Neris

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Neris
Ilgis 510 km (Lietuvoje - 235 km)
Baseino plotas 24 942 km² (Lietuvoje - 13 850 km²)
Vidutinis debitas Ties Vilniumi - 107 m³/s; Ties Jonava - 174 m³/s
Ištakos 14 km į pietvakarius nuo Biahomlio (Baltarusija)
Žiotys Įteka į Nemuną prie Kauno pilies
Neris ties Zūbiškėm. 2014 m. V. Budvyčio nuotr.

Neris (bltr. Vilija) - upė Lietuvoje ir Baltarusijoje; didžiausias Nemuno intakas (dešinysis). Ilgis 510 km (Lietuvoje 235 km, iš jų 6,5 km ruožu eina valstybių siena). Baseino plotas 24 942 km² (Lietuvoje 13 850 km², Baltarusijoje 11 004 km², Latvijoje 88 km²). Prasideda Baltarusijoje, į Šiaurę nuo Minsko, prie Šilencų (Šilėnų), 14 km į pietvakarius nuo Biahomlio. Teka Naročios–Vileikos žemuma. Nuo Prienų kaimo iki Šukeliškės (Švenčionių rajono savivaldybės teritorija) 6,5 km ruožu upe eina Lietuvos–Baltarusijos siena, žemiau abu krantai priklauso Lietuvai, upe eina Vilniaus ir Švenčionių, Trakų ir Vilniaus, Kaišiadorių ir Širvintų rajonų savivaldybių ribos. Toliau teka per Jonavos ir Kauno rajonų savivaldybių teritorijas. Įteka į Nemuną 208 km nuo jo žiočių, Kaune. Turi >20 intakų, kurių baseino plotas >100 km². Prie Neries įsikūrę Vileika (Baltarusija), Nemenčinė, Vilnius, Kernavė, Gegužinė, Rukla, Jonava, Lapės, Kaunas.

Didžiausi intakai (ilgis):

  • Kairieji - Dvinasa (50 km), Ilija (65 km), Uša (74 km), Ašmena (104 km), Vilnia (80 km), Vokė (36 km)
  • Dešinieji - Servečė (92 km), Naročia (67 km), Strėčia (80 km), Žeimena (80 km), Šventoji (242 km)

Aukštupyje, iki Narčios žiočių, Neris teka į pietvakarius plačiai vingiuodama pelkėtomis pievomis. Gausu vingių, senvagių. Upės tėkmė rami (0,3 m/s), dugnas dumblėtas arba smėlėtas. Vagos plotis 25–60 m, gylis 1,2–1,5 m. Ruožo vidutinis nuolydis 0,32 m/km. Žemiau santakos su Naročia Neries vandeningumas padidėja 1,4 karto. Upė suka į šiaurės vakarus ir teka išilgai plačios Naročios–Vileikos žemumos, skiriančios Ašmenos ir Švenčionių aukštumas. Vaga vingiuota, įsigraužusi į slėnio dugną, 50–110 m. pločio, 1,2–2 m gylio, dugnas smėlingas, žvyringas, vietomis yra akmenų. Srovės greitis 0,4–0,5 m/s, nuolydis 0,21 m/km. Žemiau Žadiškių yra akmenuotų rėvų. Toldama nuo Birstyčios Neris pereina į Žeimenos lygumą. Įtekėjus Žeimenai Neries vandeningumas padidėja 1,4 karto. Upė pasuka į pietvakarius, į Vilnios lygumą, teka giliu slėniu, skiriančiu Aukštaičių ir Ašmenos aukštumas. Vagos plotis 60–110 m, gylis 1,2–2 m. Dugnas akmenuotas, daug rėvų (pavojingiausios Avino, Tartokų, Birių). Jų nėra tik ruože tarp Verkių ir Vilniaus miesto centro. Vilniuje vaga reguliuota, apjuosta krantinėmis. Nuolydis 0,83 m/km, srovės greitis 0,5–0,6 m/s.

Žemiau Vokės žiočių Neris pasuka į šiaurės vakarus, maždaug iki Bražuolės teka per Baltijos aukštumas, įsisprausdama į siaurą (0,5–1 km pločio), gilų (60–70 m), stačiašlaitį slėnį; yra rėvų (Saidės, Salinės). Vagos plotis 100–130 m, gylis 1,7–2,2 m.

Už Bražuolės žiočių Neris patenka į Neries žemupio plynaukštę. Slėnis paplatėja iki 2–3 km. Vagos plotis 90–140 m, gylis 1,6–2 m. Nuolydis 0,36 m/km. Dugnas akmenuotas, gausu rėvų (Tartaka, Dantis, Laukysta, Gegužinė, Krivyčius, Žirgas). Nuo santakos su Šventaja Neris pasuka į pietvakarius. Slėnis susiaurėja vietomis iki 1 km, salpa siaura, dugnas akmenuotas, daug rėvų (Druskelė, Raudonė, Rykštynė, Karvė ir Avinas). Žemupyje priartėjus prie Kauno, nuolydis sumažėja, akmenuotos rėvos išnyksta, atsiranda smėlio seklumų. Vagos plotis 100–140 m., ties Kaunu 180–290 m, gylis 1–3 m. Įteka į Nemuną prie Kauno pilies.

Literatūra

  • Visuotinė lietuvių enciklopedija. T. XVI: Nah–Om. Vilnius, 2009.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos