Medžialaukis

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Medžialaukis (Miedziałowka) ir apylinkės. 1911 m. vokiečių kariuomenės topografinio žemėlapio fragmentas (Karte de westlichen Rußlands. P. 22. Koszedary).
Medžialaukis (Medlaukis) ir apylinkės 1932 m. žemėlapyje. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Retų knygų ir rankraščių skyrius.

Medžialaukis, kaimas, buvęs Kaišiadorių apylinkėje, 8 km į rytus nuo Kaišiadorių, 3 km į šiaurės rytus nuo Žaslių.

Medžialaukis 1590 m. priskirtas Navasodų kuopinio susirinkimo centrui. Vienas kaimo savininkų tuo metu buvo Andrejevskis. Po 300 metų (1885) Medžialaukio užusienis priklausė savininkui tokia pačia pavarde. 1795 m. buvęs Medžialaukio užusienis su 1 sodyba ir 12 gyventojų, priklausęs Gudzenkos (tuo metu vadintos Gudiena) palivarkui, ir Medžialaukio palivarkas su 1 sodyba ir 9 gyventojais, priklausęs L. ir P. Andrejevskiams. Apie 1860 m. minimas tik užusienis su 19 gyventojų katalikų. 1863 m. sukilime dalyvavo Medžialaukio gyventojas T. Šimanskis. 1885 m. Medžialaukio užusienyje buvo 60 dešimtinių žemės. 1897 m. vėl minimas Medžialaukio užusienis su 8 gyventojais ir 119 dešimtinių žemės, priklausęs Juškevičiui ir kitiems, bei Medžialaukio palivarkas su 8 gyventojais ir 60 dešimtinių žemės, priklausęs Romeriui. 1923 m. buvo du Medžialaukio viensėdžiai: viename - 2 sodybos, 10 gyventojų, kitame - 3 sodybos, 15 gyventojų. Tarp jų buvo 1 km atstumas. 1931 m. Medžialaukio viensėdyje buvo 7 sodybos ir 110,67 ha žemės. Kaimas į vienkiemius išskirstytas 1933 m. Žemė padalinta į tris sklypus, iš kurių didžiausią (24,16 ha) valdė M. Pilkis. 1947 m. kaime - 7 sodybos, 33 gyventojai. Medžialaukis panaikintas 1986 m. Lietuvos SSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo įsaku.

Yra duomenų, kad šio kaimo gyventojas Juozas Pilkis prisidėjo prie naujosios Žaslių bažnyčios statybos (pastatyta 1902 m.): pardavė 7 jaučius ir gautus pinigus paaukojo vargonams įsigyti. Taip pat jis bažnyčiai nupirko medinių suolų, o jo duktė Emilija - šv. Jurgio paveikslą.

Vietovardžiai

Kurniškių pradžios mokyklos mokytojas Jonas Cibulskas 1935 m. lapkričio mėnesį užrašė Medžialaukio vienkiemio vietovardžius. Pateikėjai - Aleksandras Stirna, gimęs Kaniutiškių kaime, ir Motiejus Ratkevičius, gimęs Dzekceriškių kaime.

Alksnynėlis – raistas. Klampi vieta, aplink alksniai. 100x25 m dydžio. Šalia Molynės.

Durpynas – raistas - durpynė. Durpinė vieta, šlapia, vidury išdžiūvus balaitė. 50x30 m dydžio. Į pietus nuo kaimo apie 1 km, miške.

Eglynas – miškelis. Auga eglės. 5 ha dydžio. Prie Durpyno.

Kupstynas – raistas. Žemė šlapia, auga viksvos. 7x5 m dydžio. Į šiaurę nuo kaimo apie 150 m.

Molynė – ariama žemė. Molis, apie 1 ha dydžio. Į vakarus nuo kaimo apie 3/4 km.

Soželka – stovįs vanduo. 8x5 m dydžio. Prie kaimo, kiek į vakarus.

Vidurinė – pieva. Gera, lygi pieva. Apie 6 ha dydžio. Prie Molynės. „Ši pieva yra, maždaug, vidury vienkiemio laukų, todėl ir vadinama „Vidurinė””.

Šaltiniai

  • Lietuvių kalbos instituto Vietovardžių kartoteka. Lietuvos žemės vardynas.

Literatūra

  • Gustaitis R. Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2001. - P. 42.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos