Maisiejūnų piliakalnis I ir senovės gyvenvietė

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Maisiejūnų I piliakalnis. 1937 m. (Kurilienė, 2009, p. 115)
Maisiejūnų I piliakalnis. 2010 m. A. Kurilienės nuotr.
Maisiejūnų I piliakalnio planas. 1937 m. B. Lukoševičiaus brėž. (Baubonis, Zabiela, 2005, p. 260)

Maisiejūnų piliakalnis I ir senovės gyvenvietė yra Kruonio seniūnijoje, į šiaurės rytus nuo Maisiejūnų kaimo, prie ribos su Surgantiškėmis, 1,2 km į vakarus, pietvakarius nuo Jiezno–Rumšiškių ir Antakalnio kelių kryžkelės, 1 km į pietvakarius nuo Jiezno–Rumšiškių kelio tilto per Strėvos upę, Strėvos kairiojo intako kairiajame krante, 0,13 km į šiaurės rytus nuo Maisiejūnų piliakalnio II.

Piliakalnis įrengtas Strėvos upės kairojo kranto aukštumos pakraštyje esančioje atskiroje kalvoje.

Šlaitai statūs; šiaurės vakarinis ir pietrytinis – 12–14 m, pietvakarinis ir šiaurės rytinis – 8 m aukščio.

Aikštelė – keturkampė, pailga, orientuota šiaurės rytų – pietvakarių kryptimi, 33x13 m dydžio. Aikštelės pietvakariniame, pietrytiniame ir šiaurės rytiniame pakraščiuose yra 0,6 m aukščio ir 3–10 m pločio pylimas. Žemiausio šlaito (pietvakarinio) papėdėje buvo iškastas 2 m gylio ir 25 m pločio griovys. Piliakalnis apaugęs medžiais ir krūmais, jo pietiniame kampe, nuo aikštelės visu šlaitu, eina nedidelė išplova. Kultūrinis sluoksnis nuo kalvos viršaus nuartas.

Piliakalnio šiaurinėje, šiaurės vakarinėje papėdėse yra papėdės gyvenvietė, užimanti 4 ha plotą. Ilgą laiką ariama buvo ir gyvenvietė.

Piliakalnis ir senovės gyvenvietė yra kultūros paminklas.


Turinys

Padavimai, pasakojimai

Kalva vadinta Piliakalniu. Žmonės pasakoja, kad ant Maisiejūnų ir Lašinių piliakalnių gyvenę milžinai, kurie vienas kitą sveikindavo, kad jame buvusi pagonių šventykla, kad piliakalnį supylę švedai.

Minima, kad apie 1900 m. Kazys Marcinkevičius 6–7 m į vakarus nuo piliakalnio, buvo radęs 30–40 cm skersmens „akmeninį bliūdą“. Šį akmenį (greičiausiai tai buvo trinamosios girnos) vėliau sudaužė kažkoks žmogus.

Žmonės prisimena, kad piliakalnio aikštelė buvo paruošta (nulyginta) gegužinėms, jos pakraščiuose sukalti kuoliukai.


Tyrinėjimai

Piliakalnis ir senovės gyvenvietė sistemigai netyrinėti. Tačiau nemažai duomenų apie apie piliakalnį, gyvenvietę bei jų aplinka gauta žvalgymų metu. 1943 m. piliakalnį žvalgė P. Tarasenka, 1953 m. - P. Kulikauskas, 1971 m. A. Tautavičius, 1977 m. - M. Černiauskas, 1982 m. - B. Dakanis ir J. Balčiūnas, 1987 m. - V. Daugudis, 1988 m. - P. Tebelškis.

Žvalgymų metu piliakalnio aikštelėje pastebėtas tamsus kultūrinis sluoksnis. Gyvenvietėje, piliakalnio šiaurinėje ir šiaurės vakarinėje papėdėse, arčiau šlaito užfiksuotas iki 1,2 m storio, toliau nuo šlaito – 0,3–0,8 m storio kultūrinis sluoksnis. Gyvenvietėje rasta lipdytų puodų šukių brūkšniuotu, grublėtu ir lygiu paviršiumi.


Piliakalnis ir senovės gyvenvietė datuojami I tūkstantmečiu - II tūkstantmečio pradžia.


Pritaikymas kultūrinei veiklai

Nuo 2009 m. prie Maisiejūnų piliakalnio organizuojama Baltų vienybės šventė, kurios metu pasitinkamas rudens lygiadienis. Šventės metu galima susipažinti su senaisiais amatais, pasiklausyti archajinės muzikos, pamatyti istorijos klubų parodomąsias kovas. Šventė užbaigiama Rudens lygės apeigomis.


Šaltiniai

  • Černiauskas M. Kaišiadorių raj. 1977 m. archeologijos paminklų kartografavimo ekspedicijos ataskaita. 1977. KPCA. F. 27. Ap. 1. B. 61, p. 5–6.
  • Dakanis B., Balčiūnas J. Kaišiadorių raj., Kruonio apyl., Visginų kaimo senkapio 1977 metų žvalgymo ataskaita ir Kaišiadorių rajono archeologijos paminklų žvalgymo 1982 metais balandžio 28 d. pranešimas. 1982. KPCA. F. 27. Ap. 1. B. 94, p. 2.
  • Kulikauskas P. Istorijos ir teisės instituto archeologinė žvalgomoji ekspedicija 1953 m. birželio 2–16 d. 1953. LIIR. F. 1. B. 23, p. 67–69.
  • Tarasenka P. Maisiejūnų k. MAB. RS. F. 235-185.
  • Tautavičius A. 1971 m. žvalgomosios archeologinės ekspedicijos ataskaita (duomenys apie Kėdainių, Jonavos, Kauno, Kaišiadorių, Prienų, Alytaus, Trakų, Švenčionių, Raseinių ir Vilniaus rajonų archeologinius paminklus). 1971. LIIR. F. 1. B. 313, p. 33.
  • Valstybės archeologijos komisijos medžiaga. KPCA. F. 1. Ap. 1. B. 25, p. 124, 163–176.
  • Valstybės archeologijos komisijos medžiaga. KPCA. F. 1. Ap. 1. B. 75, p. 301.


Literatūra

  • Baubonis Z., Zabiela G. Lietuvos piliakalniai, T. I. Atlasas. Vilnius, 2005, p. 260–261.
  • Butėnienė E. Archeologiniai paminklai Kaišiadorių rajone // Į komunizmą. Kaišiadorys, 1971, spalio 12, p. 3.
  • Daugudis V. Maisiejūnų piliakalnis // Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. II. Vilnius, 1986, p. 677.
  • Gustaitis R. Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas. Kaišiadorys, 2001, p. 98.
  • Gustaitis R. Pastrėvio piliakalniai // Į komunizmą. Kaišiadorys, 1988, kovo 22, p. 3.
  • Kurilienė A. Kaišiadorių rajono archeologijos sąvadas. Kaišiadorys, 2009, p. 114-117.
  • Lietuvos TSR archeologijos atlasas, T. II. Piliakalniai. Vilnius, 1975, p. 102.
  • Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. Vilnius, 1973, p. 118.
  • Tarasenka P. Lietuvos archeologijos medžiaga. Kaunas, 1928, p. 177.
  • Tarasenka P. Lietuvos piliakalniai. Vilnius, 1956, p. 50–51.
  • Žeižienė E. Sodininkų ekspansija į Maisiejūnų piliakalnį // Į komunizmą. Kaišiadorys, 1988, lapkričio 29, p. 3.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos