Našlėnai

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Našlėnai (Naszlany) ir apylinkės. 1911 m. vokiečių kariuomenės topografinio žemėlapio fragmentas (Karte des westlichen Rußlands. P. 22. Koszedary).
Ženklas Paparčių-Vievio kelyje, žymintis Našlėnų kaimo ribą. 2011 m. R. Gustaičio nuotr.
Kryžius Našlėnuose. 2011 m. R. Gustaičio nuotr.
Kryžiaus Našlėnuose stiebas. 2011 m. R. Gustaičio nuotr.

Našlėnai, kaimas Paparčių seniūnijoje, 2,5 km į rytus nuo Paparčių, 22 km į šiaurės rytus nuo Kaišiadorių. Per Našlėnus eina Paparčių-Vievio kelias. Iš šiaurės ir šiaurės rytų kaimą supa Našlėnų miškas, kuriame yra du Našlėnų (Kmitų) pilkapynai.

Turinys

Pilkapiai

Viens nuo kito pilkapynai nutolę per 400 m. Pirmame yra apie 20, o antrame - 3 sampilai, būdingi VII-XI amžiui. 1935 m. pilkapyno užimamas plotas vadintas Skerdimų pieva. Lietuvos žemės vardyne rašoma: „Lietuvius, senovėje, netikėtai užpuolę priešai. Įvykę baisios skerdynės - kraujo upeliai tekėję. Dėl to šis vardas ir paliko”. Pagal kitą pasakojimą, „ten yra kapų. Seni žmonės pasakoja, kad turkų kariai palaidoti, kiti – Napaleono”.

Istorija

Našlėnų dvaras minimas 1567 m., sudarant Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pašauktinių sąrašus. 1590 m. dvaras priklausė tuo metu jau mirusio Mikalojaus Lukošiaus vaikams. XVII a. II pusės Paparčių parapijos krikšto metrikų knygoje randama pavardę, kilusių iš Našlėnų vietovardžio - Našlianskis. 1775 m. Paparčių parapijai priklausė dvarininko Siručio Našlėnų dvaras, turėjęs 21 sodybą. 1795 m., kai dvarą valdė S. Sirutienė, pastatai buvo mediniai, veikė bravoras. Šalia - vaismedžių sodas. Prie Žiežmaros upelio - malūnas ir milo vėlykla. 1863 m. sukilime dalyvavo Našlėnų gyventojas A. Filipovičius. 1885 m. Našlėnų palivarkas, anksčiau buvęs Gavronskių nuosavybe, priklausė Žilinskiams. 1885 m. čia buvo 10 gyventojų (6 katalikai ir 4 žydai). 1897 m. Našlėnų dvaras su 34 gyventojais ir 1019 dešimtinių žemės priklausė Skaržinskiui. 1909 m. - 12 sodybų gyveno 67 gyventojai katalikai. 1913 m. visi 44 Našlėnų dvaro gyventojai katalikai, gyvenę 7 sodybose, kalbėjo lenkiškai. Pirmojo pasaulinio karo metu, statant Paparčių bažnyčią, kunigą Jurgį Zimkų be paliovos skundė Našlėnų dvarininkė S. Sviontkovska. Ji negalėjo suvokti, kaip gali parapijai vadovauti kunigas valstietis, be to, dar ir lietuvis. 1923 m. 1 dvaro sodyboje gyveno 48 gyventojai. Tais pačiais metais dvaras, priklausęs S. Sventkauskienei (Sviontkovskai), buvo nusavintas ir išparceliuotas. 1925-1927 m. Našlėnų palivarko žemėse įsikūrė buvę Lietuvos Nepriklausomybės kovų savanoriai ir jų artimieji. Čia žemės gavo Prano Čiulados - vienintelio našlėniškio, žuvusio Nepriklausomybės kovose su lenkais, artimieji (pats Pranas Čiulada palaidotas Paparčių kapinėse). 1927 m. Našlėnų palivarkas pavadintas kaimu. 1927 m. Našlėnų dvare gyveno 1 katalikų šeima (2 žmonės), o Našlėnų kaime - 9 katalikų šeimos (34 žmonės). Per dešimtmetį gyventojų skaičius labai išaugo - dvare gyveno 7 gyventojai katalikai (2 vyrai, 5 moterys), o kaime - 54 gyventojai katalikai (32 vyrai, 22 moterys). 1931 m. Našlėnuose buvo 13 sodybų ir 130,99 ha žemės. 1940 m. valstybinė žemės ūkio komisija nusavino S. Sventkauskienei priklausiusius 86,43 ha Našlėnų dvaro žemės. 1941 m. birželio 14 d. suimtas ir Archangelsko srityje įkalintas Našlėnų gyventojas K. Matačiūnas, buvęs Nepriklausomybės kovų savanoris. Tą pačią dieną buvo ištremti 3 Našlėnų gyventojai. 1941 m. rudenį įsteigta mokykla. Pirmoji čia pradėjusi dirbti mokytoja - P. Lukoševičienė, baigusi du mokytojų seminarijos kursus. Apie šią pradinę mokyklą mokyklų inspektorius Stasys Tijūnaitis 1949 m. ataskaitoje parašė: „Vaizdas liūdnas: tai ne mokykla, o pūstynė”. 1947 m. buvo 18 sodybų ir 80 gyventojų. 1949 m. čia įsikūrė „Raudonosios vėliavos“ kolūkis. 1989 m. našlėniškiai, pirmieji rajone, sukvietė į susirinkimą dabartinius ir buvusius kaimo gyventojus. 2000 m. Našlėnuose buvo 21 sodyba ir 25 gyventojai. Dvaro pastatai neišlikę. Yra kapinės, kuriose jau nelaidojama. Paparčių kapinėse esančiame kolumbariume yra palaidoti buvę Našlėnų dvarininkai Siručiai.

Šaltiniai

Paparčių pradžios mokyklos mokytojas Petras Povilaitis 1935 m. spalio mėnesį užrašė Našlėnų dvaro vietovardžius. Pateikėjas - Benediktas Mikulis, gimęs Prazariškių kaime.

Grablė (vietos tarme Grablia) – pieva. Juodžemis, 1 ha dydžio. 300 m į vakarus nuo dvaro.

Pūstynė (vietos tarme Pustinka) – dirva. Lengva žemė, 6 ha dydžio. 1 km į šiaurę nuo dvaro.

Našlėnai – dvaras. Išparceliuotas. „Centre gyvena Savininkė, kur atvedė lenkų kariuominę į dvarą”.

Nuotakos ravas – ravas. 0,5 km ilgio. Teka iš rytų į šiaurę. Iki 10 m gylio.

Ąžuolinės ravas (vietos tarme Ūžuolinės ravas) – ravas. 0,5 km ilgio. Teka iš pietų į šiaurės vakarus. Apie 8 m gylio.

Vispa – dirva. Molis. Vidury kalvelė, 2,5 ha dydžio. 0,5 km į rytus nuo dvaro.

Šaltiniai

  • Lietuvių kalbos instituto Vietovardžių kartoteka. Lietuvos žemės vardynas.

Literatūra

  • Gustaitis R. Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2001. - P. 187.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos