Norkūnai

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
07:41, 8 liepos 2012 versija naudotojo Rolandas247 (Aptarimas | įnašas)
(skirt) ←Ankstesnė versija | Dabartinė versija (skirt) | Vėlesnė versija→ (skirt)
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Norkūnai (Narkuńce) ir apylinkės. 1911 m. vokiečių kariuomenės topografinio žemėlapio fragmentas (Karte des westlichen Rußlands. O. 22. Kowno.
Narkūnai ir apylinkės 1928 m. žemėlapyje. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Retų knygų ir rankraščių skyrius.

Norkūnai (Narkūnai), kaimas Kruonio seniūnijoje, 3 km į šiaurės vakarus nuo Kruonio, 17 km į pietvakarius nuo Kaišiadorių, tarp Norkūnų ir Vaiguvos miškų. Kaime yra Norkūnų ežeras (5 ha ploto), iš kurio išteka Strankščius, Nemuno dešinysis intakas.

Turinys

Istorija

Šioje vietovėje akmens amžiuje yra buvusi stovykla. 1570 m. Kruonio dvaro ir valsčiaus inventoriuje paminėtas valsčiui priklausantis Norkūnų kaimas su 6 sodybomis. Norkūnų kaimas minimas ir 1582 metais. 1775 m. Kruonio dvaro inventoriuje minimas Norkūnų kaimas su 5 sodybomis, kuriose gyveno K. Balčiūno, J. Zajančkovskio, M. Zajančkovskio, P. Adamovičiaus ir M. Dubickio šeimos. 1795 m. kaime - 5 sodybos, 46 gyventojai. Buvo ir karčema, kurioje gyveno 5 asmenų žydų šeima. 1848 m. Norkūnų kaimas (333,57 dešimtinės žemės) priklausė valstybiniam Kruonio dvarui. Kaime gyveno S. Ribako, J. Balčiūno, M. Jočio, L. Dubickio, J. Tauro, B. Malecko šeimos. Buvo karčema.

Apie 1860 m. kaime - 83 gyventojai katalikai, 1885 m. - 7 sodybos, 72 gyventojai katalikai, 1897 m. - 109 gyventojai ir 183 dešimtinės žemės. Kaimas į vienkiemius išskirstytas 1913 m. Didžiausias sklypas (24,18 dešimtinės žemės) priklausė V. Pūrui. 1912 m. Norkūnų gyventojas Antanas Dubickas per gydytoją Vladą Mongirdą Marijos ir Jurgio Šlapelių lietuvių knygyne Vilniuje užsisakė A. Juškos dainų 2 knygas, Jono Šliūpo „Lietuviškieji raštai ir raštininkai“, V. Kudirkos raštus (išskyrus du draudžiamus tomus), V. Pietario „Iš mano atsiminimų“, Vydūno „Likimo kilmė“ ir kitas knygas. 1914 m. laiškelyje taip pat prašė knygų: J. Šliūpo „Tikyba ar mokslas?“, Vydūno „Gimdymo slėpiniai“, R. Viperio „Trumpa senovės istorija“. Greičiausiai minėtasis A. Dubickas pseudonimu Narkūnų Antanas dar 1909 m. „Spindulyje“ paskelbė žinutę apie Narkūnus: Kruonis (Trakų apskričio). Yra čia Narkūnų kaimas. Kadaise čia buvo taip tamsu, kaip ir kitur. Bet dabar šviesa žymiai pakilo ir vis kyla. Laikraščių ateina daug: „Spindulio“, „Šaltinio“ ir „Vilties“ (…)“.

1923 m. - 19 sodybų, 123 gyventojai, 1931 m. - 25 sodybos ir 202,45 ha žemės, 1937 m. - 102 gyventojai katalikai, 1944 m. - 112 gyventojų katalikų, 1947 m. - 23 sodybos, 97 gyventojai, 1981 m. - 19 sodybų, 36 gyventojai, 2000 m. - 19 sodybų, 11 gyventojai.

1961 m. gegužės 17 d. kaime gimė poetė Dalia Dubickaitė. Baigė Vilniaus universitetą, dirbo „Vyturio“ leidykloje. Išleido poezijos rinkinį „Noriu paklausti“ (1981).

Vietovardžiai

Kruonio pradžios mokyklos mokytoja Stasė Sodonienė 1936 m. vasario-kovo mėnesiais užrašė Norkūnų kaimo vietovardžius.

Beržkelis – sklypas. Kalnai, smėlis. Pietiniame pakraštyje, prie kaimo ribos. „Kalnai į pietus, kitur lygu”.

Beržkelis – kelias. Pietinėje pusėje. „Kelio galas, kuris eina nuo Kruonio į Darsūniškį.

Dubelė (vietos tarme Dubele) – pieva. Įdubime, vidury raistas. Apie 0,5 ha dydžio. Kaimo pietvakariuose.

Duobelė (vietos tarme Dubele) – ariama žemė. Žemė lygi, graužas. 4 ha dydžio. Šiaurės vakaruose, prie miško.

Kupstinė – bala. Duobė, molis, smėlis. Apie 1/3 ha dydžio. „Tuo vardu vadin. ir vienas sklypas (neoficialiai)”.

Narkūnų ežeras – ežeras. Pailgas, gilus, vietomis apie 12 sieksnių gylio. 5 ha dydžio. Šiaurės rytuose, prie Pratkūnų. Apie jį Paraistė - pieva.

Raisteliai – sklypas. Žemė kalnuota, smėlis, graužas. 4 ha dydžio. Šiaurės rytuose, prie Pratkūnų. Vidury yra du raisteliai.

Račkaučiškė – bala. Duobė, išdžiūsta. 50x30 m dydžio.

Riboko raistas – raistas. Įdubime, molis ir smėlis. „Taip vadin. ir sklypas”.

Salelė (vietos tarme Salale) – sklypas. Molis, smėlis, žemės paviršius lygus, nuotakus. 12 ha dydžio. Kaimo pietryčiuose, prie ežero.

Savicko raistas – raistas. Klonyje, 0,25 ha dydžio. Šiaurės vakaruose, prie miško. „Gyvenęs Savickas”.

Apie kaimą užrašė: „Kaimas esąs nesenas”.

Šaltiniai

  • Lietuvių kalbos instituto Vietovardžių kartoteka. Lietuvos žemės vardynas.

Literatūra

  • Gustaitis R. Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2001. - P. 103-104.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos