Neris

(Skirtumai tarp versijų)
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Eilutė 44: Eilutė 44:
 
1877 m. prie Neries pradėjo veikti pirmosios hidrometrijos stotys (Vilniuje ir Jonavoje). 1914 m. jų buvo 3, 1939 m. – 18, 2008 m. – 5 (2 Baltarusijoje ir 3 Lietuvoje).
 
1877 m. prie Neries pradėjo veikti pirmosios hidrometrijos stotys (Vilniuje ir Jonavoje). 1914 m. jų buvo 3, 1939 m. – 18, 2008 m. – 5 (2 Baltarusijoje ir 3 Lietuvoje).
  
Prie Neries įsteigti Butvydžių ir Lietavos hidrografiniai, Karoliniškių ir Budelių kraštovaizdžio, Griovių, Kulvos ir Lapių geomorfologiniai draustiniai, Verkių ir Neries regioniniai parkai, Valstybinis Kernavės kultūrinis rezervatas (Pasaulio paveldo paminklas, 2004 m.) .
+
Prie Neries įsteigti Butvydžių ir Lietavos hidrografiniai, Karoliniškių ir [[Budelių kraštovaizdžio draustinis|Budelių kraštovaizdžio]], Griovių, Kulvos ir Lapių geomorfologiniai draustiniai, Verkių ir Neries regioniniai parkai, Valstybinis Kernavės kultūrinis rezervatas (Pasaulio paveldo paminklas, 2004 m.) .
  
 
== '''Literatūra''' ==
 
== '''Literatūra''' ==

14:36, 26 sausio 2017 versija

Neris
Ilgis 510 km (Lietuvoje - 235 km)
Baseino plotas 24 942 km² (Lietuvoje - 13 850 km²)
Vidutinis debitas ties Vilniumi - 107 m³/s;

ties Jonava - 174 m³/s

Ištakos 14 km į pietvakarius nuo Biahomlio (Baltarusija)
Žiotys Įteka į Nemuną prie Kauno pilies
Neris ties Zūbiškėm. 2014 m. V. Budvyčio nuotr.

Neris (bltr. Vilija) - upė Lietuvoje ir Baltarusijoje; didžiausias Nemuno intakas (dešinysis). Ilgis 510 km (Lietuvoje 235 km, iš jų 6,5 km ruožu eina valstybių siena). Baseino plotas 24 942 km² (Lietuvoje 13 850 km², Baltarusijoje 11 004 km², Latvijoje 88 km²). Prasideda Baltarusijoje, į Šiaurę nuo Minsko, prie Šilencų (Šilėnų), 14 km į pietvakarius nuo Biahomlio. Teka Naročios–Vileikos žemuma. Nuo Prienų kaimo iki Šukeliškės (Švenčionių rajono savivaldybės teritorija) 6,5 km ruožu upe eina Lietuvos–Baltarusijos siena, žemiau abu krantai priklauso Lietuvai, upe eina Vilniaus ir Švenčionių, Trakų ir Vilniaus, Kaišiadorių ir Širvintų rajonų savivaldybių ribos. Toliau teka per Jonavos ir Kauno rajonų savivaldybių teritorijas. Įteka į Nemuną 208 km nuo jo žiočių, Kaune. Turi >20 intakų, kurių baseino plotas >100 km². Prie Neries įsikūrę Vileika (Baltarusija), Nemenčinė, Vilnius, Kernavė, Gegužinė, Rukla, Jonava, Lapės, Kaunas.

Didžiausi intakai (ilgis):

  • Kairieji - Dvinasa (50 km), Ilija (65 km), Uša (74 km), Ašmena (104 km), Vilnia (80 km), Vokė (36 km)
  • Dešinieji - Servečė (92 km), Naročia (67 km), Strėčia (80 km), Žeimena (80 km), Šventoji (242 km)

Aukštupyje, iki Narčios žiočių, Neris teka į pietvakarius plačiai vingiuodama pelkėtomis pievomis. Gausu vingių, senvagių. Upės tėkmė rami (0,3 m/s), dugnas dumblėtas arba smėlėtas. Vagos plotis 25–60 m, gylis 1,2–1,5 m. Ruožo vidutinis nuolydis 0,32 m/km. Žemiau santakos su Naročia Neries vandeningumas padidėja 1,4 karto. Upė suka į šiaurės vakarus ir teka išilgai plačios Naročios–Vileikos žemumos, skiriančios Ašmenos ir Švenčionių aukštumas. Vaga vingiuota, įsigraužusi į slėnio dugną, 50–110 m. pločio, 1,2–2 m gylio, dugnas smėlingas, žvyringas, vietomis yra akmenų. Srovės greitis 0,4–0,5 m/s, nuolydis 0,21 m/km. Žemiau Žadiškių yra akmenuotų rėvų. Toldama nuo Birstyčios Neris pereina į Žeimenos lygumą. Įtekėjus Žeimenai Neries vandeningumas padidėja 1,4 karto. Upė pasuka į pietvakarius, į Vilnios lygumą, teka giliu slėniu, skiriančiu Aukštaičių ir Ašmenos aukštumas. Vagos plotis 60–110 m, gylis 1,2–2 m. Dugnas akmenuotas, daug rėvų (pavojingiausios Avino, Tartokų, Birių). Jų nėra tik ruože tarp Verkių ir Vilniaus miesto centro. Vilniuje vaga reguliuota, apjuosta krantinėmis. Nuolydis 0,83 m/km, srovės greitis 0,5–0,6 m/s.

Žemiau Vokės žiočių Neris pasuka į šiaurės vakarus, maždaug iki Bražuolės teka per Baltijos aukštumas, įsisprausdama į siaurą (0,5–1 km pločio), gilų (60–70 m), stačiašlaitį slėnį; yra rėvų (Saidės, Salinės). Vagos plotis 100–130 m, gylis 1,7–2,2 m.

Už Bražuolės žiočių Neris patenka į Neries žemupio plynaukštę. Slėnis paplatėja iki 2–3 km. Vagos plotis 90–140 m, gylis 1,6–2 m. Nuolydis 0,36 m/km. Dugnas akmenuotas, gausu rėvų (Tartaka, Dantis, Laukysta, Gegužinė, Krivyčius, Žirgas). Nuo santakos su Šventaja Neris pasuka į pietvakarius. Slėnis susiaurėja vietomis iki 1 km, salpa siaura, dugnas akmenuotas, daug rėvų (Druskelė, Raudonė, Rykštynė, Karvė ir Avinas). Žemupyje priartėjus prie Kauno, nuolydis sumažėja, akmenuotos rėvos išnyksta, atsiranda smėlio seklumų. Vagos plotis 100–140 m., ties Kaunu 180–290 m, gylis 1–3 m. Įteka į Nemuną prie Kauno pilies.

K. Tiškevičiaus knygos „Neris ir jos krantai“ (Wilija i jej brzegi, 1871) titulinis puslapis

Neries maitinimas mišrus: sniego tirpsmo vanduo sudaro 40%, lietaus – 25%, požeminis vanduo – 35%. Per metus Neris nuplukdo į Nemuną vidutiniškai 6 km³ vandens. Pavasarį nuteka 31%, vasarą 27%, rudenį ir žiemą 42% viso metinio vandens kiekio. Didžiausias debitas būna per pavasario potvynius; jie prasideda vidutiniškai kovo 2 pusėje (16–19 d.), trunka 49–57 dienas. Didžiausi pavasario potvyniai buvo 1931 m., 1941 m., 1951 m., 1956 m., 1958 m. Per šiuos potvynius Vilniuje buvo apsemtos Kosciuškos, Vrublevskio, Žygimantų gatvės, o 1931 m. vanduo pasiekė Katedros aikštę. Vasaros nuotėkio laikotarpį dažnai pertraukia trumpalaikiai lietaus poplūdžiai. Didžiausias poplūdžio debitas Vilniuje 570 m³/s, Jonavoje 1100 m³/s. Žiemos nuosėkis taip pat nepastovus dėl atodrėkių, kurie sukelia 1–3 žiemos poplūdžius. Neris užšąla gruodžio 2 pusėje–sausio pradžioje. Užšąlusi būna vidutiniškai 40 (Vilniuje)–110 (Vileikoje) dienų. Šiltomis žiemomis Neris neužšąla. Dažni atodrėkiai neleidžia susidaryti storai ledo dangai. Kai kada upė ledus laužia kelis kartus per žiemą. Pavasarį Neris laužia ledus dažniausiai kovo 2 pusėje, ledonešis trunka 4–15 dienų. Per ledonešį kai kuriose vietose susidaro ledų sangrūdos (ties Jonava, Turžėnais, Kleboniškiu, prie žočių). Didžiausia sangrūda buvo 1946 m. ties Jonava (vanduo pakilo 3,7 m), 1926 m. ties Vilniumi (3 m).

Šiek tiek aukščiau Vileikos (Baltarusija) 1968–1976 m. įrengtas ~75 km² Vileikos tvenkinys. Iš jo Vileikos–Minsko vandens sistema tiekiamas vanduo Minskui.

Vienas pirmųjų Neries tyrinėtojų buvo grafas Konstantinas Tiškevičius (1806–1868), kuris 1857 m. keliavo ja nuo aukštupio iki Kauno. Vėliau jis kelionę aprašė knygoje „Neris ir jos krantai“ (lenk. 1871 ir 2008 m., liet. leidimai 1992 ir 2013 m.). Minint K. Tiškevičiaus kelionės 150-ąsias metines ekspedicija Nerimi pakartota 2007 m. birželio 5–liepos 2 d. Šiai mokslinei-tiriamajai kelionei vadovavo archeologas dr. Vykintas Vaitkevičius, kuris ekspediciją bei jos metu gautus istorinius-etnografinius duomenis išsamiai aprašė knygoje „Neris. 2007 metų ekspedicija“ (Kn. 1–4; Vilnius: Mintis, 2010–2014).

1877 m. prie Neries pradėjo veikti pirmosios hidrometrijos stotys (Vilniuje ir Jonavoje). 1914 m. jų buvo 3, 1939 m. – 18, 2008 m. – 5 (2 Baltarusijoje ir 3 Lietuvoje).

Prie Neries įsteigti Butvydžių ir Lietavos hidrografiniai, Karoliniškių ir Budelių kraštovaizdžio, Griovių, Kulvos ir Lapių geomorfologiniai draustiniai, Verkių ir Neries regioniniai parkai, Valstybinis Kernavės kultūrinis rezervatas (Pasaulio paveldo paminklas, 2004 m.) .

Literatūra

  • Visuotinė lietuvių enciklopedija. T. XVI: Nah–Om. Vilnius, 2009.
  • Vaitkevičius V. Neris. 2007 metų ekspedicija. Kn. 1–4. Vilnius: 2010–2014.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos