Mančiūnų piliakalnis

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
14:09, 28 vasario 2017 versija naudotojo Olijardas (Aptarimas | įnašas)
(skirt) ←Ankstesnė versija | Dabartinė versija (skirt) | Vėlesnė versija→ (skirt)
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Mančiūnų piliakalnis. 2008 m. A. Kurilienės nuotr.

Mančiūnų piliakalnis yra Žaslių seniūnijoje, Mančiūnų kaime, 1,2 km į pietryčius nuo Kaišiadorių–Čiobiškio kelio, 0,35 km į vakarus nuo Jonavos–Žaslių kelio ir 1,5 km į pietvakarius nuo šių kelių kryžkelės, patvenktos Laukystos upės dešiniojo kranto pusiasalyje.

Piliakalnis įrengtas Laukystos upės dešiniojo kranto aukštumos kyšulyje. Iš pietų, vakarų ir rytų jį juosė upės slėnis (dabar tvenkinys), iš šiaurės prieina gretima aukštuma.

Šlaitai nuo tvenkinio gana nuolaidūs, 13 m, šiaurės vakarinėje pusėje – 4 m aukščio (apardyti ariant).

Aikštelė trikampė, pailga, orientuota šiaurės vakarų – pietryčių kryptimi, 67 m ilgio ir 50 m pločio šiaurės vakariniame krašte. Aikštelės šiaurės vakariniame gale yra puslankiu supiltas 52 m ilgio, 1 m aukščio nuo aikštelės ir 15 m pločio pylimas. Jo išorinis 1,5 m aukščio šlaitas nusileidžia į 0,5 m gylio ir 4 m pločio griovį.

Piliakalnis smarkiai apardytas ilgą laiką jį ariant, šiaurės rytinis ir rytinis šlaitai apaugę medžiais.

Piliakalnis yra kultūros paminklas.


Tyrinėjimai

Piliakalnis sistemingai netyrinėtas. 1971 m. piliakalnį žvalgė A. Tautavičius, 1977 m. - M. Černiauskas. Žvalgymų metu pastebėtas kultūrinis sluoksnis, tačiau, manoma, ilgą laiką piliakalnį ariant, jis gali būti suardytas.


Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu – II tūkstantmečio pradžia

Šaltiniai

  • Černiauskas M. Kaišiadorių rajono 1977 m. archeologijos paminklų kartografavimo ekspedicijos ataskaita. 1977. KPCA. F. 27. Ap. 1. B. 61, p. 13–14.
  • Jurevičius K., gim. Mančiūnų k. Užrašė O. Vitkauskienė. 1935 m. lapkričio mėn. Lietuvos žemės vardynas. Lietuvių kalbos instituto Vietovardžių kartoteka.
  • Tarasenka P. Mančiūnų k. MAB. RS. F. 235-166.
  • Tautavičius A. 1971 m. žvalgomosios archeologinės ekspedicijos ataskaita (duomenys apie Kėdainių, Jonavos, Kauno, Kaišiadorių, Prienų, Alytaus, Trakų, Švenčionių, Raseinių ir Vilniaus rajonų archeologinius paminklus). 1971. LIIR. F. 1. B. 313, p. 35–36.
  • Valstybės archeologijos komisijos medžiaga. KPCA. F. 1. Ap. 1. B. 26, p. 177–178.


Literatūra

  • Baubonis Z., Zabiela G. Lietuvos piliakalniai, T. I. Atlasas. Vilnius, 2005, p. 264–265.
  • Daugudis V. Iš tolimos praeities // Paparčių ir Žaslių apylinkės. Kaišiadorys, 1997, p. 44.
  • Grinkevičiūtė A., Gustaitis R., Karvelytė-Balbierienė V. Vadovas po Žaslius. Kaišiadorys, 2008, p. 87–88.
  • Gustaitis R. Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas. Kaišiadorys, 2001, p. 251.
  • Kurilienė A. Kaišiadorių rajono archeologijos sąvadas. Kaišiadorys, 2009, p. 118-120.
  • Lietuvos TSR archeologijos atlasas, T. II. Piliakalniai. Vilnius, 1975, p. 103.
  • Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. Vilnius, 1973, p. 120.
  • Spurgevičius P. Paparčių valsčius // Paparčių ir Žaslių apylinkės. Kaišiadorys, 1997, p. 180–182.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos