Mičiūnai (Nemaitonių seniūnija)

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Mičiūnų kapinių vartai. 2010 m. R. Gustaičio nuotr.
Savamokslio Mičiūnų kaimo menininko Adomo Banevičiaus kapas (kairėje) ir jo darytas kryžius (dešinėje). Rūpintojėlį ant Banevičiaus kapo išdrožė Žiežmarių tautodailininkas Vidmantas Kapačiūnas. 2010 m. R. Gustaičio nuotr.
A. Banevičiaus kryžiaus viršūnė. 2010 m. R. Gustaičio nuotr.
A. Banevičiaus kryžius (neišlikęs). 2003 m. R. Gustaičio nuotr.
A. Banevičiaus išdrožtas kryžius Mičiūnų kapinėse. 2003 m. R. Gustaičio nuotr.
A. Banevičiaus išdrožtas kryžius Mičiūnų kapinėse. 2010 m. R. Gustaičio nuotr.

Mičiūnai, kaimas Nemaitonių seniūnijoje, 3 km į šiaurės vakarus nuo Varkalių, 19 km į pietvakarius nuo Kaišiadorių. Pietvakariuose ribojasi su upeliu Lapainia. Yra tvenkinys (1,5 ha). Mičiūnai įsikūrę kalvotoje vietovėje. Dauguma kalvų turėjo savo vardus - Mikado kalnas, Kaladžių kalnas, Vydžiakalnis ir kt.

Turinys

Istorija

Kaime rastas akmeninis kaltas. Mičiūnai paminėti 1744 m. Užuguosčio parapijos gyvenviečių sąraše. Apie 1860 m. kaime gyveno 88 gyventojai katalikai. Mičiūnai į vienkiemius išskirstyti 1928 m. Tuo metu kaime su pridėtais iš Toleikiškių dvaro 21,79 ha buvo 292,69 ha žemės. Didžiausio sklypo (18,52 ha) savininkas P. Banevičius. Kaime paplitusios Banevičiaus, Černiausko, Lukaševičiaus pavardės. 1941 m. suimta ir įkalinta M. Sysaitė. 1945 m. nušautas Mičiūnų gyventojas J. Černiauskas, 1951 m. nušautas K. Varaška. 1944-1949 m. įkalinta 11 gyventojų, 1948 m. ištremti Grigoniai (2 asmenys), Lukoševičiai (4 asmenys). 1949 m. ištremti Černiauskai (3 asmenys) ir Kazlauskai (2 asmenys). Kaime yra mokykla, kurioje 1938 m. sausio 1 d. mokėsi 77 mokiniai, 1957-1958 mokslo metais - 104 mokiniai. Tuo metu (1957-1958 mokslo metais) Mičiūnuose buvo ir kaimo jaunimo mokykla (mokėsi 40 mokinių). 1970 m. šioje mokykloje dirbęs mokytojas S. Saldūnas apylinkėse su mokiniais surinko apie 800 liaudies dainų, 200 pasakų, daug priežodžių, patarlių.

1897 m. kaime - 147 gyventojai, 212,27 dešimtinės žemės, 1923 m. - 25 sodybos, 143 gyventojai, 1931 m. - 40 sodybų, 322,24 ha žemės, 1937 m. - 68 gyventojai katalikai, 1947 m. - 41 sodyba, 171 gyventojas, 2000 m. - 38 sodybos, 72 gyventojai.

Kaime gyveno savamokslis medžio drožėjas Adomas Banevičius. Drožė šventųjų skulptūrėles, kryžius. 1944-1950 m. padarė kryžiaus kelios stotis (bareljefus) Beižionių bažnyčiai. Kunigas Albinas Šilkinis atvežė jas į Kiauklių bažnyčią; čia jos buvo priskirtos prie dailės paminklų. 1990 m. šalia sodybos pastatė kryžių brolio Kosto, kurį 1944 m. Kalėdų rytą nužudė kareiviai, atminimui. Brolis slapstėsi nuo tarnybos sovietinėje armijoje. A. Banevičiaus kryžiai stovi ne tik kaime, bet ir Kalvių kapinėse, Užuguosčio, Kalvių bažnyčių šventoriuose. Palaidotas Mičiūnų kapinėse. Jo žmona Domicelė Banevičienė - garsi apylinkėse audėja.

Vietovardžiai

Mičiūnų pradžios mokyklos mokytojas Juozas Medzikauskas 1935 m. lapkričio mėnesį užrašė Mičiūnų kaimo vietovardžius. Pateikėjas - Stasys Mačiunskas, gimęs tame pačiame kaime.

Barboriškės – pievos ir dirvos. Priemolis, apie 5 ha dydžio. Mičiūnų kaimo lauko šiaurės rytų pakraštyje.

Ciopkos duobė – įdubimas. Apie 0,5 ha dydžio.

Dubelės – pakili vieta. Apie 2,5 ha dydžio. Nuo Mičiūnų kaimo į vakarus.

Duobė – įdubimas. Šlapia pieva. Apie 0,5 ha dydžio. Šiaurės rytiniame Mičiūnų kaimo pakraštyje.

Grynė – pakili vieta. Smėlis, apie 2 ha dydžio.

Ilga pieva (vietos tarme Ilgapievis) – pailga pieva. Apie 3 ha dydžio. Pietrytiniame Mičiūnų kaimo pakraštyje.

Jėdrioji – pieva. Apie 4 ha dydžio. Rytinėje Mičiūnų kaimo pusėje.

Jonyliškės – pievos ir dirvos. Lygi vieta. Prie Žostautų kaimo, pietinėje ir rytinėje pusėje.

Kaladžių kalnas – kalnas. Priemolis, apie 5 ha dydžio. Nuo Mičiūnų kaimo į šiaurės rytus. „Buvęs miškas, jį iškirstus, stori medžiai - kaladės gulėjo”.

Kupstynas – pievos. Kupstuotos, apie 1 ha dydžio. Nuo Mičiūnų kaimo į rytus.

Lapukynas – šlapia pieva. Apaugusi lapuotomis žolėmis. Nuo Mičiūnų kaimo į pietus.

Margelių kalnas – kalva. Jaurinis dirvožemis. Nuo Mičiūnų kaimo į pietus.

Mažuoliai – dirva ir pieva. Durpynas, apie 6 ha dydžio. Į pietvakarius nuo Mičiūnų kaimo.

Pajaurės – dirva ir pieva. Jaurinis dirvožemis. Prie Jaurų miško.

Pakalnės raistas – raistas, pakalnė. Durpynas, apie 4 ha dydžio. Pietinėje Mičiūnų kaimo pusėje.

Smėlio kalnas (vietos žmonės vadina Pieskyno kalnas) – kalva. Smėlis, apie 0,5 ha dydžio. Nuo Mičiūnų kaimo į vakarus.

Sala – dirva. Aplink auga alksniai. Apie 3 ha dydžio.

Sausoji – pievelė. Buvo šlapia, dabar sausa pievelė. Apie 0,5 ha dydžio. Pietiniame Mičiūnų kaimo pakraštyje.

Senovių raistas – raistas. Durpynas, apie 2,5 ha dydžio.

Sėdimo kalnas – apie 5 ha pakili priesmėlio vieta kaimo vakarinėje dalyje.

Siaurukų kalnas – pakili vieta. Priesmėlis, apie 2 ha dydžio. Nuo Mičiūnų kaimo į vakarus. „Buvę lauko siauri rėžiai”.

Suotaka – bala, pieva. Apie 0,5 ha dydžio. Nuo Mičiūnų kaimo į šiaurės rytus. „Iš upelio įteka vanduo ir neišdžiūsta”.

Šlinkasa – dirva ir pieva. Šlynas, apie 3 ha dydžio. „Kasė šlyną”.

Valakai – dirva. Juodžemis, apie 2,5 ha dydžio. Nuo Mičiūnų kaimo į vakarus. „Buvę platūs rėžiai”.

Vertimas – pieva. Pailga pieva, teka upelis. Apie 1 ha dydžio.

Vieškelio raistas – raistas. Durpynas, apie 3 ha dydžio. Prie kelio.

Vidulaukis – pieva. Durpynas, apie 5 ha dydžio. Nuo Mičiūnų kaimo į vakarus.

Vydžiakalnis (kitaip Jasna gūra) – kalnas. Apie 2,5 ha dydžio. Tarp Mičiūnų ir Žoštautų kalnų.

Kapai (vietos žmonės vadina Kapinės) – kapai. Apie 2 arų dydžio. Į vakarus nuo kaimo.

Šaltiniai

  • Lietuvių kalbos instituto Vietovardžių kartoteka. Lietuvos žemės vardynas.

Literatūra

  • Gustaitis R. Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2001. - P. 128.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos