Paberžė

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Paberžė (Podberezie) ir apylinkės. 1911 m. vokiečių kariuomenės topografinio žemėlapio fragmentas (Karte de westlichen Rußlands. P. 22. Koszedary).

Paberžė, kaimas, buvęs Palomenės apylinkėje, 5,5 km į rytus nuo Palomenės, 11,5 km į šiaurės rytus nuo Kaišiadorių, tarp Antanaičių ir Gegužinės miškų. Per Paberžę tekėjo Nota.

Istorija

Paberžės užusienis, 1897 m. priklausęs grafui Tiškevičiui (14 gyventojų ir 135 dešimtinės žemės), minimas Žaslių valsčiaus gyvenviečių sąraše. 1909-1910 m. Paberžėje daraktoriavo P. Verkelis (1891-1918), mokė apie 30 vaikų. Pats buvo baigęs 6 gimnazijos klases, mokėjo rusų kalbą; ruošė lietuviškus vakarėlius jaunimui, mokė dainų, skaitė tėvams paskaitėles. 1923 m. minimi keturi Paberžės viensėdžiai: pirmame buvo 2 sodybos, 13 gyventojų, antrame - 3 sodybos, 8 gyventojai, trečiame - 1 sodyba, 5 gyventojai, ketvirtame - 10 sodybų, 42 gyventojai. 1931 m. Paberžės kaime buvo 11 sodybų ir 174,77 ha žemės. 1937 m. kaime gyveno 54 gyventojai katalikai. 1944 m. rugsėjį prie veikiančio Didžiosios Kovos rinktinės būrio prisijungė kaimo jaunimas. 1945 m. rudenį Paberžėje buvo apsistojęs Didžiosios Kovos apygardos štabas su partizanų būriu. Surengę pasalą, partizanai nušovė 7 „liaudies gynėjus“ ir leitenantą, ėjusius keliu iš Krivonių į Jačiūnus. 1946 m. pradžioje Paberžės pakraštyje įvyko trumpas mūšis tarp partizanų būrio ir kareivių, kurio metu nukauti 3 kareiviai; partizanai nenukentėjo. Keršydami už tai, NKVD kareiviai sudegino Taparauskų sodybą. 1946-1947 m. žuvo 2 partizanai iš Paberžės. 1944-1946 m. įkalinti 2 partizanai. 1946-1950 m. įkalinti 2 gyventojai, 1948 m. ištremti 3 gyventojai (Taparauskai). 1947 m. kaime buvo 12 sodybų ir 53 gyventojai. Kaimas panaikintas 1986 m. Lietuvos SSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo įsaku.

1949 m. P. Markevičius dešinėje kelio Neprėkšta-Zūbiškės pusėje išarė molinį puodą su monetomis, svėrusiomis kelis kilogramus. Toje vietoje apie 1911 m. jo tėvas irgi buvo radęs monetų. 1959 m. J. Stanyna, ardamas tą pačią dirvą, išvertė dar vieną puodą su monetomis. Taigi iš viso buvo rasti du puodai su monetomis, iš kurių vėliausia datuojama 1666 m. Lobis, matyt, buvo paslėptas pastato viduje, nes toje vietoje rasta daug XVII a. keramikos. Monetos saugomos Kauno Vytauto Didžiojo Karo muziejuje, Lietuvos nacionaliniame muziejuje ir privačioje kolekcijoje.

Iš Paberžės kilęs Pranas Stankevičius (1894-1981). Pirmojo pasaulinio karo metu kovojo Rusijos armijos III pėstininkų brigadoje Prancūzijoje. 1920 m. įstojo į Raudonąją armiją ir išvyko į lenkų frontą, kur buvo paskirtas Vakarų fronto Revoliucinės karo tarybos revkomo Ypatingos paskirties kuopos kulkosvaidininku. 1920 m. apdovanotas Raudonosios vėliavos ordinu. 1921 m. dalyvavo malšinant Kronštato tvirtovėje prieš Sovietų valdžią sukilusius karinius dalinius. 1921 m. įstojo į Komunistų partiją. 1924 m. demobilizavosi, iki mirties dirbo Maskvoje.

Paberžės kaime gyveno Jono ir Aleksandros Staninų šeima. A. Staninienė, gimusi 1876 m. Lenkijoje, su Žaslių valsčiaus Paberžės ūkininku J. Stanina susipažino Kursko geležinkelio stotyje (Rusija), kur jis dirbo vaistinėje provizoriaus pavaduotoju. Susituokė 1903 metais. 1905 m. revoliucijos metu A. Staninienė mašinėle spausdino revoliucinius atsišaukimus, proklamacijas, lapelius prieš carą. Už tai ją suėmė ir metus kalino Kursko kalėjime. 1906 m. gegužės 8 d. ištrėmė į Užbaikalę, Čitos miestą. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, J. Stanina pateko į frontą. A. Staninienė irgi pasiprašė į frontą (buvo medicinos seserimi). Fronte susitiko su savo vyru. Vėliau, po revoliucijos, abu buvo Raudonosios armijos medikai. A. Staninienė fronte buvo keletą kartų sužeista. Į Lietuvą grįžo 1922 m.

Literatūra

  • Gustaitis R. Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2001. - P. 160.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos