Mičiūnai (Paparčių seniūnija)

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Mičiūnai (Miciuny) ir apylinkės. 1911 m. vokiečių kariuomenės topografinio žemėlapio fragmentas (Karte des westlichen Rußlands. P. 22. Koszedary).
Reginys į Neries slėnį nuo Neris upės aukštutinės terasos Mičiūnų kaime. 2010 m. R. Gustaičio nuotr.

Mičiūnai (Miciūnai), kaimas Paparčių seniūnijoje, 2,5 km į šiaurę nuo Paparčių, 19 km į šiaurės rytus nuo Kaišiadorių, Neries kairiajame krante.

Archeologas Petras Tarasenka 1928 m. minėjo kaime esant senkapį. Mičiūnų kaimas, priklausęs Tolvaišai ir Senkevičiams, 1590 m. priskirtas Krivonių kuopinio susirinkimo centrui. 1795 m. kaimas su 5 sodybomis ir 36 gyventojais priklausė J. Rogalskio Panerių palivarkui. Tuo metu kaime buvo ir karčema, priklausiusi Panerių savininkui Rogalskiui. Joje gyveno 3 asmenų žydo L. Abramovičiaus šeima. 1830 m. Mičiūnų kaime buvo 7 sodybos, 65 gyventjai katalikai, 1853 m. - 8 sodybos, 62 gyventojai katalikai, 1885 m. - 8 sodybos ir 80 gyventojų, 1897 m. - 112 gyventojų ir 131 dešimtinė žemės. XIX a. II pusėje Mičiūnų gyventojai ilgesniam laikui pasamdė daraktorių Ivošką, kad šis lietuviškai mokytų kaimo vaikus. 1923 m. - 24 sodybos, 105 gyventojai, 1927 m. - 23 katalikų šeimos (103 gyventojai). Tarp jų - 13 Baumilų, 3 Dzedulionių ir 2 Gradeckų šeimos. 1931 m. buvo 28 sodybos ir 137,01 ha žemės. 1937 m. kaime - 92 gyventojai katalikai. Į vienkiemius Mičiūnai išskirstyti 1943 m. Kaime, kuris tuo metu turėjo 157,22 ha žemės, didžiausių sklypų savininkai buvo Z. Baumila (6,51 ha) ir A. Gradeckas (6,18 ha). 1945 m. gruodį suimtas ir vėliau įkalintas mičiūniškis partizanas A. Gradeckas. 1946 m. kovo 24 d. Kaišiadorių enkavedistams užpuolus partizanų žeminę Šilonių miške, žuvo 3 partizanai, tarp jų - Baumilaitė iš Mičiūnų. 1946 m. įkalinta Mičiūnų gyventoja E. Baumilaitė. 1947 m. buvo 24 sodybos, 100 gyventojų, 2000 m. - 8 sodybos, 22 gyventojai. Pasak Mičiūnų gyventojo A. Gradecko (gimusio 1927 m.), „Gradeckai kilę iš Baltarusijos. Mano pradiedas plukdė Nerimi sielius, čia apsižiūrėjo paną ir pasiliko”. Jis prisiminė, kad anksčiau, prieš išskirstant į vienkiemius, kaimas buvo ant kalno.

Kaišiadorių muziejaus archyve yra duomenų, kad XIX a. pabaigoje už poros kilometrų nuo Paparčių, Mičiūnų link, dešinėje kelio pusėje augančiame alksnyne, dar matėsi molio karjeras, plytų nuolaužos ir jų degimo vieta. Seni žmonės sakė, kad toje vietoje kažkada buvo plytinė. Iš čia pagamintų plytų ir buvo pastatyti visi mūriniai Paparčių statiniai - tarp jų vienuolynas su bažnyčia.

Vietovardžiai

Paparčių pradžios mokyklos mokytojas Petras Povilaitis 1935 m. spalio mėnesį užrašė Miciūnų kaimo vietovardžius. Pateikėjas - Pranas Baumilas, gimęs tame pačiame kaime.

Akmeno pieva (vietos tarme Akmena pieva) – pieva. Priemolis, 1,5 ha dydžio. Į šiaurę nuo kaimo 300 m.

Bateliai – dirva. Priesmėlis, forma panaši į batą. 8 ha dydžio. Į šiaurę nuo kaimo 0,25 km.

Dielinės – pieva. Šlapios pievos, 2 ha dydžio. Į rytus nuo kaimo.

Duobės – smėlynas. Smėlis, 4-5 ha dydžio. „Yra prie Neries. Jis slenka į Nerį”.

Juodžemis (vietos tarme Juodžemys) – dirva. „Seniau buvęs alksnynas”. 6 ha dydžio. Į vakarus nuo kaimo apie 0,5 km.

Kunigiškis (vietos tarme Kunigiškės) – pieva. Smėlio podirvis, 3 ha dydžio. Prie Neries. „Pasakoja, kad seniau toje vietoje davę kunigams šieną pjauti”.

Kamos pieva – pieva. Priemolis, 8 ha dydžio. Nuo kaimo į rytus 250 m.

Latišiaus darželis – bala. 20 arų dydžio. Į vakarus nuo kaimo.

Lazanka – alksnynas. Keturkampio formos. „Molis slenka į Nerį”. 12 ha dydžio. Nuo kaimo į šiaurę 200 m.

Miciūnai – kaimas. 8 valakų dydžio. „Valakas 18 ha”.

Pabolės alksnynas – alksnynas. Molis, 4 ha dydžio. Nuo kaimo į šiaurę.

Palobėlės – alksnynas. Molis, 1 ha dydžio. Arčiau prie kaimo.

Paraistys – pieva. Šlapia, 3 ha dydžio. Į pietus nuo kaimo.

Pabarai – dirvonas. Smėlis, 0,5 ha dydžio. Į šiaurę nuo kaimo.

Paliepis – pieva. Molis, kalnuota, 4 ha dydžio. Į pietryčius nuo kaimo. „Buvęs miškas”.

Raistas – raistas. 6 ha dydžio. Į pietus nuo kaimo 0,5 km. „Seniau girtus velniai vedžioję”.

Razboinica – pieva. Smėlis, 0,5 ha dydžio. Į šiaurę nuo kaimo 1 km.

Skerdėliai – dirva. Molis, 4 ha dydžio. Į šiaurę nuo kaimo. „Prancūzai su rusais mušėsi”.

Sėdimai – dirva. Molis, 7 ha dydžio. Nuo kaimo į šiaurę.

Šlaitas – alksnynas. Mois, 2 ha dydžio. Į pietryčius nuo kaimo.

Vidumiškis – dirva. Molis, 1 ha dydžio. Į pietryčius nuo kaimo.

Žydo bala (vietos tarme Žydo balė) – bala. Šlapia pieva, 1 ha dydžio. Į šiaurės vakarus nuo kaimo.

Šaltiniai

  • Lietuvių kalbos instituto Vietovardžių kartoteka. Lietuvos žemės vardynas.

Literatūra

  • Gustaitis R. Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2001. - P. 186-187.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos