Mankuviškės I

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Mankuviškės I (Monkowiszki) ir apylinkės. 1911 m. vokiečių kariuomenės topografinio žemėlapio fragmentas (Karte des westlichen Rußlands. O. 22. Kowno.
Mankuviškės I ir apylinkės 1928 m. žemėlapyje. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Retų knygų ir rankraščių skyrius.

Mankuviškės I (Mankuviškės, Mankoviškės, Monkoviškės), kaimas Kruonio seniūnijoje, 5 km į šiaurės rytus nuo Kruonio, 11 km į pietvakarius nuo Kaišiadorių. Rytuose ribojasi su Margelių mišku.

Turinys

Istorija

1531 m. paminėtas Monkevičių dvaras netoli Strėvos. 1567 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės pašauktinių sąraše minimas Darsūniškio valsčiaus bajoras Lukas Mikolajevičius iš Monkevičių. 1795 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gyventojų surašymo medžiagoje paminėtas Monkoviškių kaimas su 3 sodybomis ir 34 gyventojais. 1848 m. valstybinio Kruonio dvaro plane pažymėta Monkoviškių ferma. Tais metais sudarytame valstybinio dvaro inventoriuje nurodoma, kad fermoje yra 11,93 dešimtinės žemės. Šalia buvo tvenkinys ir karčema. 1859 m. sudarytas šios fermos nuomos projektas. Pagal jį fermoje buvo 267,30 dešimtinės žemės (iš jų 250 - naudingos). Fermoje stovėjo medinis gyvenamasis namas, svirnas, rūsys, tvartai jaučiams bei kitiems gyvuliams, kluonas, 2 daržinės, arklidė ir avidė. 1893 m. kaime įkurta rusiška mokykla. 1897 m. kaime - 178 gyventojai ir 210 dešimtinių žemės, 1923 m. Mankoviškių kaime - 29 sodybos ir 123 gyventojai, 1931 m. Mankuviškio kaime - 39 sodybos ir 276,42 ha žemės. 1935 m. Mankuviškių kaime gyveno 137 gyventojai stačiatikiai (rusai). Kaimas su 288,28 ha žemės į vienkiemius išskirstytas 1936 m. Didžiausio sklypo (26,32 ha) savininkas - Eufstafijus Pučas. Kaime buvo paplitusios Gorelčionkos, Kasticko, Minčionkos, Olšausko pavardės. 1944 m. Kruonio parapijos statistikos žiniose pateikti tokie duomenys: kaime tais metais iš viso buvo 222 gyventojai. Rusų stačiatikių buvo 156, katalikų tik 11. 55 gyventojai buvo sentikiai, kilę iš Lenkijos Suvalkų srities ir 1942 m. atkelti į Kruonio parapiją. Prieš 1940 m. į Komunistų partiją įstojo ir Dijokiškių pogrindinei kuopelei priklausė Mankuviškių I kaimo gyventojai Kostas Gorelčionka ir Ipolitas Germanavičius. 1944 m. priverstiniams darbams į Vokietiją išvežtas D. Minčionka. 1945-1947 m. įkalinti 6 gyventojai. Pokario metais žuvo Mankuviškių I kaimo gyventojai - „liaudies gynėjai“ rusai M. Ramanauskas (1907-1945), T. Krylovas (1910-1945), Kruonio karinio štabo viršininkas P. Baidišius (1895-1944), S. Kozlovas (1914-1946), A. Sinkevičius (1896-1946) ir A. Sinkevičius (1930-1946). 1947 m. Mankuviškėse - 37 sodybos, 153 gyventojai, 1981 m. - 13 sodybų, 28 gyventojai, 2000 m. - 14 sodybų, 17 gyventojų.

Vietovardžiai

Žydeikiškių pradžios mokyklos mokytojas Mykolas Pirštelis 1936 m. birželio mėnesį užrašė Mankoviškių kaimo vietovardžius.

Apie kaimą užrašė: „Kaimelis nelabai senas. Išaugęs iš vienos šeimos, kiti gyventojai atėjūnai – žentai ir t.t. Dabar yra 9 ūkininkai. Baudžiavą greičiau nėjęs”.

Aleksiejus – pieva. Nenusausinta, raistas, kupstai. 1,5 ha dydžio. Šiaurės pusėje, prie Morkūnų kaimo ribos. „Kažkada, pasakojama, rusas Aleksiejus jį šienaudavęs”.

Beržynai – miškas. Lyguma, raistas, krūmai. Apie 5 ha dydžio. Kaimo šiaurės rytuose.

Dvaro laukas – žemės sklypas. Lyguma, smėlis, juodžemis. 16 ha dydžio. Pietų pusėje, prie rusų Mankoviškių ribos. „Dvaro pridėta žemė”.

Graužynas – ariama žemė su pievomis. Lyguma, žvyras, juodžemis. 13 ha dydžio. Rytuose, prie valdiško miško. „Vidury yra akmenuoti kalneliai”.

Paberžinys – sklypas. Lyguma, smėlis, juodžemis. 9 ha dydžio. Kaimo rytuose. „Smėlis rytuose, kitur juodžemis. Vidury raistas, vadin. Velekle”.

Pagoja – pieva. Įdubime, smėlis, viduryje durpės. 2 ha dydžio. Kaimo vakaruose.

Paišdagė – pieva. Lyguma, juodžemis, baltžemis. Apie 0,25 ha dydžio. Apie 300 m į vakarus nuo kaimo. „Viršuj (nedaug) juodžemio, giliau baltžemis. Vidury bala”.

Pakalnė (vietos tarme Pakalne) – pieva. Šlapia, klony, durpės. Apie 2 ha dydžio. Graužyno pietuose, kaimo rytuose. „Dabar nusausinta”. Veleklė (vietos tarme Velekle) – raistas. Įdubęs, klampynė, krūmai, kupstai. Apie 2 ha dydžio. Paberžinio viduryje, kaimo rytuose.

Šaltiniai

  • Lietuvių kalbos instituto Vietovardžių kartoteka. Lietuvos žemės vardynas.

Literatūra

  • Gustaitis R. Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2001. - P. 99.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos