Pajautiškės

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Pajautiškės (Pojaciszki) ir apylinkės. 1911 m. vokiečių kariuomenės topografinio žemėlapio fragmentas (Karte de westlichen Rußlands. P. 22. Koszedary).
Pajautiškės ir apylinkės 1932 m. žemėlapyje. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Retų knygų ir rankraščių skyrius.

Pajautiškės (Pajauciškės, Pakroniai), kaimas Žaslių seniūnijoje, 4 km į pietus nuo Žaslių, 9,5 km į pietus nuo Kaišiadorių. Pietvakariuose ribojasi su Strošiūnų šilu.

Apie 1460 m. rašytoje bajorų Nacų fundacijoje Žaslių bažnyčiai, be kitų vertybių, skirta dešimtinė iš Žaslių dvaro, kuriam priklausė ir šis kaimas. Pajautiškės paminėtos 1605 m. G. Patrikovskio ir Trakų vaito A. Tiškevičiaus ginče, kur pateiktas ir kitas kaimo pavadinimas - Pakroniai. 1738 m. Žaslių seniūnijos inventoriuje minimas Pajautiškių kaimas, kuriame buvo 2 sodybos. 1795 m. kaime - 15 sodybų, 87 gyventojai, karčemoje, priklausiusioje Kosakovskai, gyveno 3 žydai (Joseliai). 1818 m. - 16 sodybų, 84 gyventojai. 1851 m. Pajautiškės su 736,52 dešimtinės žemės priklausė valstybiniam Žaslių dvarui. Apie 1860 m. kaime gyveno 206 gyventojai katalikai. 1887 m. - 18 sodybų ir 232 gyventojai (216 katalikų, 14 žydų ir 2 stačiatikiai). Po dešimtmečio (1897) gyventojų skaičius buvo 277, o kaimo žemė užėmė 490 dešintinės plotą. Pirmojo pasaulinio karo metu kaime palaidoti 3 žuvę kareiviai.

1919 m. balandžio 3 d. čia įvyko mūšis tarp Lietuvos kariuomenės ir Raudonosios armijos. 1919 m. kovą Lietuvos kariuomenės vadovybė sudarė vadinamą Vilniaus grupę, kuri turėjo pulti Raudonosios armijos Vilniaus kryptimi. 1919 m. balandžio 3 d. II pėstininkų pulko 1 ir 2 kuopoms atsiųstas į pagalbą kukosvaidininkų būrys ir žvalgų komanda (žvalgams stebėti Raudonosios armijos pozicijas padėjo ir iš Kauno atskridęs lėktuvas). Iš viso lietuvių karių buvo apie 80. Prasidėjus puolimui, ties Guronių kaimo kuopoms pavyko pralaužti gynybą. Pajautiškes gynė apie 120 Raudonosios armijos karių būrys, kuris, neišlaikęs puolimo, ėmė trauktis. Mūšyje žuvo keliolika Lietuvos savanorių, aštuoni kariai buvo sužeisti. Raudonarmiečių nukauta ir sužeista apie 80 karių. Tą pačią naktį Lietuvos kariuomenė užėmė Žaslių geležinkelio stotį. Mūšyje ties Pajautiškėmis buvo sunkiai sužeistas ir tą pačią dieną nuo žaizdų mirė kaišiadorietis Čeponis, kovojęs Raudonosios armijos dalinyje.

1923 m. kaime buvo 50 sodybų ir 249 gyventojai. Į vienkiemius Pajautiškės išskirstytos 1928 metais. 1931 m. kaime buvo 55 sodybos ir 587,64 ha žemės (daugiausia IV rūšies - 523,59 ha). 1941 m. priverstiniams darbams į Vokietiją išvežtas K. Chocka. 1946-1950 m. įkalinti 5 gyventojai. 1948 m. į Sibirą ištremti 2 gyventojai. 1947 m. - 43 sodybos, 223 gyventojai, 1959 m. - 234 gyventojai, 1995 m. - 31 šeima, 81 gyventojai, 2000 m. - 27 sodybos, 53 gyventojai. Yra dvejos kapinės, vienose iš jų jau seniai nelaidojama.

1922 m. Pajautiškėse įkurta pradžios mokykla. 1938 m. sausio 1 d. mokykla buvo 4 metų kurso, 3 komplektų, mokėsi 111 mokinių. 1941 m. mokyklos vedėjas - Kazys Šemežys, mokytojos - Justina Šemežienė ir O. Vaičaitienė. Tuo metu mokyklą lankė 132, 1943 m. rudenį - 155 mokiniai. 1954-1955 mokslo metais mokykloje mokėsi 93 mokiniai, 1995 m. - 34 mokiniai. Mokykla šiuo metu veikia Žaslių geležinkelio stoties gyvenvietėje mokyklai statytame pastate, į kurį persikėlė dar prieš Antrąjį pasaulinį karą. Šią pradžios mokyklą baigė kardinolas Vincentas Sladkevičius.

Iš Pajautiškių kilęs kunigas Pranas Gerbutavičius (1919-1977).

Vietovardžiai

Pajautiškių pradžios mokyklos mokytojas Jurgis Žilinskas 1935 m. rugsėjo mėnesį užrašė Pajautiškių kaimo vietovardžius. Pateikėjas - Andrius Bandzevičius, gimęs tame pačiame kaime.

Brastakalnis (vietos žmonės vadina Brastos kalnas) – dirbama žemė. Priesmėlis, apie 10 ha dydžio. Šiaurinėje Pajauciškių pusėje.

Brasta – upelis. Įteka į Žaslių ežerą. „Pavasariais, esant dideliam vandeniui, atplaukia daug lydekų”.

Broko raistelis (vietos tarme Broka raistelis) – pieva. Priesmėlis, 5 ha dydžio. Šiaurinėje Pajauciškių pusėje.

Beržynėlis (vietos tarme Beržinelis) – miškelis. Durpynas, apaugęs juodalksniais. 5 ha dydžio. Šiaurinėje Pajauciškių pusėje. „Seniau augo beržai”.

Bliūdas (vietos tarme Bliūda) – pusiau dirbama žemė, pusiau pieva. Smėlis, 1 ha dydžio. Vakarinėje Pajauciškių pusėje.

Dufarancija – ganykla. Priesmėlis, 8 ha dydžio. Rytinėje Pajauciškių pusėje. „Kalbama, kad yra užkasti pinigai”.

Dudos balelė (vietos tarme Dūdas balala) – pelkė. „Dumblėta vieta, dumblas apsemia žmones”. 30 arų dydžio. Vakarinėje Pajauciškių pusėje.

Didelė pieva (vietos tarme Didela pieva) – pieva. Juodžemis, apie 20 ha dydžio. Pajauciškių kaimo šiaurės vakaruose.

Didelis klonis (vietos tarme Didelis klonas) – dirbama žemė. Priesmėlis, 5 ha dydžio. Šiaurinėje Pajauciškių pusėje. „Senais laikais stovėjo didelis, aukštas sekimo punktas. Dabar yra didelis akmuo, pasakojama, kad po tuo akmeniu yra rusų valdžios dokumentai”.

Francūzų dirvonėlis – ganykla. Žvyrėta vieta. 5 ha dydžio. Rytinėje Pajauciškių pusėje. „Žmonės pasakoja, kad nuo francuzmečio buvo palaidota francuzų”. „Prieš did. karą iškasdavo švininių kulkų”.

Grindelių kalnas – žvyrynas. Žvyrduobės, žmonės ima žvyrą. Šiaurinėje Pajauciškių pusėje.

Gaidžiakalnis (vietos tarme Gaidžia kalns) – dirbama žemė. Smėlynas, 0,5 ha dydžio. Šiaurinėje Pajauciškių pusėje. „Dar kiti vadina Gaidžiakalnio brastelė”.

Gaidžiakalnis (vietos tarme Gaidžia kalns) – dirbama žemė. Priesmėlis, 20 ha dydžio. Vakarinėje Pajauciškių pusėje. „Šitas kito pavadinimo neturi”.

Gojelių kalnas (vietos tarme Gojeliu kalns) – dirbama žemė. Priesmėlis, 10 ha dydžio. Šiaurinėje Pajauciškių pusėje. „Kalbama, kad yra užkasti pinigai”.

Gojelių pieva – pieva. Priesmėlis, 2 ha dydžio. Šiaurinėje Pajauciškių pusėje.

Kalvio daržas (vietos žmonės vadina Kovalio daržs) – dirbama žemė. Smėlynas, 7 ha dyžio. Rytinėje Pajauciškių pusėje.

Kamša – pieva. Durpynas, apsemtas vandens. Apie 2 ha dydžio. Rytinėje Pajauciškių pusėje.

Kampai – pieva ir dirbama žemė. Priesmėlis, 20 ha dydžio. Pietinėje Pajauciškių pusėje.

Kelelis (vietos tarme Kelalis) – dirbama žemė. Priesmėlis, 3x800 m dydžio. Vakarinėje Pajauciškių pusėje. „Kol kaimas buvo neišsiskirstęs į vienkiemius, buvo kaimo kelias, dabar panaikintas”.

Koarginis – pieva. Durpynas, apaugęs juodalksniais. Apie 5 ha dydžio. Šiaurinėje Pajauciškių pusėje.

Kapų kalnas (vietos žmonės vadina Kapinių kalns) – kapai. Žvyras, 2 ha dydžio. Šiaurinėje Pajauciškių pusėje.

Kauprės (vietos tarme Kaupres) – dirbama žemė. Priesmėlis, 20 ha dydžio. Šiaurinėje Pajauciškių pusėje.

Libakalnis (vietos žmonės vadina Libakalnio kalns) – smėlynas. Smėlis, 5 ha dydžio. Vakarinėje Pajauciškių pusėje.

Libakalnis – dirbama žemė. Juodžemis, 10 ha dydžio. Vakarinėje Pajauciškių pusėje.

Molkasas (vietos tarme Molikasas) – duobės imti moliui. Molynas, 0,5 ha dydžio. Pietinėje Pajauciškių pusėje.

Pakalnė (vietos tarme Pakalnas) – dirbama žemė. Vidury - įdubimas. 30 ha dydžio. Rytinėje Pajauciškių pusėje.

Pabaralis – pieva. Juodžemis, 7 ha dydžio. Rytinėje Pajauciškių pusėje.

Pamedinė (vietos tarme Pamedines) – dirbama žemė. Priesmėlis, 20 ha dydžio. Rytinėje Pajauciškių pusėje. „Rasta užkastų pinigų: žmonės net matę degant pinigus”.

Paraisčiai – ganykla. Priesmėlis, apaugęs spygliuočiais ir baltalksniais. 10 ha dydžio. Rytinėje Pajauciškių pusėje.

Paverksnis – pieva. Juodžemis, 10 ha dydžio. Vakarinėje Pajauciškių pusėje.

Pasienis – pieva. Smėlynas, 20 ha dydžio. Šiaurinėje Pajauciškių pusėje.

Paguronys – pieva. Juodžemis, 20 ha dydžio. Šiaurinėje Pajauciškių pusėje.

Paguronys – pieva. Juodžemis, apie 20 ha dydžio. Šiaurinėje Pajauciškių pusėje.

Piliakalnis (vietos tarme Pilė kalnis) – kalnas. Smėlynas, 8 m diametro. Vakarinėje Pajauciškių pusėje. „Iškasama kaulų”.

Raisteliai – pelkė. Kupstuota vieta. Apie 2 ha dydžio. Rytinėje Pajauciškių pusėje.

Salos – pelkė. Nusausinta, 14 ha dydžio. Rytinėje Pajauciškių pusėje.

Seliaukos pušynėlis (vietos tarme Seliaukas pušynėlis) – pušynas. Smėlynas, 15 ha dydžio. Rytinėje Pajauciškių pusėje.

Skersbalė (vietos tarme Skersbala) – dirbama žemė. Smėlynas, 10 ha dydžio. Vakarinėje Pajauciškių pusėje. „Vokiečių laikais buvo didelė lentpjūvė ir malūnas. Dabar yra deguto ir terpentino varykla. Lietuviams vejant bolševikus, ten nukauta 3 bolševikai ten ir palaidoti”.

Šaltinių kalnai – dirbama žemė. Priesmėlis, 20 ha dydžio. Vakarinėje Pajauciškių pusėje.

Šuniškės (vietos tarme Šuniškis) – dirbama žemė. Juodžemis, 5 ha dydžio. Šiaurinėje Pajauciškių pusėje. „Prieš karą buvo rasta priešvalstybinių proklamacijų, kurias rusų valdžia išgaudė”.

Turliukų kalnas (vietos tarme Turliuku kalnus) – dirbama žemė. Priesmėlis, 10 ha dydžio. Šiaurinėje Pajauciškių pusėje.

Valos (vietos tarme Valas) – pieva. Smėlynas, 1 ha dydžio. Rytinėje Pajauciškių pusėje. „Kalbama, kad yra užkasti pinigai”.

Virselė (vietos tarme Virsela) – lyguma. Smėlynas, apaugęs pušelėm. 15 ha dydžio. Vakarinėje Pajauciškių pusėje.

Virsė (vietos tarme Vyrsė) – upelis. Teka pietryčių link, įteka į Ilgių ežerą prie Kietaviškių. „Didž. karo metu žmonės krantuose slapstėsi nuo karo”.

Vidupievis – vidury pieva, aplink - dirbama žemė. Juodžemis, apie 5 ha dydžio. Šiaurinėje Pajauciškių pusėje.

Zakarausko kalnas (vietos tarme Zakarausko kalns) – pakilusi vieta. Žvyrynas, 400 kvadratinių metrų dydžio. Vakarinėje Pajauciškių pusėje.

Žalias raistas – pelkė. Apaugusi prastom pušelėm. Apie 4 ha dydžio. Pietrytinėje Pajauciškių pusėje. „Kalbama, kad yra užkasti pinigai”.

Šaltiniai

  • Lietuvių kalbos instituto Vietovardžių kartoteka. Lietuvos žemės vardynas.

Literatūra

  • Gustaitis R. Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2001. - P. 256-257.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos