Oginskis Jonas

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Oginskis Jonas (apie 1582–1640) – Mstislavlio kaštelionas, Trakų tijūnas, pasiuntinys į Seimą, LDK Tribunolo deputatas, Karmėlavos seniūnas, Kruonio, Uogintų bei kitų dvarų savininkas.

Buvo vyriausias Bohdano ir Rainos Valavičiūtės sūnus, Aleksandro ir Samuelio Levo brolis. Nuo ankstyvos jaunystės buvo susijęs su Biržų Radvilomis. Mokslus ėjo Vilniaus vaivados ir LDK didžiojo etmono Mikalojaus Kristupo Radvilos dvare. Vėliau tapo jo sūnaus Jonušo Radvilos dvariškiu, kuriam 1595–1597 m. palaikė draugiją kelionėje į užsienio studijas. Apkeliavo kone pusę Europos – lankėsi prancūzų karaliaus dvare, Čekijoje, vokiečių žemėse, Lenkijoje. 1605 m. sausio 28 d. tėvas jam perleido teises į Rečionių ir Eitekonių kaimus Žaslių seniūnijoje. Tuo pačiu gavo teisę valdyti iki gyvos galvos Klopotovčiznos dvarą Mozyriaus paviete. 1605 m. vedė Heleną Unichovską, Lauryno Loveikos našlę.

Apie 1612 m. tapo karaliaus dvariškiu. Buvo stačiatikis ir aktyviai gynė sąvąjį tikėjimą. Buvo stačiatikių Šv. Dvasios brolijos narys (vėliau tapo ir jos seniūnas), 1612 m. kartu su tėvu ir broliu Aleksandru pasirašė LDK stačiatikių šlėktos fundacinį aktą, kuriuo buvo įkurtas Petro ir Povilo vienuolynas Minske. Stačiatikių tikėjimo klausimus gindavo ir Seime. Visapusiškai rėmė stačiatikių cerkves ir vienuolynus tiek Lietuvoje, tiek dabartinės Baltarusijos teritorijoje. Buvo ištikimas Jonušo Radvilos patikėtinis, atlikdavo reprezentacines funkcijas. 1620 m. gruodį mirus Jonušui Radvilai, suartėjo su jo broliu, LDK didžiuoju etmonu Kristupu Radvila. XVII a. trečiąjį dešimtmetį Kauno pavieto seimeliuose ne vieną kartą organizavo pasiuntinių ir deputatų, atstovaujančių Biržų Radvilų interesams, rinkimus. 1621 m. buvo LDK Tribunolo deputatas, kur buvo išrinktas maršalka. Tais pačiais metais Jonas Oginskis pasiuntė 20 raitelių būrį į LDK kariuomenės stovyklą Livonijoje, kur vyko karas su švedais. 1629 m. pradžioje norėjo būti paskirtas Kauno pakamariu, todėl Kristupo Radvilos prašė užtarimo pas kanclerį. Šių pareigų negavo, nes valdovas Zigmantas Vaza visuomet jį laikė uoliu Radvilų tarnu.

1633 m. gegužės 27 d. Jonas Oginskis paskirtas Mstislavlio kaštelionu. Vladislovo Vazos žygio į Smolenską metu buvo paskirtas Vilniaus vietininku ir įgulos vadu vietoj išvykusio Vilniaus vaivados ir LDK didžiojo etmono Kristupo Radvilos. Šias pareigas ėjo iki 1634 m. rugpjūčio – rugsėjo mėnesių, jo užduotis buvo garantuoti tvarką Vilniuje bei patruliuoti palei Dauguvos upę.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos