Padaliai

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
12:49, 21 gruodžio 2015 versija naudotojo Auguste (Aptarimas | įnašas)
(skirt) ←Ankstesnė versija | Dabartinė versija (skirt) | Vėlesnė versija→ (skirt)
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Padaliai (Podole) ir apylinkės. Dešinėje pažymėtas Čiviškių kaimas. 1911 m. vokiečių kariuomenės topografinio žemėlapio fragmentas (Karte des westlichen Rußlands. P. 22. Koszedary).
Padalių (Čiobiškio) keltas. 2005 m. R. Gustaičio nuotr.
Padalių tilto pylimas ir keltininko sodyba. 2005 m. R. Gustaičio nuotr.
Padalių kryžius. 2007 m. R. Gustaičio nuotr.
Padalių kryžiaus įrašas. 2007 m. R. Gustaičio nuotr.
Padalių vandens pralaida. 2007 m. R. Gustaičio nuotr.

Padaliai (Padalė,Padalija), kaimas Žaslių seniūnijoje, 10 km į šiaurės rytus nuo Žaslių, 18 km į šiaurės rytus nuo Kaišiadorių, ant Neries upės kranto. Šalia - Padalių miškas (plotas 6,1 ha). Per kaimą eina Kaišiadorių-Čiobiškio kelias.

Turinys

Padalių archeologiniai paminklai

1922 m. archeologas P. Tarasenka apie šias vietas rašė: „[…] apylinkėje akmeninių kirvukų atrasdavę, prie pačios Neries ant smėlyno rasdavę skaldyto titnago skeveldrų“. 1984 m. iš archeologinių paminklų sąrašo išbrauktas Padalių senkapis, kuriame žmonės rasdavo žmonių kaulų. „Senovėje ten stovėjusi bažnyčia ir buvusios kapinės“ („Lietuvos žemės vardynas”, 1935 m.). Kaišiadorių muziejuje saugomi geležinis siauraašmenis kirvis ir ietigalis, rasti Padaliuose, greičiausiai bus iš šio senkapio. 1996 m. archeologinės žvalgomosios ekspedicijos metu ant Neries upės kranto aptiktos dviejų senovės gyvenviečių liekanos. Pirmojoje rastas 51 titnaginis dirbinys. Čia gyventa mezolito ir vėlyvojo neolito laiktarpiais. Antrojoje, ariamoje dirvoje, rastas akmeninis verpstukas ir 88 lipdytinių puodų šukės. Surinkti radiniai rodo, kad čia buvusi II tūkstantmečio pradžios gyvenvietė.

Istorija

Padaliai paminėti 1744 m. Paparčių parapijos gyvenviečių sąraše. 1795 m. kaimas su 8 sodybomis ir 50 gyventojų priklausė Ksaverino palivarkui. Tuo metu kaime buvo karčema, priklausiusi Švaikovskiui, kurioje gyveno 3 asmenų žydo L. Judelovičiaus šeima. 1830 m. kaime - 9 sodybos ir 78 gyventojai katalikai, 1853 m. - 9 sodybos, kuriose gyveno 61 gyventojas katalikas.

1923 m. Padalijos kaime buvo 22 sodybos, 131 gyventojas. 1927 m. minimi dveji Padaliai: kaimas, kuriame gyveno 25 šeimos (143 gyventojai katalikai), ir Padalių vienkiemis Panery (6 gyventojai katalikai - M. Pavasario šeima). 1931 m. kaime buvo 27 sodybos ir 229,93 ha žemės. 1937 m. kaime gyveno 140 gyventojų katalikų, viensėdyje - 5 gyventojai katalikai. 1938 m. minima čia buvusi vandens matavimo stotis. 1939 m. kaimas išskirstytas į vienkiemius.

1945 m. Padaliuose į Nerį įmestas nužudytas komunistas K. Bernatavičius. 1946 m. balandžio 11 d. Žaslių „liaudies gynėjai“ A. Raudeliūno sodyboje įrengtoje slėptuvėje surado ir į nelaisvę paėmė kuopos vadą Z. Dzeventlauską (slapyvardis Liepa). Suimtas ir A. Raudeliūnas. 1946 m. balandžio 15 d. „liaudies gynėjai“ apsupo M. Ratkevičiaus daržinę, kur slėpėsi 2 partizanai. Žuvo šeimininko sūnus B. Ratkevičius. Iš viso 1946 m. suimti ir įkalinti 2 partizanai, kilę iš Padalių. 1945-1946 m. suimti ir įkalinti 7 kaimo gyventojai. 1949 m. ištremtos į Sibirą Raudeliūnų ir Stakeliūnų šeimos (9 asmenys). 2000 m. buvo 14 sodybų ir 24 gyventojai.

Iš Padalių kilę: žurnalistas Jonas Raudeliūnas (1939-1982), teisės istorikas Vytautas Raudeliūnas (1930-2002).

1929 m. spalio 29 d. Padaliuose gimė matematikas Alfonsas Raudeliūnas. 1954 m. baigęs Vilniaus universitetą, dirbo jame pedagoginį darbą; 1962-1963 m. fizikos ir matematikos fakulteto prodekanas, 1963-1965 m. dekanas, nuo 1965 m. matematikos ir mechanikos fakulteto dekanas. Nuo 1965 m. docentas. Paskelbė mokslinių straipsnių apie tikimybių teorijos ribines teoremas.

Padalių (Čiobiškio) keltas

Kaimą ir kitoje Neries pusėje esantį Čiobiškį nuo senų laikų jungia keltas - šiuo metu vienintelis rajone. 1831 m. birželį į Padalių krantą persikėlė generolo D. Chlapovskio vadovaujama sukilėlių kariuomenė, besiruošianti Vilniaus puolimui. 1863 m. pavasarį, sukilimo metu, į kitą Neries krantą persikėlė besitraukiantis sukilėlių būrys, vadovaujamas Visloucho. Po to sukilėliai keltą sudegino. 1912 m. carinė valdžia vietoje kelto nutarė pastatyti tiltą. 1914 m. viena tilto puse jau leido važinėti, tačiau prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, rusai tiltą susprogdino (dar ir šiandien matyti šio tilto poliai). 1916 m. vokiečiai pastatė naują tiltą. 1919 m. lenkų kariai užpuolė Čiobiškio dvarą ir užėmė tiltą, o jį perėję užėmė ir Gegužinę, keldami pavojų Kaišiadorims. Tačiau greitai buvo priversti atsitraukti. Šiam tiltui susidėvėjus, vėl buvo įrengtas keltas, prie kurio turgaus dienomis išsirikiuodavo vežimų eilės.

Vietovardžiai

Gečionių pradžios mokyklos mokytoja Juzė Vasiliauskienė 1935 m. gruodžio mėnesį užrašė Padalės kaimo vietovardžius. Pateikėjas - Jurgis Dzeventlauskas, gimęs Padalės kaime.

Arškėtys – ariama žemė. Smėlis su žvirgždu, žemė nelygi, menka. Apie 5 ha dydžio. Prie Kaišiadorių-Musninkų vieškelio, prie Neries.

Ganyklos – šlapios pievos. Vieta lygi, auga menka žolė. 40 ha dydžio. Į pietvakarius nuo Padalės kaimo 350 m. „Senovėje čia augęs miškas, yra daug neprieinamų vietų”.

Ilgoji bala (vietos tarme Ilga bala) – bala. Dumblynas, dugnas labai klampus. 0,5 ha dydžio. Į pietvakarius nuo Padalės kaimo 100 m. „Yra daug laukinių ančių”.

Kreivoji bala (vietos tarme Kreiva bala) – bala. Bala lygumoje, dumblėti krantai, kreivos formos. 0,5 ha dydžio. Į pietvakarius nuo Padalės kaimo 70 m. „Ilgoji bala ir Kreivoji bala gavusios vardus dėl savo išvaizdos”.

Kapinėlės – ariama žemė. Smėlinga, akmenuota žemė. 2 ha dydžio. Į rytus nuo Padalės kaimo 0,5 km. „Senovėj ten stovėjusi bažnyčia (R. K.) ir buvusios kapinės”.

Klanavietė – labai šlapia pieva. Dauboje auga menka žolė, tinkanti tik karvėms šerti, pieva labai ilga ir siaura. „Seniau čia buvo prigėręs vieno ūkininko vaikas”.

Klanavietėlė (vietos tarme Klanavietėla) – Klanavietės atšaka. 1 ha dydžio, 200 m ilgio. Atsišakoja pietvakariniame Klanavietės gale. „Vasarą išdžiūsta ir tuomet šienaujama”.

Klynas – pieva. Bloga pieva, šienaujama, trikampio formos. 2 ha dydžio. Į vakarus nuo Padalės kaimo 300 m. „Vadinamas dėl savo trikampės formos”.

Palauka – ariama žemė. Žemė lygi, geros rūšies. 100x300 m dydžio. Padalės kaimo laukuose, prie Neries ir buvusio medinio tilto.

Putkiškis – pieva. Šienaujama, gera, lygi vieta. 20 ha dydžio. Vakariniame Raisto krašte, ant Neries kranto. „Kasmet pavasarį užliejama Neries”.

Raistas – pelkės. Sunkiai pereinama, yra durpių. 10 ha dydžio. Tęsiasi į vakarus nuo Padalės kaimo iki Litviniškių kaimo ribos. „Senų žmonių pasakojamu čia kadaise buvęs didelis miškas, labai tankus, kad be kirvio net įeiti nebuvo galima. Dar dabar yra likę kelmų liekanų”.

Rybnikas – upelis. Mažas upelis, pavasarį patvinsta. Iki 1 m pločio. Į vakarus nuo Padalės kaimo. Išteka iš Raisto ir įteka į Nerį. „Vandeniui Nery pakilus priplaukia į jį žuvų. Tekėdamas per Raistą gauna daug geležies (limonito)”.

Salos (vietos tarme Salas) – pieva. Nešienaujama, auga menka žolė, aplink apsupta pelkėmis. Labai akmenuota. Apie 1 ha dydžio. Į vakarus nuo Padalės kaimo 600 m.

Sėdymai – pieva ir ariama žemė. Per vidurį eina griovys, vokiečių kastas. 5-6 ha dydžio. Šiauriniame Padalės kaimo gale. „Ties ta vieta seniau buvo vokiečių pastatytas per Neries upę tiltas, dabar jau nugriautas”. „Prieš kokia 200 su viršum metų čia buvęs dvaras, ir dabar dar randa pamatų liekanų. Dabar toj vietoj yra Padalės km. gyventojo Dzeventlausko ūkis”.

Skynimas – ariama žemė. Bloga, smėlis, apvali pakiluma, 6 ha dydžio. Į šiaurės vakarus nuo Padalės kaimo 200 m. „Seniau, žmonių pasakojimu čia buvęs labai gražus tankus miškas. Labai daug buvę vilkų; per juos žmones be baslio bijodavę net iš triobos išeiti”.

Cegelnia – duobė. Apie 1 m gylio, 2x1,5 m dydžio. Skynimų kalvelės viduryje. „Kadaise žydas čia varė degutą. Kodėl vadinama cegelnia (sl. = plytinė) ir patys vietiniai gyventojai nežino”.

Žydo darželis (Žyda darželis) – vienkiemis. Žemė gera, prie Neries. 2 ha dydžio. Į vakarus nuo Padalės kaimo 0,5 km. „Kadaise čia buvo keltas per Nerį Ostruvkos dvaro pono Konstanto Pilsudskio [...] pastatytas”. „Žmonių pasakojimu, Ostruvkos dvaro ponas, Pilsudskis, tą sklypą apgaulingu būdu išviliojęs iš Padalės km. ir ten pastatęs keltą ir namus ir apgyvendinęs juose žydą, kurs prižiūrėjo keltą ir laikė karčiamą. Vėliau tas pats Pilsudskis supykęs ant to žydo ir jį išvaręs”.

Šaltiniai

  • Lietuvių kalbos instituto Vietovardžių kartoteka. Lietuvos žemės vardynas.

Literatūra

  • Gustaitis R. Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2001. - P. 255-256.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos