Pagrindinis puslapis

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Kaišiadorių enciklopedija


Kaišiadorių enciklopedija - internetinė regioninė enciklopedija, aprašanti Kaišiadorių rajono gyvenvietes, istoriją, kultūros paveldą, gamtą, žmones ir kt.
Kaišiadorių enciklopedija pradėta kurti 2011 m. gruodžio 18 d., pradėjus veikti atnaujintai Kaišiadorių muziejaus internetinei svetainei www.kaisiadoriumuziejus.lt


Biografijos | Administracija | Gyvenvietės | Gamta | Istorija | Etnografija | Kultūros paveldas

Abėcėlinis sąrašas | Visos kategorijos

Kategorijos

Bažnyčios‏‎ -12- Bibliotekos‏‎ -1- Biografijos‏‎ -532-
Dailininkai‏‎‎ -13- Etnografija‏‎‏‎‎ -452- Gamta‏‎‏‎‎ -254-
Istorija‏‎‏‎‎ -28- Gyvenvietės -710- Herbai‏‎ ‏‎‎ -8-
Kaišiadorių miesto seniūnija‏‎ ‏‎‏‎‎ -1- Kalendorinės šventės‏‎‏‎‏‎‎ -37- Laidojimo vietos‏‎‏‎‎ -48-
Piliakalniai -27- Katalikų dvasininkai -172- Knygnešiai‏‏‎‏‎‎ -61-
Alkakalniai -7- Kruonio seniūnija‏‎‏‎‎ -161- Kultūros paveldas‏‎ ‏‎‏‎‎ -133-
Laikraščiai‏‎‏‎ ‏‎‏‎‎ -2- Seniūnijos‏‎ ‏‎‏‎‎ -11- Miškininkai‏‎‏‎‏‎‏‎‎ -5-
Mokyklos‎‏‎‎-3- Nemaitonių seniūnija‏‎‏‎‎ -35- Palomenės seniūnija‏ -94-
Paminklai‏‏‎‏‎‎ -2- Paparčių seniūnija‏‎‏‎‏‎‎ -45- Pareigūnai‏‎‏‎‏‎‎ -35-
Partizanai‏‎‏‎‏‎‎ -65- Pedagogai‏‎‏‎‏‎‎ -61- Pravieniškių seniūnija‏‎‏‎‏‎‎ -6-
Rumšiškių seniūnija‏‎‏‎‏‎‎ -71- Upės ir upeliai‏‏‎‏‎‏‎‎ -11- Draustiniai -26-
Žaslių seniūnija‎‏‎‏‎‎ -127- Gamtos paminklai‎‎‏‎‏‎‏‎‎ -18- Seniūnaitijos‎‏‎‏‎‏‎‎ -51-

Rekomenduojamas straipsnis

Žaslių bažnyčios ir šventoriaus vaizdas. 2006 m. K. Radlinsko nuotr.

Žaslių Šv. Jurgio bažnyčia yra Žaslių miestelyje. Priklauso Kaišiadorių vyskupijos Žaslių dekanatui. Artimiausios jai – Krivonių, Paparčių bažnyčios ir Kaišiadorių katedra.

Istorija

„Lenkijos Karalystės geografiniame žodyne“ rašoma, kad pirmoji bažnyčia konsekruota Vilniaus vyskupo Mikalojaus Dzieržkovičiaus (buvusio vyskupu tarp 1453-1467 m.). Greičiausiai bažnyčia buvo pastatyta apie 1460 metus. Žaslių dvaro valdytojai Mykolas ir Jonas Nacai 1533 m. bažnyčią atnaujino ir jai išlaikyti skyrė turtų. Ši bažnyčia sugriuvo XVII amžiuje. 1645 m. vizitacija mini Žaslių seniūno, uolaus kataliko Jono Alfonso Lackio ir parapijiečių rūpesčiu neseniai pastatytą medinę šventovę, Rusijos karių sudegintą 1655 metais. 1700 m. pamaldos laikytos pašiūrėje. Vėliau klebonų P. Juodzevičiaus ir M. Senkevičiaus rūpesčiu pastatyta nauja bažnyčia. 1812 m. prancūzai sugadino bažnytinę taurę. Apie kitus padarytus nuostolius nežinoma. 1820 m. bažnyčia iš barokinės perdaryta į klasicistinę - nugriauti bokšteliai, priekyje pastatytas kolonų portikas. 1847 m. parapiją vizitavęs Brastos kanauninkas, Kauno altarista kunigas I. Sidaravičius vizitacijos priede įrašė, kad Žaslių klebonas kunigas S. Tomaševskis vieną sekmadienį sako lietuviškus pamokslus, kitą - lenkiškus. 1882-1883 m. vikaras A. Burba bažnyčioje giesmes giedojo lietuviškai, rinko lietuvių tautosaką, apylinkėse užrašė apie 300 dainų, 10 pasakų, 31 burtą ir visa tai nusiuntė Rusijos geografijos draugijai. 1883 m. Žaslių klebonu paskiriamas kunigas A. Dauga. 1884 m. birželio 18 d. jis prašė dvasinės vyresnybės leisti miestelyje statyti naują mūrinę bažnyčią už parapijiečių lėšas. Vilniaus generalgubernatorius, kuriam buvo persiųstas prašymas, bažnyčios neleido statyti. 1894 m. klebonas kunigas V. Živoronka rašė apie naujos mūrinės bažnyčios statybai numatytą vietą - šalia senosios bažnyčios buvusiose kapinėse. 1898 m. bažnyčia (klebonaujant kunigui K. Kibeliui) pradėta statyti. Kapinės su antkapiniais paminklais perkeltos į kitą vietą. Bažnyčia pastatyta 1902 m. Jos projekto autorius inžinierius Mečislovas Titenbrukas (1856-1915). 1901-1904 m. Žasliuose vikaravo K. Čepanas (1872-1922), mūrinės Kietaviškių bažnyčios statytojas. 1905 m. per Velykas šventoriuje kilo muštynės tarp parapijiečių - lenkų ir lietuvių, nesutarusių, kokia kalba turi būti laikomos pamaldos. 1915 m. mūšių metu bažnyčios sienose sviediniai pramušė dvi skyles, apgriovė bokštus, išdaužė visų langų stiklus. 1922-1927 m. vikaravęs kunigas Pranas Cibulskas „organizavo jaunimą, įkurdino lietuvaičių siuvyklą su kursais, subūrė lietuviškąją kooperaciją, rėmė mokyklas, bažnyčioje ir visuomenėje aiškino žasliečiams Lietuvos nelaimę - lenkiškąją Vilniaus okupaciją (…), skelbė Vilniaus vadavimo reikalą, organizavo jį“ (Nikodemas Švogžlys-Milžinas). Vėliau, klebonaudamas Perlojoje, ten pastatė naują mūrinę bažnyčią ir Vytauto Didžiojo paminklą. Kunigas Matas Cijūnaitis Žasliuose klebonavo 1925-1946 ir 1952-1954, 1954-1955 metais buvo Žaslių altarista. Jis 1933 m. prie bažnyčios pastatė mūrinę Kristaus kančios koplyčią. Ji stovi toje vietoje, kur buvo senosios medinės bažnyčios altorius. Žaslių bažnyčioje 1925 m. birželio 14 d. įvyko kun. Nikodemo Švogžlio-Milžino, o 1944 m. kovo 25 d. - kun. Vincento Sladkevičiaus (būsimojo Kardinolo) primicijos – čia jie aukojo savo pirmąsias šv. Mišias. 1926 m. gegužės 24 d. įvyko pirmojo Kaišiadorių vyskupijos vyskupo Juozapo Kuktos ingresas: pagal tradiciją naujai paskirti vyskupai iškilmingai įžengia į savo katedras. Tačiau Kaišiadorių katedros statyba nebuvo baigta, todėl ingreso garbė atiteko Žaslių bažnyčiai. Po dviejų metų tas pats vyskupas Juozapas Kukta konsekravo Žaslių bažnyčią.

Klebonai

Apie 1820-1866 m. – Silvestras Tomaševskis

A. Dauga

V. Živoronka

1896-1902 m. – Kazimieras Kibelis

1903 m. - Jonas Masiulis

1905-1909 m. - Ignotas Kazakevičius

1909-1925 m. – Antanas Pakštys

1925-1946 m. – Matas Cijūnaitis

1946-1949 m. - Jonas Mikučionis

1949-1953 m. - Petras Laskauskas

1953 m. - Jonas Tomkus, laikinas klebonas.

1953-1955 m. – Vincas Andrulevičius

Petras Budrauskas

1952-1954 m. - Matas Cijūnaitis

1955-1961 m. – Jonas Kaušyla

1962-1967 m. - Vincentas Pinkevičius

Zigmantas Stančiauskas

Pranas Cibulskas

1967-1975 m. – Mykolas Balnys

1977-1990 m. – Juozapas Anusevičius

1990-1996 m. – Stasys Čiupalas

1996-2006 m. – Leonas Klimas

2006-? m. - Algis Ananis

Vikarai

1827 (1828) - 1842 - Dominikas Budrikas

1882 - Alekandras Burba

1901-1904 - Kajetonas Čepanas

Petras Valiuškis

1910-1912 - Jurgis Zimkus

1912-1915 - Vaclovas Giedrys

1915-1916 - Jurgis Zimkus

1918 - Juozapas Matulaitis-Labukas

1918-1923 - Juozapas Mincevičius

1920-1923 - Antanas Meigys

1922-1927 - Pranas Cibulskas

1927-1928 - Jonas Mališauskas

1928-1929 - Antanas Mažeika

Prieš 1928 - Justinas Jurkūnas

1929-1930 - Leonas Petkelis

1930-1932 - Romualdas Stundžia

1931-1932 - Jonas Dzekunskas

1933-1936 - Jonas Kamarauskas

Po 1936 - Kazimieras Pivariūnas

1939-1941 - Juozas Voveris

1941 - Petras Valatka

Petras Budrauskas

1944-1946 - Jonas Vaišnoras

1946-1947 - Zigmantas Stančiauskas

1949 - Jonas Danyla

1950 - Česlovas Kavaliauskas

1961-1962 - Vytautas Melkūnas

Architektūra

Bažnyčia istoristinė, turi daug neogotikos (dekoratyviniai kontraforsai, netinkuotas raudonų plytų mūras, langų arkos nežymiai smailos) elementų. Pastatas lotyniško kryžiaus plano, su daugiakampe presbiterija ir dviem aukštais bokštais fasade. Vidus trijų navų, skliautuotas. Interjere taip pat pastebimos gotikos formos.

Interjeras

Pastačius naują mūrinę bažnyčią, 1903 m. joje dar buvo iš senosios bažnyčios perkelti du altoriai - didysis ir šoninis (Kristaus atsimainymo), 4 konfesionalai, anksčiau priklausę buvusiai Paparčių dominikonų vienuolyno bažnyčiai, ir vargonai, daryti 1892 metais. Tačiau vėlesni dokumentai jau mini tris naujus altorius, įrengtus iki Pirmojo pasaulinio karo pradžios (1914). Profesionalaus darbo Žaslių neogotikinių altorių ansamblis, iš kitų panašaus pobūdžio bažnytinių įrenginių išsiskiriantis dekoro subtilumu, reprezentavo aukštą XX a. pirmųjų dešimtmečių Lietuvos dailiųjų amatų lygį. Po didžiojo altoriaus įrengimo, išlaikant įprastas šio stiliaus mediniams altoriams formas ir dekorą, prie piliorių buvo įrengti du mūriniai neogotikiniai altoriai. Grakštaus silueto, lengva, ažūrinė sakykla ir presbiterijos grotelės 1902 m. padirbintos Zigmanto Ščensnavičiaus metalo dirbtuvėse. Presbiterijos grotelės pagamintos V. Pac-Pamarnackio, sakykla - Benedikto Juškevičiaus lėšomis. Bažnyčios interjerą praturtina neogotikinės stilistikos suolai, klausyklos, šventovės sienas puošiantis bareljefinis Kryžiaus kelio stočių ciklas neogotikiniuose rėmuose.

Meno vertybės

XX a. pradžioje statytoje šventovėje saugoma nemažai ankstyvesnio laiko paminklų. Tarp išlikusių penkių nukryžiuoto Išganytojo skulptūrinių atvaizdų ypač vertinga provincijos meistro XVII šimtmetyje išdrožta Nukryžiuotojo skulptūra. Nuo 1820 m. Žaslių bažnyčios inventoriuose minimas Nukryžiuotasis, kabojęs ant sijos, dabar pritvirtintas prie paprastų lygių lentų katafalko kryžiaus. Dar vienas nukryžiuoto Kristaus atvaizdas sukurtas XX a. pradžioje Vilniuje dirbusio skulptoriaus Juozapo Novoryto.

Nedidelė XVIII šimtmečio šv. Jono Nepomuko skulptūra į Žaslių bažnyčią galėjo patekti iš Paparčių dominikonų bažnyčios. Tarpukariu buvo pritaikyta krikštyklai kaip jos puošmena.

XVIII a. antruoju ketvirčiu datuojamas procesijų altorėlis su dvipusiu „Švč. Mergelės Marijos Globėjos“ („Gailestingosios Dievo Motinos“) ir „Šv. Jurgio“ paveikslu, nutapytu ant lentų – chrestomatinis medžio skulptūros ir drožybos pavyzdys.

Paveikslą „Ecce Homo“ S. Smilingytės-Žeimienės spėjimu nutapė bene populiariausias XIX a. pabaigos – XX a. pradžios lenkų tapytojas Juzefas Buchbinderis. Nazarėnų mokyklos maniera sukurtas Kristaus atvaizdas išsiskiria grakščiomis silueto linijomis, atvaizdo tyrumu, dekoratyvia grafine stilizacija.

Paveikslą „Šv. Antanas Paduvietis“ (E. B. Murillo to paties pavadinimo paveikslo kopija) XX a. pirmajame ketvirtyje nutapė profesionalus dailininkas Mečislovas Barvickis. Minėtinas Antrojo pasaulinio karo metais sukurtas lietuvių dailininko, Kauno meno mokyklos auklėtinio Vaclovo Kosciuškos paveikslas „Nukryžiuotasis“, kurį autorius, kaip rodo įrašas kitoje pusėje, nutapė Žaslių klebonui kun. Matui Cijūnaičiui.

Bažnyčioje išlikusi gausi liturginių drabužių kolekcija. Daug puošnių rūbų pasiūta iš XVIII a. prancūziškų šilkinių audinių, XIX a. rusiško brokato. Keletas senų ir itin vertingų drabužių perduota Valstybiniam M. K. Čiurlionio dailės muziejui Kaune. Iš senųjų, dar prieš dabartinę Žaslių bažnyčią buvusių, maldos namų, į pastarąją pateko XVII a. antruoju ketvirčiu datuojama monstrancija. XVIII a. pirmosios pusės (?) komuninė, anot dailėtyrininko Gintauto Žalėno, gauta iš Vilniaus katedros lobyno. XX a. įgytas kielikas ir komuninė padirbinti tarpukaryje Kaune veikusioje Antaninos Krupavičienės dirbtuvėje.

Koplyčia

Jėzaus, nešančio kryžių, koplyčia. 2007 m. D. Tomkuvienės nuotr.

Jėzaus, nešančio kryžių, koplyčia pastatyta 1933 m. Žaslių bažnyčios klebono kanauninko Mato Cijūnaičio pastangomis. Skirta 1933-iesiems Jubiliejiniams šventiesiems metams – 1900 metų nuo Kristaus Kančios, Mirties ir Prisikėlimo. Jėzaus statula gelžbetoninė. Koplytėlė pašventinta 1935 m., antrą Velykų dieną. Ji stovi ten, kur buvo senosios medinės bažnyčios didysis altorius.

Kapai šventoriuje

Žaslių bažnyčios šventoriuje iš viso palaidota 11 kunigų. Prie Jėzaus, nešančio kryžių, koplyčios palaidoti šeši kunigai. Tai visų pirma pats koplyčios statytojas kan. Matas Cijūnaitis, kun. dr. Juozas Stakauskas, kun. Jonas Žižliauskas, kun. Pranas Gerbutavičius, kun. Henrikas Surginevičius ir kun. Aleksandras Alkovikas. Keturi iš kunigų gimę tuometiniame Žaslių valsčiuje: kun. Jonas Žižliauskas kilęs iš Krivonių kaimo, kun. Pranas Gerbutavičius – iš Pajautiškių kaimo, kun. Aleksandras Alkovikas – iš Pustakiemio, Henrikas Surginevičius – iš pačių Žaslių. Netoliese, atskiruose kapuose, palaidoti dar penki kunigai: Zigmas Červokas, Silvestras Tomaševskis, Kazimieras Kibelis, Jurgis Kazlauskas ir Pranas Cibulskas. Cibulskų kapų dešinėje – kunigaikštienės Joanos Giedraitienės, mirusios 1850 m. birželio 22 d., antkapis. Čia palaidota Uršulė Sladkevičienė, Kardinolo motina. Dviejų akmeninių antkapių (vienas jų – su metaliniu kryžiumi viršuje) įrašai, deja, šiandien jau yra neįskaitomi. Galima tik spėti, kad šie senųjų kapinių antkapiai yra iš XIX amžiaus. Bažnyčios šventoriaus kalno šlaite, jo viršutinėje terasoje, yra Zaleskių šeimos laidojimo rūsys. Pastatytas Senojo Egipto stiliumi XIX a. viduryje – III ketvirtyje.Bažnyčios pamatuose (nuo ežero pusės) įmūrytas 45 metų amžiaus Pranciškos Zarak-Zarakovskos iš Bonč-Butkovskių, mirusios 1878 m. rugpjūčio 13 d., antkapis. Šventoriaus tvoroje nuo Bažnyčios g. pusės (iš vidaus) įmūryti du antkapiai. Vienas skelbia pagarbą Lydos iždininko žmonos Juzefos Mickevičienės atminčiai. Ji mirė 1867 m. gruodžio 7 d., eidama 72-uosius metus. Kitas skirtas Liarsou-Delay, kilusiai iš Prancūzijos ir mirusiai 1862 m. Žasliuose.

Kryžius šventoriuje

Ties Didžiuoju altoriumi stovi medinis kryžius su įrašu: „1990. Konstancijai ir Vincentui Levickams. Politinių kalinių ir tremtinių kančioms atminti. 1941–1956. Sibiro našlaičiai. Sūnūs ir dukros“. V. Levickas (g. 1900 m.) 1941 m. buvo atskirtas nuo šeimos ir įkalintas. Mirė Puksos lageryje 1946 m. K. Levickienė (g. 1900 m.) 1941 m. birželio 14 d. buvo ištremta į Novosibirsko sritį. Tolesnis jos likmas nežinomas. Abu gyveno Bernardinkos kaime (dabar Paparčių seniūnija).

Naujausi straipsniai

Nuo 1613 m. LDK žemėlapis iki Dirvonai
Nuo Dirvoninis kalviukas iki Karkažiškės
Nuo Karklinė nendrinukė iki Matuliauskas Jonas
Nuo Matulionis Teofilius iki Piktakiemis
Nuo Piktavyžis iki Tadaravos vandens malūnas-lentpjūvė
Nuo Takas iki Žalias Ostempas
Nuo Žaliasis Ragas iki Žydiškės

Atsitiktinis straipsnis

Žasliai, miestelis 10,5 km į rytus nuo Kaišiadorių, tarp trijų ežerų - Žaslių (101 ha), Limino (12,6 ha), Statkūniškio (8,7 ha).

Žaslių vėliava - mėlyname lauke įkomponuotas Žaslių herbas.

1999 m. valstybiniais saugomais gamtinio kraštovaizdžio objektais paskelbtos dvi Žaslių guobos (šiuo metu nudžiūvusios ir nupjautos). Žasliuose yra rasti 3 akmeniniai kirviai ir titnaginis kaltelis. Rytiniame Limino ežero krante 1995 m. aptiktos geležies amžiaus gyvenvietės liekanos. Čia 20-30 cm storio kultūriniame sluoksnyje rastos 109 žiestos ir lipdytinės lygiu, grublėtu bei brūkšniuotu paviršiumi puodų šukės, skaldyti ir apdegę akmenys, pavieniai titnago dirbiniai. Ankstyviausi dirbiniai priskiriami I tūkstantmečio pradžiai.

Žaslių miestelis ir apylinkės. 2004 m. K. Radlinsko nuotr.

J. Petrulis spėjo Žasliuose buvus piliakalnį, ant kurio dabar stovi bažnyčia. Dar XX a. pradžioje šis kalnas buvo vadinamas Pajautos kalnu. Spėjamas piliakalnis įrengtas aukštumos kyšulyje. Šlaitai statūs, apie 10 m aukščio. Aikštelė trikampė, apie 40 m ilgio ir 50 m pločio. Šiaurinėje pusėje galėjo būti pylimas ir griovys, tačiau visa tai sunaikinta statant bažnyčią. Išliko tik 20 m ilgio pietrytinis spėjamo piliakalnio aikštelės pakraštys su, galbūt, 0,6 m aukščio plačiai išskleistu pylimu. Ir ši tariamo piliakalnio dalis smarkiai apardyta: čia stovi koplyčia, aplink ją - kapai. 1952 m. kalvos pietiniame šlaite buvo pastebėtas kultūrinis sluoksnis (?), kuriame aptikta anglies, pelenų, keramikos šukių.

Žasliai susiję su Lietuvos metraštyje užrašyta legenda apie lietuvių kilmę iš romėnų. Mirus Romos kunigaikščio Palemono palikuonio kunigaikščio Kukovaičio motinai Pajautai, sūnus padaręs stabą jai atminti ir pastatęs prie Žaslių ežero. Žmonės tą stabą garbinę ir Pajautą laikę deive. Paskui tas stabas supuvęs ir ten užaugusios liepos. Tą vietą vėliau žmonės ir garbinę.

Žasliai minimi 1457 m. vasario 28 d. dovanojimo rašte. Po Trakų seniūno ir vaivados Jauniaus Valimantaičio mirties (1432), Lietuvos didysis kunigaikštis Kazimieras Žaslių kaimą atiduoda Vilniaus vaivadai Jonui Goštautui. Greta buvusių Naco žemių nurodo neliesti. 1458 m. J. Goštautas mirė. Greičiausiai tada Žaslius paveldėjo vienas iš trijų jo sūnų - Martynas, 1481-1483 m. buvęs Trakų vaivada. Jam mirus, Žaslius paveldėjo jo vienintelis sūnus Albertas Goštautas, žymus Lietuvos valstybės veikėjas, vienas turtingiausių Lietuvos didikų. Mirus A. Goštautui (1539), Žaslius paveldėjo jo žmona. Kadangi Goštautai įpėdinių neturėjo, todėl mirus Goštautienei Žasliai atiteko Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Žygimantui Augustui; jis Žaslius užrašė žmonai Barborai Radvilaitei.

1551 m. Žasliai mokėjo 10 kapų grašių miestų bei miestelių sidabrinės mokestį - tiek pat, kiek Anykščiai, Ukmergė, Utena. 1567 m. Žasliai mokėjo 15 kapų grašių sidabrinės mokestį - tiek pat, kiek Ukmergė bei Telšiai.

Žydai Žasliuose apsigyveno gana anksti. 1555 m. dvylika Žaslių žydų skundėsi Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Žygimantui Augustui, kad jiems grasina Trakų vaivada. Todėl Vilniuje išleistu raštu Lietuvos didysis kunigaikštis įsakė, kad už bet kokią žydams padarytą skriaudą Trakų vaivadai bus paskirta 300 kapų grašių bauda. Prieš 1629 m. miestelis nukentėjo nuo gaisro. XVIII a. pradžioje vyko Šiaurės karas, 1709-1711 m. Žaslius užklupo badas ir maras. Gyventojų sumažėjo; 1738 m. seniūnijoje negyveno nė vieno žydo. Nuo XVIII a. vidurio, kai Žaslių seniūnu tapo Joachimas Chreptavičius, miestelis pradėjo atsigauti. Žasliuose vėl pradėjo kurtis žydai. 1765 m. miestelyje surašyti 123 gyventojai, 22 iš jų - žydai. 1766 m. stovėjo 22 krikščionių ir 23 žydų namai. Buvo Vilniaus, Kauno, Kėdainių gatvės ir turgaus aikštė. XVIII a. pabaigoje Žasliuose stovėjo didelė žydų maldos mokykla. 1789 m. miestelyje buvo 66 sodybos.

1792 m. sausio 12 d. miesteliui suteikta miesto savivaldos privilegija. Nors buvo teigiama, kad privilegija atnaujinama, tačiau nebuvo pateikta dokumentų, patvirtinančių, kad savivalda miesteliui priklausė nuo ankščiau. Žasliams suteiktas herbas - auksinis kviečių pėdas mėlyname dangų simbolizuojančiame fone. Virš pėdo - du angelai laiko laurų vainiką, kuriame lotyniškai įrašyta: Ex mancipio libertas (iš nuosavybės (teisių turėjimo) - laisvė). Herbas atkurtas ir patvirtintas 1992 m., o 2000 m. miesteliui įteikta vėliava.

1795 m. gyventojų surašymo duomenimis, miestelyje visi pastatai buvo mediniai. Buvo ir malūnas. Ant Žaslių ežero kranto stovėjo dvaras su spirito varykla. 35 sodybose gyveno 208 gyventojai katalikai, o 27 sodybose - 131 gyventojas žydas. Dar 15 žydų gyveno prieglaudoje. Taip pat miestelyje gyveno 16 čigonų. Taigi 1795 m. Žasliuose gyveno 376 gyventojai. 1807 m. balandžio 24 naktį vieno Žaslių žydo name kilo gaisras. Sudegė 39 gyvenamieji namai, 20 tvartų, 20 klojimų, 20 svirnų, 9 ledainės ir bendruomenės grūdų sandėlis. 1809 m. liepą sudegė Žaslių dvaras. 1833 m. miestelyje surašyta 100 namų ir 412 gyventojų. Veikė 6 parduotuvės ir 15 smuklių. 1831 m. sukilimo metu trumpam ties Žasliais buvo apsistojusi generolo D. Chlapovskio vadovaujama sukilėlių kariuomenė. 1852 m. gaisro metu miestelyje sudegė 14 gyvenamųjų namų. 1861 m. Žasliai tapo valsčiaus centru. Apie 1865 atvykęs į Žaslius jaunas vaistininkas V. Tomaševičius apsigyveno pas L. Leviną ir įkūrė pirmąją miestelio vaistinę. 1889 m. pastatytas vaistinės pastatas. Kad gyventojai vaistine buvo patenkinti, rodo tas faktas, kad 1905 m., miestelyje kilus gaisrui, visi pirmiausia bėgo gelbėti vaistinės. Miestelis išdegė iki vaistinės. Vaistinė buvo pastatas, tarsi užkirtęs kelią miestelio sunaikinimui. 1868 m. Žasliuose jau buvo 147 sodybos, 14 parduotuvių, 8 užeigos, degtinės parduotuvė ir 6 odminių dirbtuvės. Surašyta 1090 gyventojai, iš kurių 628 - žydai. 1879 m. rugsėjo 7 d. miestelyje sudegė 12 sodybų, 1880 m. balandžio 19 sudegė 13 sodybų. 1897 m. Žasliuose buvo 1955 gyv., iš kurių 1325 - žydai. Tuo metu veikė 2 sinagogos, 23 parduotuvės ir odminių dirbtuvė. 1905 m. gegužės 29 d. miestelį vėl nusiaubė gaisras. Sudegė 33 katalikų ir 178 žydų namai, 3 sinagogos, 26 žydų parduotuvės. Išliko trečdalis miestelio, 4 žydų ir 1 katalikų parduotuvė.

1905 m. gruodžio 5 d. Žaslių valsčiaus valstiečiai M. Rakovskis, M. Kurgonas, J. Surmilavičius, M. Petkevičius kartu su miestelio gyventoju M. Šapiro turgaus dieną valstiečių miniai pareiškė, kad viršininkų ir carinės policijos nereikia, nereikalingi ir rusai mokytojai.

1908 ir 1909 m. pastatytos dvi mūrinės sinagogos. 1913 m. pavasarį surengtas pirmas lietuviškas vaidinimas. 1914 m. miestelyje veikė arbatinė - vienintelė vieša vieta, kur buvo galima paskaityti lietuviškų laikraščių ir knygelių. Pirmojo pasaulinio karo metu sudegė pusė miestelio. 1919 m. sausio 12 d. apie 150 Raudonosios armijos karių užėmė Žaslius. Lietuvos kariuomenė miestelį atsiėmė 1919 m. balandžio 4 dieną. 1923 m. žinomos net 6 gyvenvietės Žaslių pavadinimu: viensėdis (1 sodyba, 8 gyventojai - 3 km nuo miestelio), antras viensėdis (1 sodyba, 5 gyventojai - 3 km nuo miestelio), trečias viensėdis (1 sodyba, 6 gyventojai - 3 km nuo miestelio), ketvirtas viensėdis (1 sodyba, 7 gyventojai - 3 km nuo miestelio), Žaslių lentpjūvė (1 sodyba, 79 gyventojai - 8 km nuo miestelio) ir pats miestelis (242 sodybos, 1707 gyventojai). 1931 m. baigta akmenimis grįsti turgaus aikštė. 1936 m. miestelyje veikė 51 žydų krautuvė, lietuvių - tik 1. Tarpukariu miestelyje veikė šios organizacijos: šaulių, pavasarininkų, tautininkų ir Vilniui vaduoti sąjungų skyriai, jaunalietuvių, jaunųjų ūkininkų ratelis ir kt.

Tarpukario metais veikė 2 sinagogos, Tarbut Tora mokykla, žydų biblioteka, Žydų banko filialas (148 nariai), savanoriškas žydų gaisrininkų departamentas, amatininkų asociacija, sporto organizacija „Maccabi“, taip pat sionistų, revizionistų, mizrahistų ir nacionalistų organizacijos. 1940 m. buvo parengtas žydų draugijos „Talmud-Tora“ Salamono ir Doros Šapirų Žaslių žydų kultūros namų projektas. Pirmame mūrinio pastato aukšte turėjo įsikurti žydų literatūros biblioteka, antrame - muziejinės ekspozicijos, skirtos žydų liaudies menui ir Lietuvos žydų istorijai, bei paskaitų salė. Įgyvendinti šį projektą sutrukdė sovietinė, o vėliau ir hitlerinė okupacija.

1938 m. ariant daržą rastas Rusijos monetų lobis moliniame puode, datuojamas XVIII a. pabaiga - XIX a. pradžia.

1941 m. birželio 14 d. suimtas ir įkalintas mokytojas A. Vilimas. 1941 m. birželio 14 d. ištremta 4 asmenų žydo A. Rakovskio šeima. Antrojo pasaulinio karo pradžioje beveik visi miestelio žydai buvo sušaudyti Strošiūnų šile. 1943 m. kovo 12 d. už neatiduotas prievoles Žiežmariuose sušaudyti 5 ūkininkai, tarp jų - ir H. Stravinskas iš Žaslių. 1941-1944 m. priverstiniams darbams į Vokietiją išvežta 14 gyventojų iš Žaslių. Visi grįžo 1946 metais. 1949 m. žuvo partizanas V. Sasnauskas. 1946-1948 m. įkalinti 2 partizanai ir partizanų ryšininkė. 1944-1949 m. įkalinti 28 gyventojai, tarp jų - trys kunigai (M. Cijūnaitis, J. Danyla, Č. Kavaliauskas). 1948 m. ištremti 6 gyventojai, 1949 m. - 9 gyventojai.

1947 m. miestelyje buvo 310 sodybų, 1440 gyventojų, 1959 m. - 861 gyventojas, 1970 m. - 753 gyventojai, 2000 m. - 323 sodybos, 829 gyventojai. Miestelio plano struktūra radialinė. Pagrindiniai keliai sueina į trikampę aikštę. Aštuntame dešimtmetyje čia filmuotos dviejų serijų televizijos filmo „Tadas Blinda“ baigiamosios scenos. Netoli aikštės Vytauto g. 48 esantis gyvenamasis namas (statytas XX a. pradžioje) - architektūros paminklas. 1948 m. gruodį įkurtas „Naujųjų Žaslių“ kolūkis (pirmininkas - A. Venskutonis). 1971 m. Žasliuose buvo pieninė, buitinio aptarnavimo dirbtuvės, 35 lovų ligoninė (įsteigta 1953 m.; 1945-1953 m. buvo ambulatorija), vaistinė, vaikų lopšelis-darželis (nuo 1960 m.), kultūros namai (nuo 1948 m.), biblioteka (nuo 1948 m.).

1777 m. minima Žaslių parapinė mokykla, kurioje mokėsi 6 bajorų ir 8 valstiečių vaikai. 1796 m. ši mokykla neveikė. Vaikus mokydavo namuose. 1798 m. Žaslių klebonas išlaikė mokytoją, kuris mokė 5 mokinius. Parapinė mokykla miestelyje su pertraukomis veikė ir XIX a. pradžioje. 1804 m. joje mokėsi 8, 1828 m. - 2 mokiniai. 1860 m. atidaryta valsčiaus išlaikoma valdinė (rusiška) mokykla. 1868 m. šioje mokykloje mokėsi 37 berniukai. Nuo 1869 m. prie mokyklos veikė ir bendrabutis. 1883 m. iš gyventojo B. Vaitkevičiaus mokyklai nupirktas pastatas. 1903 m. liaudinė mokykla aptarnavo 10560 gyventojų. 1907 m. joje mokėsi 143 mokiniai. 1916 m. įkurta lietuvių mokykla. 1918 m. miestelyje įkurta beturčių vaikų prieglauda - mokykla. Joje buvo 75 vaikai (mokytojavo O. Skrinskaitė ir K. Steponaitytė). Po Pirmojo pasaulinio karo Žasliuose veikė lietuvių ir žydų pradinės mokyklos. 1930 m. lietuvių mokyklą lankė 110 mokinių, žydų (su dėstomąja hebrajų kalba) - 78 mokiniai. 1938 m. sausio 1 d. Žaslių mokykla Nr. 1 (lietuvių) buvo 6 m. kurso, 4 komplektų, joje mokėsi 179 mokiniai. Tuo pat metu Žaslių mokykla Nr. 2 (žydų) buvo 4 m. kurso, 3 komplektų, mokėsi 122 mokiniai; prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, žydų mokykla buvo uždaryta. 1957-1958 mokslo metais Žaslių vidurinėje mokykloje mokėsi 510 mokinių, kaimo jaunimo mokykloje mokėsi 86 mokinių; vaikų darželį lankė 20 vaikų.

Iš Žaslių kilę: dailininkas, dailės kritikas Pranas Gudynas, pianistas Leopoldas Godovskis, teisininkas Balys Mastauskas, asirologas, egiptologas Bencionas Halperis, Jaunimo teatro aktorius Vidas Petkevičius. Miestelyje gyveno istorikas, kunigas Juozapas Stakauskas, prozininkas Jurgis Buitkus, dailininkas Raimundas Simonaitis, alpinistas ir juvelyras Alfonsas Jakštas. Žasliuose gyvena savamokslis dailininkas Vytenis Paulauskas.

Netoli miestelio esančiose dabartinėse kapinėse palaidoti keli žuvę Lietuvos nepriklausomybės kovų savanoriai. Miestelyje, prie Čiobiškio g., yra palaidota 1812 m. žuvusių prancūzų karių. Šiose kapinėse buvo pastatyta mūrinė koplytėlė, kuri 1964 m. gegužės 24 d. vietos valdžios nurodymu buvo nugriauta. Vėliau jos vietoje pastatyta antrinių žaliavų supirktuvė. Pagal architekto S. Petrausko projektą 1990 m. prie miestelio šiaurinės ribos ir kelio į Stabintiškes Žaslių apylinkės (dabar seniūnijos) lėšomis pastatyta koplytėlės kopija. Prie koplytėlės statybos prisidėjo Audronė Skarbaliūtė, Albinas Petravičius ir Žaslių seniūnijos seniūnas Algimantas Mataitis.

Miestelyje yra sovietinių karių kapinės.

Vytauto gatvės pradžioje, kur buvo įsikūrusi Žaslių valsčiaus savivaldybė (dabar - Vytauto g. 3) kryžkelėje 1928 m. buvo pastatytas Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečiui atminti skirtas kryžius. Jis stovėjo ant 1x1 m betoninio postamento, kuriame buvo Gedimino stulpų reljefas ir įrašas „1918-1928“. Netoli stovėjo vėliavos stiebas. Nepriklausomybės laikais čia buvo švenčiamos tautinės bei kitos šventės. Kryžius nugriautas 1964 m. gegužės 24 d., atstatytas 1990 m.

2007 m. minint Žaslių 550 metų jubiliejų Kaišiadorių muziejus išleido knygą "Vadovas po Žaslius". 2012 m. švenčiant miestelio 555-ąsias metines centrinėje aikštėje pastatytas paminklas, atspindintis Žaslių herbo motyvus (autorius - dailininkas Vidmantas Gylikis).

Paminklas Žasliuose, skirtas miestelio 555-sioms metinėms. Nuotr. O. Lukoševičiaus, 2012 m. rugpjūčio 13 d.

Atsitiktinė iliustracija

Žaslių herbas

Žaslių herbas - Žasliams su 1792 m. miesto savivaldos privilegija suteiktas ir herbas – jo piešinys vaizdavo auksinį kviečių pėdą mėlyname dangų simbolizuojančiame fone. Virš pėdo – du angelai laiko laurų vainiką, kuriame lotyniškai įrašyta: EX MANCIPIO LIBERTAS (Nuosavybė – tai Laisvė).

1992 m. rugpjūčio 16 d., kai buvo minimas Žaslių savivaldos privilegijos 200 metų minėjimas, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pavaduotojas Česlovas Stankevičius žasliečiams įteikė atkurtą Žaslių herbą (dail. Juozas Galkus).


Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos