Pakalniškiai

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Pakalniškiai (Pokalniszki) ir apylinkės. 1911 m. vokiečių kariuomenės topografinio žemėlapio fragmentas (Karte des westlichen Rußlands. P. 22. Koszedary).

Pakalniškiai, kaimas Paparčių seniūnijoje, 2 km į šiaurę nuo Paparčių, 21 km į šiaurės rytus nuo Kaišiadorių, Neries kairiajame krante. Neries slėnyje, šalia kaimo esančiame pušyne, yra pilkapynas ir senkapis. Pilkapyne yra keliasdešimt sanpilų su akmenų vainikais, būdingų V-VII amžiams. 1930-1931 m. kai kurie pilkapiai suardyti: iškirtus mišką ir pradėjus arti, buvo randama įvairių geležinių dirbinių, dalis kurių pateko į Trakų istorijos muziejų.

1590 m. Pakalniškiai priklausė Bekštonių kuopinio susirinkimo centrui. 1627 m. Pakalniškių užusienis priklausė Mikalojaus Kiškos Paparčių dvarui. 1649 m. Stanislovas Beinartas Paparčių dvarą su Pakalniškiais užrašė dominikonams. XVIII a. pabaigoje 43 darbingi kaimo gyventojai dirbo 8 valakus žemės. 2 valakai tuo metu priklausė bajorams. 1795 m. Pakalniškių karčemoje gyveno 5 asmenų žydo J. Berkovičiaus šeima. Ši karčema priklausė dvarininkui Rogalskiui, Panerių dvaro savininkui. 1820 m. kaime įsikūrusios 6 šeimos, 1830 - 5 sodybos, 68 gyventojai. 1831 m. sukilimo metu kaimą nusiaubė caro kazokai. 1853 m. - 6 sodybos, 46 gyventojai katalikai. 1859 m. Pakalniškiai su 145,98 dešimtinės žemės priklausė valstybiniam Paparčių dvarui. 1866 m. šeši kaimo valstiečiai - 3 Kinderevičiai, 2 Verbukai ir Čiulada - turėjo žemės sklypus. 1897 kaime - 136 dešimtinės žemės. Gyventojų ir 1897 m., ir 1923 m. buvo 97. 1927 m. kaime gyveno 26 katalikų šeimos (110 gyventojų). Paplitusios Kinderevičiaus, Verbaus, Čiulados pavardės. 1931 m. - 30 sodybų ir 191,32 ha žemės. 1933 m. kaimas išskirstytas į vienkiemius. 1937 m. - 99 gyventojai katalikai, 1947 m. - 13 sodybų ir 51 gyventojas, 1959 m. - 97 gyventojai. 1946 įkalintas partizanas J. Verbus (slapyvardis Erškėtis). 1944-1949 suimti ir įkalinti 6 gyventojai, 1948 m. ištremtas 1 gyventojas - A. Čiulada (gimęs 1885 m.), prieš tai metus (1946-1947) kalėjęs Lukiškių kalėjime. 2000 m. kaime - 12 sodybų ir 37 gyventojai.

Vietovardžiai

Paparčių pradžios mokyklos mokytojas Jonas Jakštas 1935 m. gruodžio mėnesį užrašė Pakalniškių kaimo vietovardžius.

Apydėmis – pieva. Priesmėlis, apie 4 ha dydžio. Į rytus nuo kaimo 200 m.

Arklys – akmuo. Ant Neries kranto.

Batelis – pieva. Smėlis, apie 0,5 ha dydžio. Į vakarus 1 km.

Duobelė (vietos tarme Duobela) – dirvos. 8 ha dydžio. Į vakarus nuo kaimo 1,5 km.

Dubrės (vietos tarme Dubres) – ravas. 0,5 km ilgio. Teka į pietus.

Lygės – krūmai. Apie 6 ha dydžio. Į vakarus nuo kaimo apie 6 km.

Liūnas – pievos. Apie 3 ha dydžio. Į šiaurę 300 m.

Nuotakos ravas – ravas. Apie 0,5 km ilgio. Teka iš pietų į šiaurę.

Pabarai – pakrantė. Apie 0,5 ha dydžio.

Pakalniškiai – kaimas. 7 valakų dydžio. „Valakas - 20 ha”.

Plaska – akmuo Neryje.

Pravartė – pieva. Apie 2 ha dydžio. Prie kaimo, iš rytų pusės.

Pakalnės (vietos tarme Pakalnes) – dirvos. Apie 20 ha dydžio. Į vakarus nuo kaimo 0,5 km.

Pašakys – dirvos. Priemolis, 3 ha dydžio. Į vakarus nuo kaimo 600 m.

Pievelių ravas – ravas. 0,5 km ilgio. Teka iš pietų į šiaurę.

Razboinica – dirvos. Smėlis, 1 ha dydžio. Nuo kaimo į vakarus apie 1 km.

Saparka – pievelė. Molis, 1 ha dydžio. Į vakarus 1 km.

Skerdėlės – dirvos. Molis, apie 1 ha dydžio. Į vakarus nuo kaimo iki 1,5 km.

Skerdimai – pieva. Smėlėta, apie 8 ha dydžio. Į rytus apie 1,5 km.

Upių ravas – ravas. Apie 0,5 km ilgio. Teka iš vakarų į šiaurę.

Vidulaukis – dirvos. Molis, apie 8 ha dydžio. Į rytus nuo kaimo apie 250 m.

Žydo takelis – takas. Apie 200 m ilgio. Iš Pakalniškių kaimo eina į Naravų kaimą.

Šaltiniai

  • Lietuvių kalbos instituto Vietovardžių kartoteka. Lietuvos žemės vardynas.

Literatūra

  • Gustaitis R. Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2001. - P. 189.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos