Navasodai

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Navasodai (Nowosady) ir apylinkės. 1911 m. vokiečių kariuomenės topografinio žemėlapio fragmentas (Karte de westlichen Rußlands. P. 22. Koszedary).
Navasodai ir apylinkės 1932 m. žemėlapyje. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Retų knygų ir rankraščių skyrius.
Navasodų kapinės. 2012 m. R. Gustaičio nuotr.
Švenčionių šeimos iš Ilgakiemio kaimo kapavietė Navasodų kapinėse. 2012 m. R. Gustaičio nuotr.

Navasodai (Novosadai, Naujasodai, Jovaraičiai), kaimas Kaišiadorių apylinkės seniūnijoje, 7 km į šiaurės rytus nuo Kaišiadorių, 6,5 km į pietryčius nuo Palomenės, kairėje kelio Kaišiadorys-Čiobiškis pusėje.

Turinys

Istorija

Navasodai, priklausę Balceriui Rajeckiui, 1590 m. paskirti kuopinio susirinkimo centru. Apie 1860 m. kaime gyveno 80 gyventojų katalikų. 1886 m. kaimas priklausė Kasčiukiškių dvarui, kurį tuo metu valdė Kologrivai (anksčiau - A. Zaleskis). Tuo metu Navasoduose buvo 9 sodybos, 93 gyventojai (88 katalikai ir 5 žydai). 1897 m. kaime buvo 99 gyventojai ir 146 dešimtinės žemės. Kaimas sudegė per Pirmąjį pasaulinį karą. 1929 m. Navasodai išskirstyti į vienkiemius. Tuo metu kaime buvo 189,74 ha žemės. Didžiausio sklypo (19,89 ha) savininkas - J. Kurgonas. Dažniausios pavardės - Butkevičius, Vinickas, Stalerūnas. 1931 m. kaime buvo 20 sodybų ir 159,57 ha III rūšies žemės. 1943 m. (Antrojo pasaulinio karo metu) priverstiniams darbams į Vokietiją išvežti M. ir A. Bykovai. Grįžo 1946 metais. 1946 m. įkalintas A. Švenčionis. 1947 m. buvo 20 sodybų, 100 gyventojų, 1985 m. - 1 sodyba, 3 gyventojai, 2000 m. niekas negyveno. Yra veikiančios kapinės. Jose palaidotas 1944 m. žuvęs partizanas M. Butkevičius iš Kalniškių kaimo.

Vietovardžiai

Kurniškių pradžios mokyklos mokytoja Ona Smalskaitė 1935 m. gruodžio mėnesį užrašė Navasodų kaimo vietovardžius. Pateikėjas - Jonas Kasparas, gimęs tame pačiame kaime.

Abrambas – pieva. Durpynas, 0,5 ha dydžio. Apie 1 km į pietvakarius nuo Navasodų kaimo. „Žmonių pasakojama, maždaug prieš 60 m. viena naktimi buvęs iškirstas miškas (vietiniai žmonės iškirtę mišką). Kadangi, staiga miškas liko iškirstas, tai žmonės nustebę pasakė: „mišką aprabavojo”, todėl tą vietą pavadino „Abrambas””. „Yra pasakojimas, kad vienas ūkininkas vežęs kelmus ir velnias jam ištrenkęs iš vežimo kelmus net tris kartus. Tuomet velnias liovęsis traukyti iš vežimo kelmus, kai ūkininkas pakinkęs atžagariai arklį (visus pakinktus vertęs atbulai)”.

Atkosas – žvyrduobė. Žvyras, 70 arų dydžio. Pietiniame Navasodų kaimo gale. „Kada buvo vedamas vieškelis, iš ten ėmė žvyrių ir tą vietą pavadino atkosas”.

Duobelė (vietos tarme Duobela) – pieva. Molėta žemė tarp kalnelių klonyje. 20 arų dydžio. Prie pat vieškelio Kaišiadorys-Čiobiškis, į rytus.

Didelė pieva (vietos tarme Dydela pieva) – pieva. Prie molio ir baltžemio, lygi pieva. 2 ha dydžio. Į vakarus nuo Navasodų kaimo apie 300 m.

Galai – laukas. Baltžemis prie molio, 10 ha dydžio. Nuo Navasodų kaimo į šiaurę apie 1 km. „Kaip kaimas buvo rėžiais, tai laukų (rėžių) galai buvo vadinami galais”. Gudienos laukelis (vietos tarme An Gudienes) – dirbama žemė. Lyguma prie smėlio, 10 arų dydžio. Nuo Navasodų kaimo į rytus apie 400 m.

Kampieta – pievos ir dirbama žemė. Įvairi žemė, 7 ha dydžio. Nuo Navasodų kaimo į rytus apie 500 m. „Navasodų km. laukas įsikišęs tarp kitų laukų ir vadinamas Kampieta”.

Kupstynas – bala. Kupstuota bala, 5 arų dydžio. Nuo Navasodų kaimo į pietvakarius apie 400 m.

Naujasodai (Jovaraičiai, Navasodai) – kaimas. Ant kalnelio, žemė prie molio. Ilgis - 400 m, 18 gyventojų. Per kaimą eina vieškelis Kaišiadorys-Čiobiškis. „Vietiniai žmonės vadina tiktai Navasodais”. „Navasodų kaimas ėjo baudžiavą Kasciukiškių dvarininkams p. Zaliackams. Didžiojo karo metu buvo sudegintas km. (apie 10 gyv.)”.

Paežerėlė (vietos tarme Pažerėlis) – pieva. Durpinė žemė, 1,5 ha dydžio. Nuo Navasodų kaimo į šiaurę apie 1 km. „Pasakojama, kad senovėje buvęs ežerėlis”.

Pabalys (vietos žmonės vadina Paraistys) – pieva. Durpinė žemė, aplinkui - šlapia. 2,5 ha dydžio. Į šiaurę nuo Navasodų kaimo apie 300 m.

Petruškos bala (vietos tarme Petruškos bale) – duobė, pilna vandens. Aplinkui -dirbama žemė. 2 arų dydžio. Į pietryčius nuo Navasodų kaimo apie 100 m. „Pasakojama, kad senovėje gyvenęs rusas Petruška”.

Pustynka – dirbamas laukelis. Šalta žemė - šaltžemis. Į rytus nuo Navasodų kaimo už 300 m.

Pakalnė (vietos tarme Pakalnia) – dirbama žemė. Lengva žemė prie juodžemio. 10 ha dydžio. Navasodų kaimavietėje.

Pieskynas – dirbama žemė. Smėlynas, 3 ha dydžio. Prie pat Navasodų kaimo, į pietus.

Rapiščias – dirbama žemė, lyguma. Baltžemis, 4 ha dydžio. Į šiaurę nuo vieškelio Kaišiadorys-Čiobiškis 0,5 km.

Ravelis (vietos tarme Ravelis) – nusausinta pieva. Yra juodžemio ir durpinės žemės. 2,5 ha dydžio. Nuo Navasodų kaimo į rytus 300 m. „Pavasarį grioveliu smarkiai teka vanduo į Žaslos upelį”.

Šaltinis – lygioje vietoje neišdžiūstanti bala. Lygi pieva, prie molio. 3 ha dydžio. Nuo Navasodų kaimo į vakarus.

Švedo bala (vietos tarme Šveda bale) – neišdžiūstanti bala. 10 arų dydžio. Į pietvakarius nuo Navasodų kaimo apie 250 m. „Savininkas, kurio rėžyje buvo bala, buvo ir yra pramintas Švedu”.

Varteliai – pievelė. 3 arų dydžio. Į pietvakarius nuo Navasodų kaimo apie 200 m. „Seniau buvo užtveriamos tvoros nuo gyvulių ir paliekami varteliai pervažiavimui”.

Vilkašerė (vietos tarme Vilkašerys) – pievelė. Žemė menka, vietomis auga žolė. 1 aro dydžio.

Žalias ostampas (vietos žmonės vadina Žalias ostampas, Viganas) – dirbama žemė. Lyguma ir žemė prie molio. 6 ha dydžio. Į pietvakarius nuo Navasodų kaimo apie 1 km. „Seniau buvo didelis miškas ir vietos žmonės vadino Zelioni ostamp arba Žalias ostampas”.

Žvyrynas – dirbama žemė. Derlinga, prie žvyro, žemė. 0,5 ha dydžio. Į rytus nuo Navasodų kaimo apie 300 m.

Šaltiniai

  • Lietuvių kalbos instituto Vietovardžių kartoteka. Lietuvos žemės vardynas.

Literatūra

  • Gustaitis R. Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2001. - P. 42.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos