Padvariai

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Padvariai (Podwarance) ir apylinkės. 1911 m. vokiečių kariuomenės topografinio žemėlapio fragmentas (Karte des westlichen Rußlands. P. 22. Koszedary).

Padvariai, kaimas Paparčių seniūnijoje, 3,5 km į pietryčius nuo Paparčių, 22 km į šiaurės rytus nuo Kaišiadorių. Kaimo pakraščiu teka Raišula.

Turinys

Kaimo vardo kilmė

Vietovardis kilęs iš žodžio dvaras. Gretimuose Našlėnuose nuo senų laikų buvo dvaras, kuriam priklausė ir Padvariai.

Istorija

Kaimas, priklausęs Našlėnų dvarui, įtrauktas į 1795 m. gyventojų reviziją (surašymą). Tuo metu jame buvo 2 sodybos ir 11 gyventojų. 1830 m. kaime buvo 3 sodybos, 27 gyventojai katalikai. 1853 m. Padvariuose - 5 sodybos, 35 gyventojai. 1863 m. sukilime dalyvavo šio kaimo gyventojas A. Kanevičius, K. Stankevičius ir S. Stankevičius. 1887 m. Padvariai priklausė tam pačiam Našlėnų dvarui (dvarininkai Žilinskiai). Čia buvo 4 sodybos ir 67 gyventojai, iš kurių 62 - katalikai ir 5 - žydai. Po dešimtmečio (1897) gyventojų skaičius padidėjo iki 79. Kaimui priklausė 79 dešimtinės žemės. 1909 m. - 18 sodybų, o jose - 109 lenkiškai kalbėjusių gyventojų katalikų. 1923 m. pastebimas gyventojų skaičiaus sumažėjimas: 18 sodybų - 79 gyventojai. Tais pačiais metais, parceliuojant Anupravos ir Natokų palivarkų žemes, vienas sklypas buvo atmatuotas ir Padvarių kaimo mažažemiams valstiečiams. 1927 m. čia gyveno 22 katalikų šeimos (87 gyventojai). Labiausiai paplitusi Stankevičiaus pavardė (7 šeimos). Kanevičių ir Drėgvų buvo po 4 šeimas. 1931 m. buvo 30 sodybų ir 124,34 ha žemės, 1937 m. - 93 gyventojai katalikai, 1947 m. 24-iose sodybose gyveno 98 gyventojai. 1947 m. suimtas ir 5-iems metams Sibire įkalintas Padvarių gyventojas Z. Kanevičius. 2000 m. kaime - 10 sodybų, 15 gyventojų.

Vietovardžiai

Padvarių pradžios mokyklos mokytoja Elzbieta Marčiulionytė 1935 m. lapkričio mėnesį užrašė Padvarių kaimo vietovardžius. Pateikėjas - Jonas Penkauskas, gimęs Rusių Rago kaime.

Apie kaimą užrašyta: „Padvarių kaimas ėjo baudžiavą Našlėnų dvarui”.

Barsuko urvas (vietiniai žmonės vadina Barsuko nora) – upelis. Teka Šešonių kaimo šiaurine puse, įteka į Neries upę prie Kmitų kaimo.

Benkuniškiai – laukas. Smėlynas, apie 5 ha dydžio. Į šiaurę nuo kaimo 0,25 km.

Klampojas – pieva. Šlapia žemė, durpynas, apie 1 ha dydžio. Prie Barsuko noros.

Koplica – kalnelis. Molis, apie 1 ha dydžio. Nuo kaimo į šiaurę 0,5 km. „Pasakoja, kad ten buvo koplyčia”.

Kola magilnikas – kapai. Smėlis, apie 0,25 ha dydžio. Prie Pulmargufkos lauko. „Seni kaimo kapai, dar ir dabar laidoja”.

Krimeja – pieva. Žemė šlapia, durpynas. Apie 1 ha dydžio. Iš rytų pusės, prie kaimo.

Natokai – pieva. Molis - žvyras. Apie 0,5 ha dydžio. Į šiaurę nuo Padvarių kaimo.

Naujienos – laukas. Juodžemis, apie 6 ha dydžio. Apie 1 km nuo Šešonių kaimo į rytus.

Paliūnai – klonis. Žemė šlapia, molis, apie 5 ha dydžio. Apie 0,5 km nuo Šešonių kaimo į rytus.

Padgoba – raistas. Durpynas, apie 2 ha dydžio. Apie 0,25 km į rytus nuo Šešonių kaimo.

Pašila – laukas. Molėta, smėlėta žemė, apie 2 ha dydžio. Prie Koplicos kalnelio.

Podiedlami – laukas. Molis, apie 2 ha dydžio. Prie Pašilės lauko.

Pulmargufka – laukas. Juodžemis, apie 1 ha dydžio. Į vakarus nuo Padvarių kaimo.

Paberžė – laukas. Juodžemis, apie 2 ha dydžio. Į pietus nuo Padvarių kaimo.

Pasečinka – laukas. Baltžemis, apie 1 ha dydžio. Prie Krumejos.

Roisteček – pieva. Durpynas, apie 1 ha dydžio. Šiaurinėje Našlėnų miško pusėje. Skala – upelis. „Turi mažos kūdros išvaizdą”. „Prie šio šaltinio yra didelis akmuo iš po kurio jis išteka, pasakojama, kad išteka iš tos pusės, iš kurios saulė teka, seka saulės tekėjimo kryptį. Vanduo yra labai skanus”.

Sidabrinė – laukas. Juodžemis, apie 1 ha dydžio. Į vakarus nuo Padvarių kaimo.

Vispa („V” tariama kietai) – kalnelis. Molis, smėlis. „Aplinkui kalnelį vanduo”. 0,5 km į šiaurę nuo kaimo.

Vicinė – laukas. Molėta žemė, apie 1 ha dydžio. 0,5 km į šiaurę nuo kaimo.

Sedlyski – laukas. Baltžemis, apie 10 ha dydžio. 1 km į rytus nuo Padvarių kaimo.

Užupė – klonis. Molis, apie 3 ha dydžio. Į rytus nuo kaimo apie 0,5 km.

Žvyreček – laukas. Žvyras, molis, apie 1 ha dydžio. Į pietvakarius nuo kaimo 0,5 km.

Šaltiniai

  • Lietuvių kalbos instituto Vietovardžių kartoteka. Lietuvos žemės vardynas.

Literatūra

  • Gustaitis R. Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2001. - P. 189.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos