Pašuliai

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Pašuliai (Poszule) ir apylinkės. 1911 m. vokiečių kariuomenės topografinio žemėlapio fragmentas (Karte des westlichen Rußlands. O. 22. Kowno.
Pašuliai ir apylinkės 1931 m. žemėlapyje. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Retų knygų ir rankraščių skyrius.

Pašuliai (Pašuviai), kaimas Palomenės seniūnijoje, 9,5 km į pietvakarius nuo Palomenės, 9,5 km į šiaurės vakarus nuo Kaišiadorių, tarp Beištrakių ir Būdos miškų. Per kaimą teka Šešuva, nuo upės vardo kilęs Pašulių vietovardis. Dar 1903 m. kaimo vardas buvo rašomas Pašuviai. 1936 m. minimi per kaimą į Šešuvą tekėję du bevardžiai ir Pagirio upelis.

Į šiaurės vakarus nuo Pašulių 1991 m. įkurtas Šešuvos botaninis draustinis (plotas 213 ha). Jame surasta 312 augalų rūšių, iš kurių 130 yra labai naudingos, 3 retos ir saugomos, 10 apyrečių. Į Raudonąją knygą įrašytų augalų - paupinio jonpaparčio ir svogūninės dantažolės - augimvietės suradimas leido įsteigti botaninį draustinį. Be to, čia gausu meškinio česnako, Lietuvoje gan sparčiai nykstančio melioruojant miškus.

Kaime yra senkapis - archeologinis paminklas. 1938 m. kasant smėlį 1 m gylyje rasta žmonių griaučių ir įvairių dirbinių. Dalis jų pateko į tuometinį Kultūros muziejų Kaune. Dirbiniai būdingi IX-X a.

Kaimo kapinėse esantis Lietuvos partizanų kapas paskelbtas nekilnojamąja kultūros vertybe. 1945 m. balandžio 12 d. prie Guronių ir Pašulių kaimų kareiviai puolė A. Zdanevičiaus (slapyvardis Morka) vadovaujamą 12 partizanų bei J. Mickevičiaus (slapyvardis Žvirblis) - 25 partizanų - būrius. Žvirblio būrys pasitraukė be didesnių nuostolių. Morkos būrys stojo į mūšį. Visi kovotojai žuvo, dalis jų nusišovė patys. Visi 12 partizanų ir yra palaidoti Pašulių kapinėse. Laidotuvėse dalyvavo apie 200 partizanų - A. Galinio (slapyvardis Juodoji Kaukė), Romualdo Randžio (slapyvardis Meška) ir A. Taparausko (slapyvardis Kirvis) vadovaujami būriai. Kapinėse buvo pastatytas tautodailininko A. Šalkausko padarytas kryžius.

Pašuviai 1744 m. paminėti Rumšiškių parapijos gyvenviečių sąraše. 1863 m. liepos 23 d. Pašuliuose įvyko mūšis tarp I. Pasierbskio vadovaujamo sukilėlių būrio ir carinės Rusijos pulkininko Tisdelio vadovaujamo dalinio. 1 sukilėlis žuvo, 3 paimti į nelaisvę. 1899 m. rugsėjo 28 d. kratos metu pas Pašulių gyventoją J. Grigaliūną buvo rastos 34 lietuviškos ir lenkiškos knygos. Už tai jis buvo nubaustas 7 dienoms arešto Rumšiškių daboklėje. 1923 m. kaime buvo 30 sodybų, 170 gyventojų. Kaimas į vienkiemius išskirstytas 1936 m. Tuo metu kaime buvo 317,87 ha žemės. Didžiausio sklypo (14,13 ha) savininkės - Emilija, Marijona ir Karolina Čiurinskaitės bei Teklė Čiurinskienė. Kaime dažnos pavardės Alionis, Čiurinskas, Grigaliūnas, Zdanevičius. 1941 m. birželio 24 d. netoli Kaišiadorių NKVD kareiviai sušaudė buvusį policininką P. Ambrazevičių iš Pašulių. 1948 m. vasario 15 d. MVD agentas Kaizeris (slapyvardis) pranešė, kad Pašuliuose gyvenantis Z. Čiurinskas pokalbio metu pasigyrė, kad jų kaimas MVD kareivių nebijo. Kaime veikia 5 žmonių rezervinė grupė, turinti ginklus, kuriuos patikimai slepia, ir pasiruošusi partizanams padėti. Nurodė būryje esančius 3 Čiurinskus. 1952 m. Trakų apskrityje MGB žiniomis beliko du Didžiosios Kovos apygardos partizanai, iš kurių vienas buvo V. Čiurinskas (slapyvardis Šermukšnis) iš Pašulių. Iš viso 1945-1946 m. žuvo 3 partizanai iš Pašulių, 2 partizanai įkalinti. 1944-1950 m. įkalinta 14 gyventojų, 1948 m. ištremti 7 gyventojai (Alioniai ir Kauzickai), 1949 m. ištremti 5 gyventojai (Alioniai ir V. Čiurinskas). 1947 m. kaime buvo 46 sodybos, 192 gyventojai, 2000 m. - 37 sodybos, 66 gyventojai.

Vietovardžiai

Kieliškių pradžios mokyklos mokytoja Julija Zabarauskienė 1935 m. spalio mėnesį užrašė Pašulių kaimo vietovardžius.

Baurakelis – kelias, jungiantis Pašulių kaimą su Mackūnais–Baurais. Iš Pašulių veda į šiaurę.

Būdupis – ariama žemė, apie 7 ha dydžio. Apie 400 m nuo kaimo į rytus. Pro šalį teka upelis Būdupis.

Būdupis – upelis, tekantis kaimo šiaurine puse. Išteka iš valdiško miško 137 kvartalo. Pašulių kaime, Tamošiūnų lauke, įteka į Šešuvos upelį. Vasaros metu išdžiūsta.

Kalnas – ariama žemė, apie 20 ha dydžio. Apie 400 m nuo kaimo į pietryčius.

Klonis, Pamolenis – pieva ir ariama žemė, apie 7 ha dydžio. Apie 600 m nuo kaimo į šiaurę.

Kumeraistis – ariama žemė, apie 10 ha dydžio. Apie 1 km nuo kaimo į šiaurę.

Margas – ariama žemė, apie15 ha dydžio. Apie 500 m nuo kaimo į šiaurę.

Margeliai – pieva ir ariama žemė, apie 6 ha dydžio. Apie 500 m nuo kaimo į pietus. „Gabaliukais dirbama žemė”.

Pakalnės – pieva - raistas, apie 4 ha dydžio. Apie 150 m nuo kaimo į rytus. Per vidurį teka upelis Šešuva.

Pakluonės – pieva, apie 5 ha dydžio. Prie pat kaimo sodybų.

Panamė – ariama žemė, apie 10 ha dydžio. Prie pat kaimo sodybų.

Po klevu – ariama žemė, apie 6 ha dydžio. Apie 500 m nuo kaimo į vakarus. „Ant šio lauko buvęs labai storas klevas, kurį nukirtus, visas kaimas dirbęs mintuvus”.

Po beržu – ariama žemė, apie 10 ha dydžio. Apie 600 m nuo kaimo į pietus. „Pamiškėj, pagulęs ant lauko, augęs storas beržas”.

Po sausa egle (vietinių žmonių tariama: Po sausai agla) – pieva ir dirbama žemė, apie 2 ha dydžio. Apie 800 m nuo kaimo į rytus. „Toj vietoj ilgą laiką stovėjusios nepaprastai storos, sausos eglės. Kadangi nukirsti buvę sunku, o miško pakako, todėl jų ir nekirto”.

Pas kryžių, Po ąžuoliuku – ariama žemė, apie 10 ha dydžio. Apie 400 m nuo kaimo į pietus. „Anksčiau šiam lauke prie kelio buvo ąžuolas, dabar jo vietoj – kryžius”.

Pas balaikę, Akmenynas – ariama žemė, apie 6 ha dydžio. Apie 500 m nuo kaimo į pietus. Vietomis akmenuota.

Pašešuvys – ariama žemė, apie 20 ha dydžio. Apie 200 m nuo kaimo į pietus. Pro šalį teka upelis Šešuva.

Pašuliai, Pašuviai – kaimas, apie 500 m ilgio, 30 kiemų. „Metrikose rašoma Pašuviai, o žmonių kalboje ir savivald. raštuose – Pašuliai”.

Persėda – ariama žemė, apie 3 ha dydžio. Kaimo daržų gale, pietryčiuose.

Purvė – ariama žemė, apie 5 ha dydžio. Apie 400 m nuo kaimo į rytus.

Sala – ariama žemė, apie5 ha dydžio. Apie 750 m nuo kaimo į šiaurę.

Skynimai – ariama žemė, apie 5 ha dydžio. Apie 600 m nuo kaimo į vakarus. Buvusi miško dalis, priskirta kaimui, bendromis jėgomis iškirsta ir išdirbta.

Šalies laukas – pieva, apie 10 ha dydžio. Apie 500 m nuo kaimo į pietus. Kaimo laukų galas.

Šaltinis, Paupelys – ariama žemė, apie 10 ha dydžio. Apie 600 m nuo kaimo į rytus. Žemėje yra šaltinis, kuris nuteka į pro šalį tekančią Šešuvą.

Šešuva – upelis, tekantis kaimo pietine puse. Įteka į Nerį ties Turžėnais, Jonavos valsčiuje. „Vasaros metu išdžiūsta, bet vietomis visą laiką stovi vanduo”.

Šniūreliai – ariama žemė, apie 10 ha dydžio. Prie pat kaimo, rytuose.

Tamošiūnai – pievos, apie 46 ha dydžio. Kaimo šiaurinėje dalyje. „To ploto buvęs savininkas Tamošiūnas, bet ten negyvenęs. Buvusi pastatyta šienui daržinė į kurią ateidavusios meškos”.

Užkapinis – ariama žemė ir dalis drėgnos pievos. Apie 6 ha dydžio. Nuo kaimo į pietvakarius apie 300 metrų. Vieta už kapų.

Valakas – ariama žemė, apie 10 ha dydžio. Apie 200 m nuo kaimo į rytus.

Vigainės – ariama žemė, apie 12 ha dydžio. Apie 200 m nuo kaimo į šiaurę. Nakčiai arklius čia jodavo.

Žydiškė – ariama žemė, apie 18 ha dydžio. Apie 200 m nuo kaimo į šiaurę. „Žemė prie miško, kurį vėtrai išvarčius, medžius buvo nupirkęs žydas”.

Žydo bala – bala, apie 2 ha dydžio. Į šiaurę, tarp Tamošiūnų lauko ir Pašulių kaimo. „Tą plotą ilgą laiką nuomojęs žydas”.

Šaltiniai

  • Lietuvių kalbos instituto Vietovardžių kartoteka. Lietuvos žemės vardynas.

Literatūra

  • Gustaitis R. Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2001. - P. 163.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos