti Vladikiškių dvaro savininkai - garsios Romerių giminės atstovai. Yra ir Romerių koplyčia su trimis epitafijomis. Šiose kapinėse palaidotas Aleksandras Juozapas Jonas Romeris (1784-1861), Lenkijos kariuomenės kapitonas, Vladikiškių, Kaišiadorių, Triliškių, Stoniavos dvarų savininkas. Greta palaidota jo žmona Johana Sieklucka (1802-1872). Jų penki sūnūs taip pat palaidoti čia (trys iš jų - koplyčioje). Tai Severinas Romeris (1820-1885), Trakų pavieto maršalka, 1861 m. apdovanotas šventosios Anos III laipsnio ordinu. Jis už dalyvavimą 1863 m. sukilime 1864 m. ištremtas į Tobolsko guberniją. Grįžo 1872 metais. Vėliau valdė Hubinkų dvarą Gardino gubernijoje. Antras sūnus - Aleksandras Vitoldas Romeris (1834-1872), Triliškių dvaro savininkas. Trečias sūnus - Saturninas Romeris (miręs 1838 m.), ketvirtas - taip pat Saturninas Romeris (miręs 1834 m.), sulaukęs tik vienerių metų ir 7 mėnesių. Penktas sūnus - Boleslovas Romeris (gimęs 1841 m.). Taip pat šiose kapinėse palaidota 1899 m. tragiškai žuvusi penkiolikmetė B. Romerio duktė Celina (jos antkapis su angelo skulptūra).

Vietovardžiai

Mokytoja Liucija Dūdėnienė 1935 m. lapkričio mėnesį užrašė Mažųjų Vladikiškių kaimo vietovardžius. Pateikėjas - Aleksas Tamkutonis, gimęs šiame kaime.

Duobės – kalnelis. Iš trijų pusių nusileidžia į klonius, ketvirtoje pusėje jungiasi su mišku. 0,25 ha dydžio. Mažųjų Vladikiškių kaimo rytų pusėje, prie Vladikiškių miško. „Žmonės sako, kad esą vokiečių kapai. Tame kalnelyje žmonės iki šiol žiemą bulves slėpdavo (dabar vietos policijos vadas uždraudė slėpti). Kasdami bulvėms rūsius, randa žmonių kaulų. Rastas visai sveikas vokiško mundiriaus kalnierius. Be to, randa kardų peilių ir kt.”.

Gojus – raistas. Klampi vieta, bėga šaltinis, auga krūmokšniai. 1,5 ha dydžio. Mažųjų Vladikiškių kaimo laukuose, apie 300 m nuo Žiežmarių-Kaišiadorių vieškelio.

Mažieji Vladikiškiai – kaimas. Vieta nelygi, 6 kiemai.

Šaltiniai

  • Lietuvių kalbos instituto Vietovardžių kartoteka. Lietuvos žemės vardynas.

Literatūra

  • Gustaitis R. Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2001. - P. 294-295.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos