Milančius Jurgis

Jurgis Milančius

Milančius Jurgis (1869 m. balandžio 18 d. Navinykų Saiviškių kaime, Punsko parapijoje, Krasnavo valsčiuje, Seinų apskrityje - 1956 m. gegužės 9 d. Vievyje) - vaistininkas, literatas, aktyvus kovotojas dėl lietuvybės Vilnijoje, draudžiamosios lietuviškos spaudos platintojas.

1880 m. mokėsi Punsko pradinėje mokykloje, 1881 m. – triklasėje Seinų mokykloje, Misingevičiaus progimnazijoje ir Seinų valstybinėje gimnazijoje. Vaistininko mokslus ėjo 1892-1894 m. Vilkaviškyje, paskui Lenkijoje – Petrakave, Nasielske, Ciechanove, Serocke, Plocke, Pultuske, Naujadvaryje palei Modliną, Zavercėje, Piliavoje, Markėse ir galiausiai Varšuvoje, kur universitete baigė provizorių kursus 1900-1902 metais. 1903 m. rugsėjo 22 d. išsimokėtinai pirko kaimišką vaistinę Vievyje. Tai buvo sulenkėjęs ir sugudėjęs, materialiai bei dvasiškai nualintas kraštas. Pinigus išmokėjo iki vokiečių užėjimo į Vievį 1915 m. rugpjūčio 25 d. Iki Lietuvos okupacijos 1940 m., kai vaistinė buvo nacionalizuota, dirbo vaistininku.

Vykstant Lietuvos nepriklausomybės kovoms, J. Milančius nepasitraukė iš Vievio: kaip rašė savo gyvenimo aprašyme, „išsilaikiau nepasitraukęs nepaisant irgi, kad patrankų šoviniai viršum stogų lekiojo ir net eilinė milicija buvo išbėgus keletą verstų Žiežmarių link“.

1915-1918 m. vasarą mokytojavo Naujųjų Kietaviškių bažnytkaimyje.

1918 m. gruodžio 19 d. - 1919 m. sausio 25 d. buvo Kaišiadorių apskrities taikos teisėjas.

1919 m. kovo 15 d. - 1919 m. gruodžio 15 d. – Kaišiadorių-Trakų apskrities raštvedys, Švietimo bei Kultūros komisijos narys ir pirmininkas, lapkritį ir gruodį buvo Karo nuostolių komisijos pirmininku.

1919 m. gruodžio 15 d. - 1919 m. gruodžio 16 d. ėjo apskrities komiteto vedėjo pareigas.

1919 m. gruodžio 16 d. - 1920 m. rugsėjo 1 d. – Trakų apskrities iždinės iždininkas.

1920 m. rugpjūčio 28 d. pasiprašė atleidžiamas iš tarnybos dėl ligos šeimoje.

1920 m. rugsėjo 1 d. paskirtas Vievio pradžios mokyklos vedėju.

Visuomeninė veikla

Milančiaus vaistinė (Vilniaus g. 38) buvo tarsi prieglauda įvairiems veikėjams, tarp jų ir knygnešiams, čia buvo slepiama lietuviška spauda. Palaikė ryšius su savo dėde iš motinos pusės J. Basanavičiumi ir kt. kovotojais dėl lietuvybės. Bendradarbiavo su knygnešiais Motiejum Grybausku ir Petru Gudeliu. Jų atneštas lietuviškas knygas dažniausiai išplatindavo savo vaistinėje. Kovojo dėl lietuviškos spaudos grąžinimo į bažnyčias. Prisidėjo prie to, kad lietuvių kalba būtų vartojama Kietaviškių, Semeliškių, Giedraičių, Vievio ir kt. bažnyčiose. Už lietuvybės vaiklą lenkų buvo įskųstas caro administracijai, bet liko nenubaustas. 1908 m. priimtas Lietuvių mokslo draugijos Vilniuje nariu. Po pirmojo pasaulinio karo dirbo pirmosios Vievio lietuvių mokyklos vedėju. Įsteigė lietuviškas mokyklas Rusakalnyje, Aleniškėse, Žebertonyse. Lietuviškų laikraščių bendradarbis. Parašė eilių rinkinėlį (1908), „Pilėnų didžiavyrį Margirį“ (1926) ir kt. Vertė į lietuvių kalbą A. Mickevičiaus, L. Kondratovičiaus kūrinius. Pasirašinėjo slapyvardžiais Dzūkas Trakietis, Jurgis Dzūkelis. Nepriklausomybės metais aktyviai dalyvavo visuom. darbe, buvo apdovanotas Šaulių žvaigžde ir Vyčio kryžiumi (be kardų). Memorialinė lenta prie gyvenamo namo Vievyje (Vilnaus g. 38) kur jis gyveno, atidengta 1990 m. vasario 16 d. Jo vardu pavadinta viena Vievio gatvių.

Šeima

Žmona Emilija (Emilė) Balasevičiūtė, g. 1884 m.

Duktė Mikolė-Petronėlė, g. 1911 m. birželio 19 d.

Šaltiniai

• Lietuvos centrinis valstybės archyvas. F. 391. Ap. 3. B. 1249. L. 57. Vievio Nr. 4 pradžios mokyklos mokytojo Jurgio Milančiaus užpildyta anketa. 1925 m. balandžio 16 d.; L. 149. Farmacijos provizoriaus, Vievio pradžios mokyklos mokytojo Jurgio Milančiaus tarnybos lapas. 1920 m.; L. 152. Jurgio Milančiaus autobiografija („Gyvenimo bėgis“). 1920 m.

Literatūra

• Kaluškevičius B., Misius K. Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai 1864-1904. - Vilnius, „Diemedžio“ leidykla, 2004. - P. 314.