Nemaitonys

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Nemaitonių akmuo su dubeniu. 2007 m. A. Kurilienės nuotr.

Nemaitonys, kaimas, Nemaitonių seniūnijos centras, 3,5 km į pietus nuo Varkalių, 21,5 km į pietus nuo Kaišiadorių, ant Švenčiaus ežero kranto. Per Nemaitonis teka Alsyčia (1935 m. vadinta Alica).

Turinys

Archeologiniai paminklai

Kaime yra dvi senovės gyvenvietės (III tūkstantmetis pr. Kr.), alkakalnis, vadinamas Rūrakalniu, ir akmuo su dubeniu. Anksčiau buvo pilkapynas. Kaimo rytinėje dalyje, prie ribos su Žydiškių laukais, buvo apie 15 pilkapių. Sampilai 3-13 m skersmens, iki 1 m aukščio, dalis - iš akmenų. 1970 m. rasti tik 3 apardyti žemės ir akmenų sanpilai. Juos ištyrė Istorijos instituto archeologinė ekspedicija (vadovė E. Butėnienė). Pilkapyje Nr. 3, po sampilu, didelėje duobėje, rasti apardyti griaučiai ir V-VI a. įkapių, pilkapyje Nr. 2 - panašaus kapo liekanos, o pilkapyje Nr. 4 - suardytas sudeginto mirusiojo kapas.

Alkakalnis yra prie Švenčiaus ežero esančiame Vaitkunraistyje.

Akmuo

Kaime yra akmuo - saugomas gamtinio kraštovaizdžio objektas. Akmuo plokščios bei elipsiškos formos. Jo aukštis - 110 cm, ilgis - 310 cm, o plotis - 180 cm.

Istorija

Nemaitonys paminėti 1744 m. Užuguosčio parapijos gyvenviečių sąraše. 1795 m. Nemaitonių kaime - 11 sodybų, 94 gyventojai. Apie 1860 m. gyveno 176 gyventojai katalikai. 1886 m. buvo 13 sodybų, 163 gyventojai (157 katalikai, 6 žydai). 1923 m. - 41 sodyba, 199 gyventojai, 1931 m. - 41 sodyba, 300,8 ha žemės. Kaimas su 398,37 ha žemės (į tą plotą įėjo ir žemė, pridėta iš Scipijoniškių dvaro - 23,1 ha) į vienkiemius išskirstytas 1937 metais. 1945-1947 m. įkalinti 3 gyventojai. 2000 m. - 50 sodybų, 118 gyventojų. Yra kapinės. Veikia pradžios mokykla. Iš Nemaitonių kiles žurnalistas Jonas Staliulionis (gimęs 1943 metais).

Vietovardžiai

Ringailių pradžios mokyklos mokytojas Petras Kursevičius 1935 metais lapkričio - gruodžio mėnesiais užrašė Nemaitonių kaimo vietovardžius. Pateikėjai - Adomas Juodis, Kostas Gudeliauskas, Juozas Juodis. Visi gimę Nemaitonyse.

Ąsotėlis – pieva, revelis. 50 metrų ilgio. Prie kelio į Žydiškių kaimą. „Prasideda Švenčių - Žydiškių ežere ir įteka į Pešluvinų ež., Stakliškių valsč.”.

Alėca (raidė „l” tariama kietai) – upelis, revas. „Šiuo revu teka to pat vardo upelis”.

Asinas – raistas. Durpynas, samanynas. 1,5 ha dydžio. Prie Koplyčios kelio, einančio į Žydiškių kaimą.

Barkšlinė – kalnas. Žvirgždynas, daug akmenų. 30 metrų aukščio. Prie kelio į Žydiškių kaimą. „Labai daug akmenų. Todėl važiuojant į pakalnę barška ratai”.

Berniūniškės – raistas, išdagos. Durpynai. 1 ha dydžio.

Beiniškė – revelis. Prie vieškelio, kuris ją skiria nuo Lankos. „Jame yra perkūno perskeltas „Čigonkos” akmuo”.

Čebatas – raistelis, vietomis dirbama žemė. Savo forma panašus į batą. Prie Koplyčios kelio į Žydiškių kaimą.

Čižiškės – revelis, pieva. Jame yra šaltinis.

Dubija – pieva. 3 ha dydžio. Prie kelio į Ringailių kaimą. „To pat vardo yra joj revas”.

Dumblė (raidė „l” tariama kietai) – pieva. Klampi, durpynas, šienaujama. 1 ha dydžio.

Didėjai – raistas. Durpynas, kupstynas. 3 ha dydžio.

Dielidas – viso valsčiaus žemė. 12 ha dydžio. „Žydiškių lauke prie Švenčių ežero, kitoj sklypo pusėj Vaitulionių km.”.

Erškėtija – dirva. Dirbama, krūmynai. 3 ha dydžio. „Pirmiau buvo nedirbama žemė, augo tik krūmai ir daug kiaulauogių, šunobelių, erškėčių”.

Girelė (Girele) – krūmai. 12 ha dydžio. Pro ją eina kelias į Vaitkūnų kaimą.

Juodžių šaltinėlis – šaltinis. Labai gilus, užverstas akmenimis. Tuo pat vardu yra revas. „Sako, kad seniau buvo gyventojo iškastas šulinys. Bet labai gilus. Dabar užverstas akmenais ir tai pro tarpus 10 m. ilgio šatra nepasiekiamas dugnas. Todėl gyventojai sako - neišmieruojamas”.

Koplyčios kelias – kelias. Eina į Žydiškių kaimą. „Pirmiau buvo koplyčia. Buvo ir kunigas. Kelias ėjo iš kaimo į kop.”.

Kunigo kalnas – kalnas. Ant jo yra didelis akmuo ir duobė vidury kalno. „Sakoma, gyvenęs kunigas”.

Kalninė pieva – pieva ant kalno. „Yra revas į „Šėkyną””.

Kapų raistas – šlapia pieva, 1,5 ha dydžio. Prie kaimo kapų.

Kamšelė – klampus, neįeinamas raistas. 0,5 ha dydžio.

Liepalaukis – žemės sklypas. „Liepos auga. Jame yra Liepalaukio revelis”.

Lankelė – pieva, 0,4 ha dydžio. Prie vieškelio į Užuguosčio bažnytkaimį.

Lanka – pieva. Šlapia, vietomis raistai. Prie Alecos upelio. Prie vieškelio, kuris ją skiria nuo Beimiškės. „Ji dalinasi: Galinė, Bendrinės ir Pajurgiškės”.

Magazino kalnas – kalnas, ariamos žemės sklypas. Daug akmenų, žvirgždynas. 25 ha dydžio. „Sakoma buvęs seniau Magazinas – javų sandėlis”.

Marazo šaltinis – šaltinis. „Ten gyveno Marazas”.

Mėlidų revas – revas. „Yra „Vaitkūnų girelėj””.

Papartyno revas – revas. Auga krūmai. 200 metrų ilgio ir 2 metrų pločio. Auga paparčiai.

Pakalnė – pieva, raistas. Aplink šienaujama, viduryje klampi. 1,5 ha dydžio. Prie vieškelio į Žiežmarius.

Rynos revas – revas. Molynas, smėlis, krantai aukšti statūs. 200 metrų ilgio. Viduryje kaimo galu atsiremia į Žiežmarių vieškelį. „Yra daug šaltinių ir juose statinelių – rynų”.

Samanyno revelis – raistelis. Nešienaujamas, samanynas. 0,5 ha dydžio. „Visas kaimas ima samanas”.

Senovių revas – revas. 200 metrų ilgio, 50 metrų pločio. Daug alksnių, krūmų.

Somyliškė – pieva. 3 ha dydžio. „Vidury raistas su šaltiniu”.

Sausojos revelis – ravelis. Prie kelio į Ringailių kaimą. „Pavasarį, rudenį sunkiai išvažiuojamas, klampus. Vasarą išdžiūsta”.

Šiurpakalnis – kalnelis, vien smėlis. 15x20 m dydžio. „Smėlį vėjas nešioja”.

Šėkynas – pieva. „Auga ir pjauna šėką”.

Trakeliai – pieva. Sausa, auga vilkašiorė. 1 ha dydžio.

Užtupuko revas – revas. „Vidury iškasta bala. Gyveno Užtupukas”.

Valkos – pieva. „Gera pieva”. 1,5 ha dydžio. Prie vieškelio.

Vaitkalnis – kalnelis, 0,5 ha dydžio.

Vertimai – raistas. Šienaujamas, kupstai, krūmai. 3 ha dydžio.

Zomatas – žemės sklypas. Smėlynas. Prie Koplyčios kelio. „Matyt, pirmiau ėjo buvusios koplyčios tvora”.

Laukavarčių raistas – raistas. Užaugęs ežeras, labai klampus. 1 ha dydžio. „Seniau buvo vartai”.

Žvirbliškė – maža pievelė. Joje ganoma. 0,3 ha dydžio.

Vėtakalnis – kalnelis. Smėlynas. 10x15 m dydžio. „Vėjas nešioja - vėto smėlį”.

Apie patį Nemaitonių kaimą užrašyta: „Kaimas baudžiavą ėjo į Sepijoniškių dvarą”.

Šaltiniai

  • Lietuvių kalbos instituto Vietovardžių kartoteka. Lietuvos žemės vardynas.

Literatūra

  • Gustaitis R. Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2001. - P. 129.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos