Matelskai

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Matelskai (Matelsz-na) ir apylinkės. 1911 m. vokiečių kariuomenės topografinio žemėlapio fragmentas (Karte de westlichen Rußlands. P. 22. Koszedary).

Matelskai (Metelskai, Matelščizna), kaimas Žiežmarių apylinkės seniūnijoje, 5,5 km į pietvakarius nuo Žiežmarių, 11 km į pietvakarius nuo Kaišiadorių. Šiauriniu pakraščiu teka Dūmė.

Turinys

Istorija

Matelskų kaimas (2 sodybos, 11 gyventojų.) paminėtas 1795 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gyventojų surašymo medžiagoje. Tuo metu priklausė Buivydonių dvarui. Apie 1860 m. Matelskuose - 85 gyventojai katalikai. XIX a. II-ojoje pusėje Matelščiznos kaimas priklausė kitam - Pakertų dvarui. Kaimas į vienkiemius išskirstytas 1934 metais. Jame buvo 111,84 ha žemės (iš jų 1,99 ha pridėta iš Buivydonių dvaro). Didžiausio sklypo (15,28 ha) savininkai - Balčiūnai. Kaime paplitusios Stankevičiaus ir Venzlausko pavardės. 1941 m. Matelskų kaimo suaugusiųjų švietimo kursams vadovavo M. Venzlauskaitė.

1923 m. kaime - 12 sodybų, 74 gyventojai, 1931 m. - 13 sodybų, 114,41 ha žemės, 1937 m. - 55 gyventojai katalikai, 1947 m. - 11 sodybų, 74 gyventojai, 2000 m. - 9 sodybos, 15 gyventojų.

Vietovardžiai

Didžiųjų Kairiškių pradžios mokyklos mokytojas Stanislovas Šlamas 1935 m. spalio mėnesį užrašė Metelskų kaimo vietovardžius. Pateikėjas - Martynas Stankevičius, gimęs šiame kaime.

Agulnica – pieva. Pailga, apie 1 ha dydžio. Prie kaimo vakarinio galo. „Kiekvienam gyventojui toje vietoje buvo duota po rėžį”.

Akmenyčia – dirva su pieva. Paviršius baltžemio. 0,5 ha dydžio. Šiaurėje - Miko pieva, rytuose - Maceikos pieva, pietvakariuose - Išdagos.

Asiuklynas – pieva. Trikampio formos, juodžemis. 1/3 ha dydžio. Nuo kaimavietės į pietus, prie Ąžuolyno. „Retai išdžiūsta”.

Ąžuolynas – dirva su pieva. Pailga, baltžemis. 1 ha dydžio. Prie kaimavietės, pietuose.

Babauninkas (vietinių žmonių vadinamas Babaunykas) – dirva su pieva. Apskrita, prie molio. Apie 4 ha dydžio. Iš vakarų - Rieznica, iš rytų - Duobė, iš šiaurės - Raistas, iš pietų - kaimavietė.

Duobė – pieva. Apskrita, durpinga, 1/3 ha dydžio. Šiaurėje - Kaulakio raistas, pietuose - Lugaunia, rytuose - Miko pieva, vakaruose - Raistas. „Netoli tos vietos išteka šaltinėlis. Šaltinėlio tėkmė pasiekia Dūmę”.

Duobė – pieva. Apskrita, vietomis žvirgždas. 1/3 ha dydžio. Nuo kaimavietės į rytus, šiaurėje – prie Po obelia.

Išdagas – dirva su pieva. Apskritimo formos, viduryje pieva, aplinkui dirva. Apie 1 ha dydžio. Iš šiaurės - Maceikos pieva, iš rytų - Po burloko pieva, iš pietų - Po obelia, iš vakarų - Po Tomu.

Išvara – dirva su pieva. Apskrita, juodžemis. Apie 1 ha dydžio. Prie kaimavietės rytinio galo. „Ta vieta kaimo gyventojai varydavo į laukus gyvulius ganyti”.

Kaulakio raistas – vandens apsemti kupstynai. Panašios į trikampį formos. Apie 0,5 ha dydžio. Šiaurėje - Juknonių kaimo žemė, rytuose - Miko pieva, pietuose - Išvara.

Kelias – kelias. Apie 1 km ilgio. Tarp Buividonių vienkiemio ir Gajaučiznos laukų.

Kelias – kelias. Apie 1 km ilgio. Tarp Buividonių dvaro ir Juknonių laukų.

Kelias – kelias. Apie 1 km ilgio. Tarp Gajaučiznos laukų ir Buividonių kapų (iki Juknonių-Buividonių kelio).

Kelias – kelias. Apie 1 km ilgio. Nuo vakarinio kaimo galo per kaimą į šiaurės link iki kelio Buividonys-Juknonys.

Klimašauskas – pieva. Apskrita, 1 ha dydžio. Nuo kaimavietės į vakarus, už kelio Buividonių vienkiemis-Gajaučizna.

Kupstynas – pieva. Apskrita, juodžemis, 1 ha dydžio. Tarp Lugaunės, Kaulakio raisto ir Išvaros.

Lugaunia – pieva. Keturkampė, kupstuota vieta, juodžemis. 1/3 ha dydžio. Iš vakarų – Rieznica, iš šiaurės - Duobė ir Raistas, iš rytų - Juknonių kaimo žemė, iš pietų - Kupstynas.

Maceikos pieva – pieva. Apskrita, lygi, 0,5 ha dydžio. Iš šiaurės - Miko pieva, iš rytų - Išdagas, iš pietų ir vakarų - Po Tomu.

Metelskai, Matelskai – kaimas. Kalnuota vieta, žemė - juodžemis, baltžemis ir molis. 0,5 km ilgio, 11 sodybų. Tarp Buividonių, Gajaučiznos ir Juknonių kaimo. „1924 metais išskirstyta į vienkiemius, bet gyvenama kaime. 1936 m kelsis į vienkiemius. Turi 100 ha žem.”. „Kaimas ėjo baudžiavą Buividonių dv. ponui Rumševičiui. Keičiant vardus Metelskų kaimas žadama pavadinti Kalnėnai””.

Miko pieva – pieva. Keturkampė, apie 1,5 ha dydžio. Iš šiaurės - Juknonių kaimo žemė, iš pietų ir vakarų - Akmenyčia.

Po Barčium – pieva ir dirva. Apskrita, 1/3 ha dydžio. Prie kelio Gajaučizna-Buividonys.

Po burloku (vietinių žmonių vadinama Po burloko) – pieva su dirva. Pailga, smėlis su juodžemiu. 1/3 ha dydžio. Prie kelio [[[Buivydonys|Buividonys]]-Juknonys.

Po Maciulevičium – dirva su pieva. Apskrita, prie molio. Apie 2 ha dydžio. Nuo kaimavietės į pietvakarius apie 400 m.

Po obelia – pieva su dirva. Panaši į keturkampį, juodžemis. 1/3 ha dydžio. Nuo kaimo į rytus, prie [[Buivydonys|Buividonių] kapinyno. „Pieva bloga, kupstynas”.

Po Tomu – pieva. Pailga, baltžemis. Apie 1 ha dydžio. Nuo kaimavietės į pietus apie 200 m.

Po Zuzevičium – du raistai. Juodžemis. 0,5 ha dydžio. Nuo kaimavietės į vakarus apie 0,5 km. „Panašu į liūną, bet negrimzta. Niekad neišdžiūsta”

Raistas – klampi pieva. Trikampė, 7-8 ha dydžio. Iš vakarų - Gajaučizna, iš šiaurės rytų - Juknonių kaimo žemė, iš pietų - Buividonių dvaras.

Raistas – pieva. Juodžemis su baltžemiu. Apie 1 ha dydžio. Prie kaimavietės į pietus. „Rudenį ir pavasarį užtvinsta”.

Rieznica – dirva su pieva. Pailga, prieklonis. Apie 17 ha dydžio. Iš vakarų - Raistas, iš rytų – Duobė, iš šiaurės - Lugaunia, iš pietų - Babauninkas.

Skersukai – dirva. Keturkampis sklypas, juodžemis. Apie 10 ha dydžio. Nuo kaimavietės į šiaurę, tarp Telėtninko ir Rieznicos.

Telėtninkas (vietos žmonės vadina Telėtnykas) – pieva. „Kaip ir apskrita vieta”, apie 1 ha dydžio. Kaimavietės vakariniame gale. „Dabar sausinama”.

Šaltiniai

  • Lietuvių kalbos instituto Vietovardžių kartoteka. Lietuvos žemės vardynas.

Literatūra

  • Gustaitis R. Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2001. - P. 294.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos