Neravai

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Neravai (Nerowy) ir apylinkės. 1911 m. vokiečių kariuomenės topografinio žemėlapio fragmentas (Karte des westlichen Rußlands. P. 22. Koszedary).

Neravai, kaimas Paparčių seniūnijoje, 1,5 km į šiaurę nuo Paparčių, 20 km į šiaurės rytus nuo Kaišiadorių. Lenkų istorikas J. Ochmanskis Naravų, Neravų ir panašių gyvenviečių pavadinimus kildino iš Narovos estų genties, gyvenusios ties Narvos upe, vardo. Lietuviai XIII amžiuje (1212, 1262, 1269) rengė karinius žygius į estų žemes, o belaisvius apgyvendindavo istorinės Lietuvos žemės pakraščiuose.

Turinys

Istorija

Archeologas Petras Tarasenka 1928 m. minėjo apie čia rastus akmens amžiaus radinius ir vėlyvus senkapius. 1590 m. Neravai priklausė Bekštonių kuopinio susirinkimo centrui. 1649 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės iždininkas Stanislovas Beinartas iš Mstislavlio vaivados S. Kiškos nupirko Paparčių dvarą su jam priklausančiais Neravais ir savo fundacijoje užrašė jį dominikonams. 1795 m. kaime buvo 12 sodybų ir 82 gyventojai (32 vyrai, 50 moterų), taip pat karčema, kurioje gyveno 4 asmenų žydo Ch. Hezelovičiaus šeima. 1820 m. gyveno 14 šeimų, iš kurių 4 turėjo Čiuladų pavardę. Kaime gyveno ir žydo L. Heršovičiaus šeima. 1830 m. - 13 sodybų, 91 gyventojas. 1866 m. kaime, kuris tuo metu priklausė valstybiniam Paparčių dvarui, buvo 303,86 dešimtinės žemės ir penkiolika žemės sklypų savininkų (3 iš jų - atsargos kareiviai). 1885 m. kaime buvo 12 sodybų ir 140 gyventojų (133 katalikai, 7 žydai). 1897 m. Neravuose gyveno 127 gyventojai ir buvo 295 dešimtinės žemės. Tarp 1820-1830 m. Neravų kapinėse (dabar tai - Paparčių kapinės) buvo pastatyta medinė koplyčia su altoriumi ir varpine šalia. 1905 m. Žaslių parapijiečiai nusiuntė prašymą Vilniaus gubernatoriui. Jie prašė leisti Neravų kapinių koplyčioje laikyti pamaldas (greta buvusi Paparčių bažnyčia uždaryta dar 1864 m.). 1906 m. toks leidimas gautas. 1911 m. lapkričio 11 d. Neravų ir Paparčių kaimuose įvyko susirinkimai. Žemę, kur ribojosi kaimai, gyventojai nusprendė paaukoti Paparčių bažnyčiai statyti (atstatyti bažnyčią ankstesnėje vietoje neleista). Neravų valstiečiai Čiulados, R. Stankevičius, J. Urbonavičius, A. ir S. Baumilos, V. Verbukas, N. Bulauka, Savickai bažnyčiai skyrė 3 dešimtines žemės prie kapinių. 3 dešimtines žemės skyrė ir Paparčių valstiečiai.

1923 m. buvo 35 sodybos ir 149 gyventojai. Neravų kaimas į vienkiemius išskirstytas 1926 m. 1927 m. gyveno 41 šeima (154 gyventojai). Malūnavičių pavardę turėjo 5, Čiuladų - 4 šeimos. Per dešimtmetį gyventojų skaičius padidėjo iki 164 (1937). 1931 m. buvo 39 sodybos ir 366,74 ha žemės. 1944 m. spalį savo namuose buvo nušautas Neravų apylinkės tarybos pirmininkas S. Baumila (gimęs 1900 m.) su žmona. Kitas apylinkės tarybos pirmininkas S. Kaminskas (gimęs 1891 m.) nušautas 1949 metais. 1945 m. kaime suimta partizanų ryšininkė J. Širelytė (gimusi 1925 m.). 1944-1946 m. buvo suimti ir įkalinti 7 gyventojai. 1947 m. keturiasdešimt vienoje sodyboje gyveno 166 gyventojai. 1948 m. ištremtas 1 gyventojas, o 1951 m. spalio 2 d. į Tomsko sritį ištremta 4 asmenų J. Čiulados šeima, kuri iš tremties į Paparčius sugrįžo 1957 metais. 2000 m. - 23 sodybos, 62 gyventojai.

Vietovardžiai

Paparčių pradžios mokyklos mokytojas Jonas Jakštas 1935 m. spalio mėnesį užrašė Naravų kaimo vietovardžius. Pateikėjas - Stasys Grinkevičius, gimęs Paparčių kaime.

Apie kaimą užrašyta: „Kaimas ėjo baudžiavą Paparčių domininkonų vienuolynui. Pasakojama, kad Naravų kaimo pavadinimas kilęs nuo apstu nuo ravų, kurie visaip raižo kaimo lauką”.

Balelės (vietos tarme Balalos) – pievelės. Dvi pusiau apskritos šlapios pieveės. Apie 0,5 ha dydžio.

Drenkiškė (vietos tarme Drenkiške) – ravas. Juo teka mažas šaltinėlis. Apie 1 km ilgio. Teka Naravų kaimo rytine puse, įteka į Žiežmarą.

Dubrė – ravas. Teka iš šiaurės vakarų į šiaurę.

Duburys – ravas.

Ilgas alksnynas – krūmai. Užima apie 800 kvadratinių metrų plotą.

Kapanica – pieva. Šlapia pieva, durpynas. Apie 0,5 ha dydžio. „Dvi savo paviršiumi ir dydžiu panašios pievelės”.

Kuprė – kalnelis. Plokščia, molėta kalvelė. Apie 1 ha dydžio. Apie 0,5 km į šiaurės vakarus nuo Paparčių bažnyčios.

Lesničiukas – ravas. Mažas ravelis, teka palei Lygį.

Lygės (vietos tarme Lyges) – dirvos. Baltžemis, buvęs alksnynas, dabar dirvos.

Naravai – kaimas. Vietomis molis, vietomis baltžemis. Apie 10 kvadratinių kilometrų dydžio. „Kaimas ėjo baudžiavą Paparčių dominikonų vienuolynui. Pasakojama, kad Naravų kaimo pavadinimas kilęs nuo apstu nuo ravų, kurie visaip raižo kaimo lauką”.

Nuotaka – ravas. Eina Naravų ir Pakalniškių kaimų riba.

Palšupis (vietos tarme Palšupys) – kalnelis. Priesmėlis, mažas kalnelis, apie 500 kvadratinių metrų dydžio. Apie 1 km į šiaurę nuo Paparčių bažnyčios. „Anksčiau buvo mažas dirvonas, niekas neaugę”.

Pavalkys – dirvos. Pietinis Naravų kaimo kraštas.

Pievelė – ravas. Teka į šiaurę nuo Lygio.

Saparkos ravas – ravas. Eina Naravų ir Pakalniškių kaimų riba.

Užgurnė – ravas. Teka palei Antakalnio kaimo ribą.

Žliobiškė – ravas.

Šaltiniai

  • Lietuvių kalbos instituto Vietovardžių kartoteka. Lietuvos žemės vardynas.

Literatūra

  • Gustaitis R. Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2001. - P. 187-188.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos