Misiūnas Stasys

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Misiūnas Stasys (slapyvardis Senis). (1907 m. Slabados kaime, Žaslių valsčiuje - apie 1960 m. Minsko sr., Stolbcovo r.) - 5-os LLA apylinkės štabo viršininkas, partizanas, politinis kalinys.

Tarpukariu buvo Lietuvos kariuomenės puskarininkiu. Su žmona Elena (g. 1915 m.) augino sūnų Stepą (g. 1939 m.) ir tris dukras: Ireną (g. 1937 m.), Reginą (g. 1941 m.) ir Nijolę (g. 1943 m.).

1944 m. spalio 24 d. Kaugonių miške įvyko Didžiosios Kovos rinktinės partizanų būrių vadų pasitarimas. Po jo buvo sudarytas štabo apsaugos kuopa iš 2–3 būrių. Jos vadu paskirtas S. Misiūnas.

Nuo 1944 m. lapkričio mėn. buvo Didžiosios Kovos rinktinės vadovybės apsaugos būrio vadas, nuo gruodžio 1 d. - štabo kanceliarijos vedėjas ir 2-o bataliono žinių karininkas. Tuometinio 5-os LLA apylinkės vado mjr. Mečislovo Kestenio-Serbento įsakymu, 1945 m. sausio 15 d. paskirtas į apygardos štabą, tvarkė visus dokumentus.

Čiobiškio vaikų namuose buvo įrengtas Didžiosios Kovos rinktinės štabas. 1945 m. kovo 27 d. vyko slaptas štabo narių pasitarimas (jame dalyvavo ir S. Misiūnas), tačiau vaikų namų auklėtinis apie posėdžiaujančius partizanus pranešė Musninkų NKVD viršininkui Chiminui. Čiobiškio vaikų namai buvo apsupti, šturmo metu žuvo Mykolas Tveraga-Aras, Juozas Marcinauskas-Pluta ir Jonas Markulis-Vaiduoklis. Kartu posėdžiavę Adomas Lapinskas-Uosis ir Kazys Surmilavičius-Klevas spėjo pabėgti į Rusių Rago kaimo (Musninkų vals.) pačią tolimiausią sodybą pas Adolfą Bagdonavičių, bet buvo rusų pastebėti. Pradėjus šaudyti K. Surmilavičius buvo nušautas, o A. Lapinskas sužeistas į koją šoko į Nerį ir dingo vandenyje. Tos pačios operacijos metu S. Misiūnas buvo paimtas gyvas.

1945 m. rugpjūčio 29 d. Karinio tribunolo nuteistas 20 metų lagerio ir 5 metams tremties. Kalėjo Vorkutos lageryje. 1955 m. balandžio 4 d. paleistas į tremtį Jarceve, Krasnojarsko kr. 1959 m. kovo 18 d. paleistas apsigyveno Minsko sr., Stolbcovo r., kur 1960 m. mirė.

1948 m. gegužės 22 d. žmona ir keturi mažamečiai vaikai buvo išvežti į Jeniseisko r., Vorogovo gyv. Į Lietuvą grįžo tik 1959 m.

S. Misiūnui suteiktas Kario savanorio statusas (po mirties).

Šaltiniai

  • Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 8706/3.

Literatūra

  • Abromavičius S., Kasparas K., Trimonienė R. Didžiosios Kovos apygardos partizanai. - Kaunas: Naujasis lankas, 2007. - P. 12, 387, 388, 522.
  • Aukštaitijos partizanų prisiminimai / sud. R. Kaunietis. 3 d. - Vilnius: Margi raštai, 2001. - P. 671, 711, 798.
  • Aukštaitijos partizanų prisiminimai / sud. R. Kaunietis. 4 d. - Vilnius: Margi raštai, 2004. - P. 518, 552, 562, 565, 585, 586.
  • Kasparas K. Lietuvos karas. - Kaunas: Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, 1999. P. 206, 221, 264.
  • Laisvės kovotojų prisiminimai / sud. R. Kaunietis. 7 d. 2 kn. - Vilnius: Margi raštai, 2010. - P. 69, 74, 102.
  • Lozoraitis V. Kaišiadoriečių kančių keliai. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 1999. P. 41.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos