Pagrindinis puslapis

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Kaišiadorių enciklopedija


Kaišiadorių enciklopedija - internetinė regioninė enciklopedija, aprašanti Kaišiadorių rajono gyvenvietes, istoriją, kultūros paveldą, gamtą, žmones ir kt.
Kaišiadorių enciklopedija pradėta kurti 2011 m. gruodžio 18 d., pradėjus veikti atnaujintai Kaišiadorių muziejaus internetinei svetainei www.kaisiadoriumuziejus.lt


Biografijos | Etnografija | Gamta | Gyvenvietės | Istorija | Kultūros paveldas

Abėcėlinis sąrašas | Visos kategorijos

Kategorijos

Bažnyčios‏‎ -12- Bibliotekos‏‎ -1- Biografijos‏‎ -366-
Dailininkai‏‎‎ -3- Etnografija‏‎‏‎‎ -449- Gamta‏‎‏‎‎ -13-
Girininkijų vietovardžiai‏‎‏‎‎ -9- Gyvenvietės -701- Herbai‏‎ ‏‎‎ -5-
Istorija‏‎‏‎‎ -2- Kaišiadorių etnografinis žodynėlis‏‎ ‏‎‏‎‎ -413- Kaišiadorių apylinkės seniūnija‏‎ ‏‎‏‎‎ -56-
Kaišiadorių miesto seniūnija‏‎ ‏‎‏‎‎ -1- Kalendorinės šventės‏‎‏‎‏‎‎ -36- Kapinės‏‎‏‎‎ -4-
Karininkai‏‎‏‎‎ -2- Katalikų dvasininkai -157- Knygnešiai‏‏‎‏‎‎ -1-
Koplytėlės‏‎‏‎‏‎‎ -0- Kruonio seniūnija‏‎‏‎‎ -161- Kultūros paveldas‏‎ ‏‎‏‎‎ -8-
Laikraščiai‏‎‏‎ ‏‎‏‎‎ -2- Literatai‏‎ ‏‎‏‎‎ -4- Miškininkai‏‎‏‎‏‎‏‎‎ -1-
Mokyklos‎‏‎‎-3- Nemaitonių seniūnija‏‎‏‎‎ -35- Palomenės seniūnija‏ -95-
Paminklai‏‏‎‏‎‎ -2- Paparčių seniūnija‏‎‏‎‏‎‎ -45- Pareigūnai‏‎‏‎‏‎‎ -1-
Partizanai‏‎‏‎‏‎‎ -5- Pedagogai‏‎‏‎‏‎‎ -32- Pravieniškių seniūnija‏‎‏‎‏‎‎ -6-
Rumšiškių seniūnija‏‎‏‎‏‎‎ -72- Upės ir upeliai‏‏‎‏‎‏‎‎ -2- Vėliavos‏
Žaslių seniūnija‎‏‎‏‎‎ -127- Žiežmarių apylinkės seniūnija‏‎‏‎‏‎‎ -103-

Šios savaitės straipsnis

Pranas Žižmaras Kaišiadoryse

Pranas Žižmaras Kaišiadoryse apsilankė 1938 m. liepos 16 d., sekmadienį, kai Vilnijos sportininkai su juo priešakyje traukiniu keliavo į Kauną dalyvauti pirmoje Lietuvos tautinėje olimpiadoje (vykusioje tų metų liepos 17-31 d. d.).

Kas toks P. Žižmaras?

Pranas Žižmaras buvo Vytauto Didžiojo gimnazijos Vilniuje kūno kultūros mokytojas. 1938 m. kovą, kai vėl pablogėjo Lietuvos ir Lenkijos santykiai, P. Žižmaras antilietuviškame mitinge Vilniaus centre šėrė įveidą pačiam aršiausiam kalbėtojui Lenkijos armijos karininkui už Lietuvos garbės įžeidimą ir pakvietė jį dvikovon. Tais laikais dvikovos buvo draudžiamos, bet karininkas kvietimą priėmė. Pranas Žižmaras laimėjo dvikovą ir pagarsėjo ne tik Vilniuje, bet ir visoje Lietuvoje. Lietuvos santykiams su Lenkija užsimezgus, tarp Vilniaus ir Kauno ėmė kursuoti traukiniai ir autobusai. 1938 m. vasarą Kaune vyko pirmoji Lietuvos tautinė olimpiada. P. Žižmaras suorganizavo sportininkų ekskursiją į Kauną.

Sutikimas Kaišiadorių geležinkelio stotyje

Prano Žižmaro (stovi centre) ir Vilnijos sportininkų delegacijos sutikimas Kaišiadoryse. Kalba Kaišiadorių gimnazijos direktorius Domas Kalvelis. Jam iš kairės stovi Kaišiadorių pradžios mokyklos Nr. 1 mokytoja Apolonija Tirvienė. KšM.

Vievio ir Kaišiadorių stotyse, kuriose sustojo į Kauną vykęs traukinys, sportininkų delegacijos laukė iškilmingas sutikimas. Kaišiadorių geležinkelio stotyje delegaciją pasitiko didžiulė minia žmonių su gėlėmis ir muzika, iš visur skambėjo nenutylantys „valio“ ir „kur Žižmaras“. Kai Žižmaras išlipo į stoties peroną, kaišiadoriečiai jį pasitiko ovacijomis, o viena sena moterėlė priėjo prie Žižmaro ir pabučiavo jam ranką sakydama: „Leisk pabučiuoti tą ranką, kuri gynė Lietuvos garbę“.

Iš to meto spaudos

„Minios žmonių mielųjų svečių laukė ir visose stotyse, pro kurias tik eina traukinys. Kaišiadoriškiai traukinį sutiko ypač gausia minia, su dainomis ir orkestru. Čia sportininkų vagonas buvo verste apverstas gėlėmis, o jie patys aplaistyti ašaromis ir apiberti iš širdies gilumos išsiveržusiais sveikinimais.“

Naujausi straipsniai

Nuo Abramavičius Ignotas iki Giedrys Vaclovas
Nuo Gilius-Gilevičius Kazys iki Lankakiemis
Nuo Lanktis iki Plūgas
Nuo Plūktuvas iki Vigada
Nuo Vileikiškės iki Žydiškės

Atsitiktinis straipsnis

Girnos. Lapainios k., Kruonio sen. Piešė Kristina Tokarevienė.
Girnos – rankinis malamasis įtaisas. Girnos susidėjo iš dviejų apskritų apie 40-60 cm skersmens akmeninių (senovėje ąžuolinių) girnapusių. Abi jos įtaisytos išskobtame mediniame lovyje ar iš lentų sukaltoje dėžėje. Apatinė girnapusė įtvirtinta nejudamai. Prie viršutinės girnapusės, aplenktos skeltu mediniu lanku (vėliau geležiniu) pritaisyta medinė ausis, į kurią įstatytas nudailintas pagalys girnoms sukti. Kuo girnapusės labiau suleistos, tuo jos smulkiau mala. Girnos laikomos kamaroje, o jei jos nėra – priemenėje.
Anelė Pugauskienė iš Paukštiškių kaimo prie girnų. 2003 m. R. Gustaičio nuotr.


Ant girnų prisibrūžini rugių. Ir kepi duoną (Gyvatiškės). Išvežus kraičius, ruošdavosi jaunoji išvykti. Pamergių neveždavo, jas palikdavo „girnų laižyti“ (Dainava). Girnos atrodė taip – du akmenai. Rankena tokia pritaisyta prie lubų. Akmens viršuje yra skylutė, per kurią pili miltus. Girnų akmenai buvo dėžėj (Šakniai).

Atsitiktinė iliustracija

Klėriškių koplytėlės skulptūra. 2003 m. R. Gustaičio nuotr.


Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos