Pagiriai (Rumšiškių seniūnija)

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Pagiriai (Polesie) ir apylinkės. 1911 m. vokiečių kariuomenės topografinio žemėlapio fragmentas (Karte de westlichen Rußlands. P. 22. Koszedary).
Pagirių kaimas ir apylinkės 1930 m. žemėlapyje. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Retų knygų ir rankraščių skyrius.

Pagiriai (Pagirys (Poliesis)), kaimas Rumšiškių seniūnijoje, 9 km į rytus nuo Rumšiškių, 3,5 km į vakarus nuo Kaišiadorių, Dambravos miško pietiniame pakraštyje. Iš kaimo išteka Lijono upelis (ilgis 7,4 km), Strėvos dešinysis intakas.

Turinys

Istorija

Poliesio palivarkas pažymėtas 1844-1845 m. sudarytame Vilniaus ir Kauno gubernijų pasienio plane. 1889 m. šio palivarko savininkas V. Baikovas turėjo 238 dešimtines žemės. 1923 m. Pagirio (Paliesio) kaime buvo 7 sodybos ir 48 gyventojai. Kaimas (122,33 ha žemės) į vienkiemius išskirstytas 1936 m. Buvo 8 sklypai; didžiausio sklypo (30,66 ha) savininkas - J. Stančiauskas. Keturių sklypų savininkai turėjo Sidaro pavardę. Kaimas tuo metu ribojosi su Pagirių viensėdžiu, kurio žemė priklausė J. Rinkevičiaus įpėdiniams. 1945 m. kovo 19 d. prie Pagirių buvo nušauti Rumšiškių valsčiaus komsorgas Kazys Kairiūkštis, Pamierio apylinkės pirmininkas Eustachijus Medzevičius ir agronomas (pavardė nežinoma). 1945-1946 m. žuvo 5 partizanai iš Pagirių. 1945-1952 m. įkalinti 2 gyventojai, 1948 m. ištremti 8 gyventojai (Stančiauskai ir Virbickai). Romualdo Randžio (slapyvardis Meška) vadovaujamo partizanų būrio rėmėjas buvo šio kaimo gyventojas S. Varanauskas.

1947 m. kaime buvo 6 sodybos, 24 gyventojai, 1977 m. - 5 sodybos, 17 gyventojų, 2000, 2002 m. - 2 sodybos, 3 gyventojai.

Vietovardžiai

Grėbliauciškių mokyklos mokytoja Ona Stimburytė 1935 m. gruodžio mėnesį užrašė Pagirio viensėdžių vietovardžius. Pateikėjas - Jurgis Verbickas, gimęs Pagiryje.

Pagirys (Pagirys, Paliesis, Pazaliesės, Baikoviškis) – viensėdžiai. Prie aukštumų ir balų. Paviršius molėtas. 9 gyventojai. „Pirko iš p. Baikovo. Žemė padalyta rėžiais”.

Beržynas – dirva. Prie molio, 18 ha dydžio. Prie Antakalnių žemės.

Degimėlis – dirva. Prie molio, 1 ha dydžio. „Į vakarus nuo gyv.”.

Garbarnia – pieva. Šlapia, šaltiniai. 3 ha dydžio. Ribojasi su Penciškiais.

Kalnas – dirva. Prie molio, 1 ha dydžio. „Į vakarus nuo gyv.”.

Kluoniena – dirva. Prie molio, 1 ha dydžio. „Į pietus nuo gyv.”

Lijauka – pieva. Šlapia, vasarą išdžiūsta, 2 ha dydžio. „Į pietus nuo gyv.”

Margai – dirva. Baltžemis, 3 ha dydžio. „Į vakarus nuo gyv.”

Mušarnikas – raistas. Neišdžiūstanti bala ir krūmai. 2 ha dydžio. „Į rytus nuo gyv.”

Raistelis – šlapia pieva. 1 ha dydžio. „Į rytus nuo gyv.”

Skinymas – pieva-ganykla. Sausa, kupstuota. 1 ha dydžio. „Į rytus nuo gyv.”

Spulnios raistas – raistas. Šlapia ir krūmai auga. 1 ha dydžio. „Į rytus nuo gyv.”

Skersukai – dirva. Prie smėlio. 0,5 ha dydžio. „Į pietus nuo gyv.”

Šeiveliškės – dirva. Prie smėlio ir molio. 1 ha dydžio. „Į vakarus nuo gyv.”

Valiokiškis – dirva, smėlis. 0,5 ha dydžio. „Į vakarus nuo gyv.”

Viganas – sausa pieva. 1 ha dydžio. Į rytus.

Antakalnių pradžios mokyklos mokytojas Romualdas Augūnas 1939 m. sausio mėnesį užrašė šiuos Pagirio (Paliesio) kaimo vietovardžius. Pateikėjas - Kazys Beiga, gimęs Antakalnių kaime.

Šeiveliškis – pieva. Kalnuota, 30 ha dydžio. 1 ha šlapios pievos. Apie 0,25 km į rytus nuo kaimo.

Valiokiškis – pieva. Lyguma, 10 ha dydžio. 100 m į rytus nuo kaimo.

Garbarnia – pieva ir 2 ha dirbamos žemės. Iš viso 30 ha dydžio. 0,25 km į šiaurę nuo kaimo.

Skynimas – ganyklos. Lyguma, 2 ha dydžio. 0,5 km į šiaurę nuo kaimo.

Lijonas – upelis. Teka už 0,5 km į rytų pusę. „Teka per pievas Šeiveliškį ir Valiokiškį”.

Šaltiniai

  • Lietuvių kalbos instituto Vietovardžių kartoteka. Lietuvos žemės vardynas.

Literatūra

  • Gustaitis R. Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2001. - P. 218.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos