Migonys

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Migonių piliakalnis. 2010 m. A. Kurilienės nuotr.

Migonys, kaimas Kruonio seniūnijoje, 4 km į pietus nuo Kruonio, 19 km į pietvakarius nuo Kaišiadorių, abipus kelio Kruonis-Jieznas. Per Migonis teka Lapainia. Kaime yra piliakalnis su gyvenviete ir IV-VI a. pilkapynas.

Turinys

Migonių piliaklanis

Piliakalnis - Migonių šiaurinėje dalyje, Kruonės upelio kairiajame krante. Iš vakarų, šiaurės ir rytų jį supa slėnis. Į pietus nuo piliakalnio - kiek žemesnė už jį kalva. Šlaitai nuo slėnio pusės statūs, 11-16 m aukščio. Viršuje – apie 15 m skersmens aikštelė, kurios pietiniame krašte supiltas 4 m aukščio pylimas. Jo išorinis šlaitas – apie 8 m aukščio. Piliakalnį supančiame nemažame žemės plote pastebima kultūrinio sluoksnio pėdsakų. 1926 ar 1927 metais vakarinėje pašlaitėje, dirvoje, rasta masyvi pirmųjų amžių po Kr. apyrankė, o 1932 m. - Maksimino I (235-238) moneta su skylute pakraštyje. 1954-1955 ir 1957 metais Vilniaus valstybinis universitetas ir Istorijos institutas (vadovė R. Kulikauskienė) ištyrė 100 m2 aikštelės plotą ir padarė pylimo bei pietinio šlaito 16x5 m dydžio pjūvį. Aikštelėje aptiktame 2,8 m storio kultūriniame sluoksnyje rasta lipdytos keramikos brūkšniuotu paviršiumi. Įvairiose gyvenvietės vietose ištirtas dar 480 m2 plotas, aptiktas kultūrinis sluoksnis. Archeologas P. Tarasenka iš vietinių žmonių buvo girdėjęs legendų apie šį piliakalnį. Jis rašė: „Apie piliakalnį pasakojama: kad jį švedai kepurėmis supylę, kad piliakalnyje randasi užburta karalaitė, kad pagonis ant piliakalnio aukas degindavo“.

Pilkapiai ir akmens amžiaus stovykla

Į šiaurę nuo Migonių, prie ribos su Kleboniškiu, yra 28 pilkapiai, vadinami Milžinkapiais (23 Migonių ir 5 - Kleboniškio laukuose). Sampilai, turėję akmenų vainikus, smarkiai apardyti. 1954, 1955, 1957 metais archeologinė ekspedicija (vadovė R. Kulikauskienė) ištyrė 9 pilkapius. Mirusieji laidoti nedeginti. Išliko IV a. - VI a. pradžios dirbinių. Kaime aptikta akmens amžiaus stovykla; rastas akmeninis kirvis ir skeltės.

Istorija

1570 m. Kruonio dvaro ir valsčiaus inventoriaus sąraše paminėtas valsčiui priklausantis Migonių kaimas su 11 sodybų ir 11 valakų žemės. 1744 m. Darsūniškio parapijos gyvenviečių sąraše minimas Migonių kaimas. 1804 m. kaime buvo karčema ir vandens malūnas; tais metais gyveno 11 šeimų, 88 gyventojai. 1808 m. - 10 šeimų (iš jų 3 - Maleckų). 1897 m. Migonyse - 190 gyventojų ir 221 dešimtinė žemės. Migonių kaimo gyventojai Aleksas (1863-1952) ir Kastė (1870-1954) Maleckai savo name buvo įsteigę slaptą lietuvišką mokyklą, kuri veikė iki 1913 m. Taip pat jie platino lietuvišką spaudą. Kaimas į vienkiemius išskirstytas 1913 m. 1941 m. ištremta A. Grigonaitė. 1941 m. vokiečių nušautas Migonių apylinkės tarybos pirmininkas Kostas Maleckas (kartu su dar 2 sovietiniais aktyvistais). 1942-1944 m. priverstiniams darbams į Vokietiją išvežti 2 gyventojai. 1946 m. žuvo partizanas K. Garnys. 1945-1952 m. įkalinti 5 kaimo gyventojai. 1948 m. ištremti Janavičiai (3 asmenys), 1949 m. - Maleckai (6 asmenys). 1949 m. kaime įsteigtas „Naujųjų Migonių“ kolūkis. 1953 m. balandžio 12 d. Kauno srities MVD operatyvininkai, padedant buvusiam partizanui, Migonyse nužudė partizanų būrio vadą Antaną Matiką (slapyvardis Skroblas), partizaną Antaną Bieliauską (slapyvardis Dobilas) ir vienkiemio šeimininką, partizanų rėmėją Antaną Maciulevičių, dirbusį „Naujo gyvenimo“ kolūkio pirmininku. 1964 m. nugriautas kaime stovėjęs medinis pavasarininkų kryžius. 1989 m. senojo kryžiaus vietoje pastatytas naujas. 1923 m. kaime - 48 sodybos, 274 gyventojai, 1931 m. - 50 sodybų ir 392,69 ha žemės, 1947 m. - 39 sodybos, 156 gyventojai, 2000 m. - 52 sodybos, 102 gyventojai. Yra kapinės.

Vietovardžiai

Vilūnų pradžios mokyklos mokytojas Vincas Kačiulis 1935 m. lapkričio mėnesį užrašė Migonių kaimo vietovardžius. Pateikėjas - Albinas Maleckas, gimęs tame pačiame kaime.

Aukštašilis – kalnas. Pailgas kalnas, žemė smėlio. 9 ha dydžio. Ant dešinio Lapainios upės kranto. Priklauso Maleckui Petrui. „Augo aukštas ir didelis miškas, dar kelmų ir dabar randa. Nuo to ir gavo vardą Aukštašilis”.

Dugnai – pieva. Vieta klampi, didelis įdubimas. 1 ha dydžio. Už 400 m nuo Kronkos upelio, kairėje pusėje. „Sako, kad buvęs didelis ir gilus, be dugno ežeras ir nuo to gavo vardą pievos Dugnai”.

Klišiškė – pieva. Klampi pieva, pavasarį užsemiama. 3 ha dydžio. Prie Migonių-Andriūnų kelio.

Kapai (vietos žmonės vadina Kapinės) – kapai. Smėlio kalnelis. 0,5 ha dydžio. Kaimo viduryje, ties vieškeliu. „Pasakoja, kad kapinės senos, pirmiau būdavo 1025 m. datos. Kryžiai buvo be skersinių, tik būdelė sukalta, panaši į galvą viršuje”.

Karčema – ariama žemė. Lygi, juodžemis, priemolis. 1 ha dydžio. Prie vieškelio iš Migonių į Andriūnus ir Kruonį. „Dabar valdo Bumbulienė Marcelė”. „Buvo medinė karčema, priklausiusi Jakniškių dvaro ponui Koršnauskui”.

Kirmėlinė – 0,5 ha juodžemio su mažu įdubimu pieva kairėje Kronkos upelio pusėje už 400 m nuo jo. „Priklauso Maleckui Kaziui. Senovėje buvo laukas, bet niekas neaugo, tai pieva paliko”. „Pasakoja, kad rasdavo kirmėlių (žalčių, gyvačių)”.

Laukeliai – pieva. Žema pieva, apsemiama. 1 ha dydžio. 400 m Lapainios upelio link. „Nėra panašumo, kad būtų kada buvus dirva. Priklauso Maleckui Petrui”.

Kelminė – pieva. 1,5 ha dydžio. Prie kelio, vedančio iš Migonių kaimo į plentą. „Priklauso Kastantui Bumbuliui ir Maleckui Pranui”. „Augo alksniai, krūmai ir kelmų rasdavo”.

Majakas – užsėjamas kalnas. Žemė – priemolis, 6 m aukščio, 60 metrų skersmens. Stovi nuo kelio iš Migonių į Kruonį per 300 m. „Kalne randa žmonių kaulų. Žemė dvokia. Per pasaulinį karą 1918 m. vokiečiai buvo pasistatę stebėjimo punktą ir pavadinę Majaku”.

Migonys – kaimas. Žemė kalnuota. Ilgis - 2 km, gyvena 48 gyventojai. „Kaimas ėjo baudžiavą Kašonių dvarui”. „Daug randa žmonių laukuose kaulų. Pasakoja, kad čia ėjo dideli karai senovėje ir buvo daug primuštų, užmuštus žmonės vadino miega, nuo to ir gavo kaimas vardą Migonys”.

Piliakalnis – piliakalnis. 20 m aukščio, 60 m skersmens. Supiltas prie Kronkos upelio. „Atiteko Garniui Adomui. Negriaunamas. Už 200 metrų į šiaurę yra maži kapeliai akmenimis apdėti. Piliakalnis ir kapeliai matyt buvo lietuvių karių”.

Pamelnyčys – pieva. „Žema, krante pievutė”. 1 ha dydžio. Prie plento ir Lapainios upės. Priklauso Bumbuliui Petrui. „Yra dar dalis pylimo. Žmonės iškasdavo ąžuolų polių ir nedegtų plytų rado. Buvo kadaise vandens malūnas”.

Pievelės – pieva. 1 ha dydžio. Prie plento ir valdiško miško Zavadnos. „Priklauso Kandratavičiu Juozu”.

Pravoras – dirbamas laukas. Žemė lygi, juodžemis. 1 ha dydžio. Prie Lapainios upės ir kelio Migonys-Andriūnai. „Buvo pravoras Jakniškių dvaro pono Koršnausko”.

Plinkštiškė – pieva. Žemė užliejama. 1/6 ha dydžio. Ant Lapainios kranto. „Sako, buvusi bala”.

Samanų raistas – klampus durpynas. Neįeinamas durpynas. 2 ha dydžio. Už 400 m nuo kaimo link Lapainios, prie kelio. „Buvo kaimo didelis beržynas. Priklauso Naginei Jurgiui ir Maleckui Aleksui".

Gimpievis – pieva. Žema pieva, užsemiama. 1 ha dydžio. Siekia valdiška mišką Zavadną, 300 m link plento.

Vilkinyčia – dirbama žemė. Mažas smėlio kalnelis. 1 ha dydžio. Prie Kronkos upės. Priklauso Juozui Vadvilavičiui. „Senovėje iškasdavo duobes ir gaudydavo vilkus”.

Šaltiniai

  • Lietuvių kalbos instituto Vietovardžių kartoteka. Lietuvos žemės vardynas.

Literatūra

  • Gustaitis R. Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2001. - P. 101.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos