Maisiejūnai

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Maisiejūnai (Mojsejuny) ir apylinkės. 1911 m. vokiečių kariuomenės topografinio žemėlapio fragmentas (Karte des westlichen Rußlands. O. 22. Kowno.
Maisiejūnai ir apylinkės 1928 m. žemėlapyje. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Retų knygų ir rankraščių skyrius.
Maisiejūnų I piliakalnis. 2007 m. A. Kurilienės nuotr.

Maisiejūnai, kaimas Kruonio seniūnijoje, 5 km į šiaurę nuo Kruonio, 11,5 km į pietvakarius nuo Kaišiadorių, kairiajame Strėvos upės krante, į šiaurę nuo Kruonio hidroakumuliacinės vandens baseino.

Archeologiniai paminklai

1929 m. Maisiejūnuose rastas akmeninis kirvis. Kaime yra piliakalnis su gyvenviete, o ties riba su Surgantiškėmis, - Maisiejūnų (Surgantiškių) pilkapynas. Piliakalnis yra Strėvos kairiajame krante, aukštumos pakraštyje. Tai keturkampė pailga kalva. Šiaurėje ir šiaurės vakaruose ji susisiekia su Strėvos slėniu, pietuose yra nedidelis klonis - pelkė, šiaurės rytuose piliakalnis siekia aukštumą. Šlaitai statūs, iki 12-14 m aukščio. Žemiausias - šiaurrytinis - 8 m aukščio. Viršuje - keturkampė, 98 m ilgio ir 15 m pločio aikštelė, kurios šiaurrytinėje pusėje buvęs pylimas. Šiaurės vakarų pašlaitėje yra kultūrinio sluoksnio pėdsakų. Rasta lipdytos keramikos brūkšniuotu, grublėtu ir lygiu paviršiumi, šlako, dvejos trinamosios girnos. Apie 100 m į šiaurės vakarus nuo piliakalnio yra žema, nuolaidžiais šlaitais, 5-6 m aukščio, be įtvirtinimų ir be kultūrinio sluoksnio kalvelė, vadinama Piliakalniuku. Kaimo šiauriniame pakraštyje, Strėvos kairiajame krante (dabar ten Kauno marių įlanka) buvo randama žmonių kaulų ir senovinių metalinių dirbinių.

Pilkapynas yra 0,3 km į šiaurės rytus nuo piliakalnio, Strėvos upės kairiajame krante. Pilkapiai arti vienas kito, apaugę krūmais. Jų išliko apie 40. Sampilai 5-10 m skersmens ir 0,5-1 m aukščio. Didelė jų dalis apardyti ir labai suplokštėję. Apie 1950 m. du pilkapius aptiko vietos mokytojas ir juose rado žmonių kaulų. 1971 m. archeologinė ekspedicija (vadovė E. Butėnienė) ištyrė 2 pilkapius šiaurinėje dalyje ir 3 - pietinėje. Sampilai iš žemės ir akmenų, su akmenų vainikais. Trijuose pilkapiuose, duobėse po sampilais, rasti griaučiai su menkomis V-VI a. įkapėmis, o pilkapyje Nr. 5 - suiręs sudeginto mirusiojo kapas. Tyrinėjimai buvo tęsiami 1986-1989 m. Pilkapynas datuojamas V-VI a., o pilkapyje Nr. 9 rastas sudeginto XI-XII a. mirusiojo kapas.

Istorija

1528 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės pašauktinių sąrašuose minimas Darsūniškio bajoras Andrius Moisejevičius, 1567 m. - Jurijus Mikolajevičius Moisejevičius. Šiame kaime jie greičiausiai ir turėjo savo žemes. 1744 m. Darsūniškio parapijos gyvenviečių sąraše minimi ir Maisiejūnai. 1795 m. kaime 7 sodybos, 54 gyventojai (iš jų 9 žydai, kurie gyveno karčemoje), apie 1860 m. - 121 gyventojas katalikas, 1885 m. - 8 sodybos, 96 gyventojai katalikai, 1897 m. - 101 gyventojas ir 150 dešimtinių žemių. Nuo 1902 m. Maisiejūnų kaime daraktoriavo Pranciška Prankevičiūtė. 1923 m. - 21 sodyba, 110 gyventojų, 1931 m. - 26 sodybos ir 146,94 ha žemės. Kaimas į vienkiemius išskirstytas 1931 m. Tuo metu kaime buvo 183,53 ha žemės (iš jų 13,06 ha pridėta iš Tadaravos dvaro). Didžiausio sklypo (22,25 ha) savininkas - Vincas Šabūnas. Kaime paplitusios Šabūno, Blaževičiaus, Šapranavičiaus pavardės. 1937 m. kaime - 104 gyventojai katalikai, 1944 m. - 113 gyventojų katalikų, 1947 m. - 21 sodyba, 90 gyventojų, 1959 m. - 93 gyventojai, 1981 m. - 10 sodybų, 19 gyventojų, 2000 m. - 1 sodyba, 6 gyventojai.

Literatūra

  • Gustaitis R. Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2001. - P. 98.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos