Pakalniškių pilkapynas I

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Pilkapis Pakalniškių pilkapyne I. 2005 m. R. Gustaičio nuotr.

Pakalniškių pilkapynas I yra Paparčių seniūnijoje, Pakalniškių kaime, 2 km į šiaurės vakarus nuo Žiežmaros ir Neries upės santakos ir 1,7 km į pietryčius nuo Aukupio ir Neries upės santakos, 0,4 km į pietvakarius nuo kairiojo Neries kranto, Stasiulio miške.

Dabar pilkapyne yra 10 pilkapių. Jie yra įlomėje, abipus iš rytų į vakarus einančio miško keliuko. Pilkapių sampilai 6–9 m skersmens ir iki 0,5 m aukščio, sulėkštėję. Manoma, kad anksčiau pilkapyne buvo apie 30 pilkapių; dalis jų buvo su akmenų vainikais. Tačiau dauguma pilkapių sunaikinti maždaug XX a. 4-to dešimtmečio pradžioje, įkūrus sodybą, iškirtus dalį miško ir pradėjus arti. Be to, pilkapynas apardytas kasant bulviarūsius. Jų yra šiaurinėje dalyje, aukštumoje, taip pat ir pilkapyno rytinėje dalyje. Dalį pilkapių ieškodamas lobių iškasinėjo vietinis gyventojas S. Čiulada.

Pilkapynas yra kultūros paminklas.


Turinys

Padavimai, pasakojimai

Pilkapiai vadinti Totorių kapais arba Prancūzkapiais. Pasakojama, kad juose yra palaidoti iš Rusijos grįžę prancūzai; jie palaidoti šiaurinėje pilkapyno dalyje. Moterys pasakojo, mačiusios iš vieno pilkapio kylančią ugnelę. žmonės prisimena, kad statant namus ir kasant rūsius rasta daug žmonių kaulų; ieškant lobių rasta grindinių, išdėstytų vainikų pavidalu. Žmonės pasakojo, kad ir kasant duobes bulvėms, 2 m gylyje randama žmonių kaulų, o 1 m gylyje – daug akmenų. Be to, kasant rūsius rasta ginklų – kardų, taip pat papuošalų ir kitų radinių.


Tyrinėjimai

Pilkapynas nėra sistemingai tyrinėtas. Vykdyti tik žvalgymai. 1971 m. jį žvalgė A. Tautavičius, 1977 m. - M. Černiauskas. Žvalgymų metų buvo suskaičiuoti pilkapyne esantys pilkapiai, pilkapynas kartografuotas.


Laidosena

Sprendžiant pagal žmonių pasakojimus, dalis pilkapių buvo su akmenų vainikais. Pagal iškastus kaulus galima manyti, kad dalis mirusiųjų pilkapiuose laidoti nedeginti. Žinoma, kad bekasinėdamas S. Čiulada rado skydo umbą ir siauraašmenį kirvį.

Pilkapynas datuojamas I tūkstantmečio viduriu - II puse.


Šaltiniai

  • Černiauskas M. Kaišiadorių raj. 1977 m. archeologijos paminklų kartografavimo ekspedicijos ataskaita. 1977. KPCA. F. 27. Ap. 1. B. 61, p. 7.
  • Tautavičius A. 1971 m. žvalgomosios archeologinės ekspedicijos ataskaita (duomenys apie Kėdainių, Jonavos, Kauno, Kaišiadorių, Prienų, Alytaus, Trakų, Švenčionių, Raseinių ir Vilniaus rajonų archeologinius paminklus). 1971. LIIR. B. 313, p. 37–38.
  • Valstybės archeologijos komisijos medžiaga. KPCA. F. 1. Ap. 1. B. 25, p. 350–369.
  • Zabiela G. Kai kurie archeologijos paminklai Kaišiadorių, Rokiškio, Lazdijų, Molėtų, Šalčininkų ir Širvintų rajonuose. 1993. LIIR. B. 2267, p. 17–18.


Literatūra

  • Daugudis V. Iš senosios Paparčių praeities // Gimtinė. Ukmergė, 1994, kovo 1–31, p. 2.
  • Daugudis V. Iš tolimos praeities // Paparčių ir Žaslių apylinkės. Kaišiadorys, 1997, p. 45–46.
  • Kulikauskas P., Kulikauskienė R., Tautavičius A. Lietuvos archeologijos bruožai. Vilnius, 1961, p. 545.
  • Kurilienė A. Kaišiadorių rajono archeologijos sąvadas. Kaišiadorys, 2009, p. 210-211.
  • Lietuvos TSR archeologijos atlasas, T. III. I–XII a. pilkapynai ir senkapiai. Vilnius, 1977. P. 78.
  • Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. Vilnius, 1973, p. 118.
  • Radzvilovaitė E. Lietuvių genčių skydai II–VIII amžiais // Lietuvos TSR Mokslų akademijos darbai’ A serija, T. 2(21). Vilnius, 1966, p. 140.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos