Mediniai Strėvininkai

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Mediniai Strėvininkai (Strawieniki) ir apylinkės. 1911 m. vokiečių kariuomenės topografinio žemėlapio fragmentas (Karte de westlichen Rußlands. P. 22. Koszedary).

Mediniai Strėvininkai (Strėvininkai), kaimas Žiežmarių apylinkės seniūnijoje, 2,5 km į vakarus nuo Žiežmarių, 7 km į pietvakarius nuo Kaišiadorių, dešinėje kelio Kaišiadorys-Kruonis pusėje, kairiajame Strėvos upės krante. Per Medinius Strėvininkus teka Limšius. Pietuose kaimas siekia Palimšio mišką.

Medinių Strėvininkų kaimas minimas 1744 m. Žiežmarių parapijos gyvenviečių sąraše. 1795 m. kaime - 18 sodybų, 162 gyventojų, apie 1860 m. - 299 gyventojai katalikai, 1897 m. - 478 gyventojai ir 409 dešimtinės žemės, 1923 m. - 57 sodybos, 298 gyventojai, 1931 m. - 82 sodybos, 466,2 ha žemės, 1937 m. - 365 gyventojai katalikai. 1941 m. sausio 24 d. suimtas ir Trakuose įkalintas Medinių Strėvininkų gyventojas J. Palčiauskas. 1947 m. - 72 sodybos, 360 gyventojų, 1959 m. - 392 gyventojai, 2000 m. - 18 sodybų, 155 gyventojai.

Buvo pradinė mokykla (įkurta 1936 m.). 1938 m. sausio 1 d. joje mokėsi 61 mokinys, 1957-1958 mokslo metais - 25 mokiniai. Kaime yra dvejos kapinės, iš kurių vienose jau nebelaidojama, tačiau išlikę keli antkapiniai paminklai ir mediniai kryžiai.

Šiame kaime 1923 m. gimė kunigas Juozapas Masalskas.

Vietovardžiai

Medinių Stravininkų pradžios mokyklos mokytojas Stepas Vasiliauskas 1936 m. balandžio mėnesį užrašė Medinių Stravininkų kaimo vietovardžius.

Apie kaimą užrašė: „Kaimas senas. Į vienkiemius išėjęs prieš karą. Baudžiavą ėjęs į Žiežmarius. Išėję iš kaimo gyv. į duotą dvaro žemę buvo pav. Stravininkų Bobiliais”.

Eiguliai – ariama žemė, pievos. Molis, kalneliai. Apie 25 ha dydžio. Kaimo šiaurės rytuose.

Giliupis – griovis. Molis, skardžiai, apaugę krūmais, sausa. 0,5 km ilgio. Eina iš pietų į šiaurę.

Gudvalkis – pieva, ariama žemė. Lyguma, durpės. Apie 10 ha dydžio. Į vakarus nuo kaimo, prie Miegosupio.

Lauka – kaimo šiaurinis galas. Molis, kalneliai. Apie 30 ha dydžio.

Liūnelis – pieva. Lygi, sausa. Apie 3 ha dydžio. Tarp kaimavietės ir Strėvos. „Vidury iškastas griovelis”. „Prie pievos yra buvę kapai. Iškasama žmonių kaulų”.

Miegosupis – kaimo vakarinis galas. Molis, kalnuota. Apie 40 ha dydžio.

Nuotaka – pieva. Lygumoje, lygi, sausa. Apie 3 ha dydžio. Rytuose, prie plento. „Yra pasakojama, kad važiuojant pieva į šliūbą, skrynia nukirtusi nuotakai galvą”.

Padaržė – ariama žemė, pievos. Molis, kalneliai, kloniai. Apie 30 ha dydžio. Tarp buvusio kaimo ir Strėvos.

Paraistys – pieva. Lygi, šlapia, durpės. Apie 2 ha dydžio. Kaimo rytuose.

Pievų kalnas – kalnas. Molis, nuolaidus, dirbamas. Apie 10 ha dydžio. Kaimo rytuose, prie plento. „Ant kalno pieva”.

Po dvareliu – sklypas. Molis, juodžemis. Apie 40 ha dydžio. Kaimo šiaurės vakariniame gale.

Sūrelio užtaka – pieva ir ariama žemė. Apie 14 ha dydžio, iš jų pieva užima 2 ha. Šiaurinėje kaimo dalyje. „Teko Piliponiams”.

Užulimšis – laukas už Limšiaus upelio. Lyguma, graužas, molis, juodžemis. Apie 33 ha dydžio. Pietvakarių pusėje.

Vėšinis – sklypas vakaruose. Kalniukai (yra nedirbamų, stačių), molis. Apie 8 ha dydžio. Vakaruose, kaimo laukuose.

Vidulaukė – sklypas. Lyguma, molis. Apie 30 ha dydžio. Kaimo vakarų galas (prie buvusios kaimavietės).

Žydo bala – pieva. Šlapia, lygi, apie 0,5 ha dydžio. Šiaurėje, prie Strėvos. „Pasakojama, kad radę žydą „atneštą” „ant basynų””.

Šaltiniai

  • Lietuvių kalbos instituto Vietovardžių kartoteka. Lietuvos žemės vardynas.

Literatūra

  • Gustaitis R. Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2001. - P. 294-295.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos