Pakertai

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Pakertai (Pokerty) ir apylinkės. 1911 m. vokiečių kariuomenės topografinio žemėlapio fragmentas (Karte de westlichen Rußlands. P. 22. Koszedary).

Pakertai (Pakerskai), kaimas Žiežmarių apylinkės seniūnijoje, 4 km į pietus nuo Žiežmarių, 9,5 km į pietus nuo Kaišiadorių, abipus kelio Žiežmariai-Nemaitonys. Per Pakertus teka Kertus.

Turinys

Kaimo vardo kilmė

Vietovardis vandenvardinės kilmės.

Istorija

Pakertai paminėti 1567 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės pašauktinių sąrašuose. 1744 m. Žiežmarių parapijos gyvenviečių sąraše minimas Pakertų dvaras ir kaimas. 1795 m. Antanui ir Ignotui Tanskiams priklausiusiame Pakerų dvare - 1 sodyba, kurioje gyveno 4 asmenų dvaro savininkų šeima, taip pat 15 tarnų; dvarui priklausė Pakertų kaimas su 10 sodybų, 60 gyventojų; kaime taip pat gyveno 4 bajorai.

1844 m. Pakertų dvarą valdė F. Tanskis. 1863 m. sukilimo metu „baimei ir pavyzdžiu“ kitiems įsakyta sudeginti Pakertų dvarą, prie kurio sukilėliai nušovė valstietį Martyną Liachovičių. Šio dvaro turtas buvo parduotas, o 1864 m. vasarą dvaro savininkas Feliksas Tanskis su šeima ištremtas į Tobolsko guberniją. 1863 m. sukilime dalyvavo dvarininkai Stanislovas Dzengeliauskas, Antanas Jurevičius, Julijonas Semaška. Apie 1860 m. dvare gyveno 16 gyventojų katalikų. 1897 m. - 25 gyventojai ir 243 dešimtinės žemės priklausė Sadovskiui ir Martinaičiui. 1923 m. Pakerskų palivarke (dvare) - 2 sodybos, 35 gyventojai, 1931 m. - 1 sodyba, 109,7 ha žemės. 1936 m. Pakertų dvaro savininkas - Stasys Martinaitis. 1947 m. dvare - 2 sodybos, 9 gyventojai. Šiuo metu yra išlikę dvaro rūmai, kumetynas ir dalis parko. Apie 1860 m. kaime - 38 gyventojai katalikai, 1887 m. - 6 sodybos, 62 gyventojai (50 katalikų, 12 pravoslavų), 1897 m. - 83 gyventojai, 112 dešimtinių žemės. Kaimas su 177,37 ha žemės į vienkiemius išskirstytas 1920 m. Didžiausio sklypo (20,13 ha) savininkas - J. Biguzas. Kaime paplitusios Čyžausko ir Gudzinsko pavardės. 1923 m. Pakertų kaime - 18 sodybų, 99 gyventojai, 1931 m. - 24 sodybos, 217,25 ha žemės, 1937 m. - 148 gyventojai katalikai, 1947 m. - 19 sodybų, 94 gyventojai, 1959 m. - 100 gyventojų, 1995 m. - 140 šeimų (404 gyventojai), 2000 m. - 77 gyvenamieji namai (kartu su daugiabučiais) ir 362 gyventojai.

1945 m. gegužės 1 d. Pakertuose vykusiame mitinge Pakertų pradžios mokyklos mokytojas Zigmas Galinskas kvietė stiprinti sovietinę valdžią. 1945 m. gegužės 8 d. jis nušautas savo namuose. 1947 m. žuvo 2 partizanai, kilę iš Pakertų - P. Gudzinskas (slapyvardis Vanagas) ir V. Kavaliauskas (slapyvardis Juodvarnis). 1945-1946 m. įkalinti 2 gyventojai, 1948 m. ištremti Gudzinskai (8 asmenys), Jacinavičiai (5 asmenys), Ramoškos (2 asmenys).

Nuo 1963 m. Pakertuose buvo felčerių ir akušerių punktas, kultūros namai (nuo 1960 m.), biblioteka (nuo 1954 m.). Pakertų pradžios mokykla įkurta 1935 metais. 1957-1958 mokslo metais joje mokėsi 20 mokinių.

Vietovardžiai

Mokytojas Zigmas Galinskas 1935 m. gruodžio mėnesį užrašė Pakertų dvaro vietovardžius. Pateikėjas - Jonas Biguzas, gimęs Pakertų kaime.

Barevčizna – nedžiūstanti sodžialka. Apskrita, yra ant kalno. 0,5 ha dydžio. 300 m į pietus nuo dvaro. „Gyveno pil. Banevičius ir jis ten prigėrė”.

Barsukynas – kupstuota pieva. Lygi, apskrita, auga viksvos. 0,5 ha dydžio. Romaldo Gudzinsko sklype. „Barsukynas - esą buvę ten senovėj barsukų slėpimosi vieta”.

Beržynas – miškelis. Žemės paviršius lygus, miškelis pailgas, 7 ha dydžio. Martinaičio sklype, iš pietų prieina Dainių kaimo žemė. „Beržynas - kad ten daug beržų auga”.

Kertus – upelis. Mažas, neišžiūstantis, pavasarį ypatingai patvinstantis. 9 km ilgio. Išteka Išteka iš Gumbaraisčio, esančio Trakų miškų urėdijos, Kaukinės girininkijos, Noreikų miške. Teka pro Noreikų, Šidlauskų, Pakerciškių, Dainių, Pakertų, Juknonių kaimus, Bulotų ūkį, Žalvarnių vienkiemį ir įteka į Strėvą. „Dar 100 metų atgal jau taip vadino šį upelį. Anksčiau jis visas buvo miške, o dabar tik jo aukštupys ir vidupis miške. Vidupio miškelis vadinasi Kertus”.

Lanka – pieva. Nusausinta, lygi, gera, apskrita. 10 ha dydžio. Pakertų dvaro žemėje.

Pakertai (vietinių žmonių vadinama Pakerckai) – dvaras. Juodžemis su moliu, žemės paviršius lygus, žemė gera. 110 ha dydžio. Iš pietų - Dainių kaimo žemė, iš vakarų – Kibučių kaimo žemė, iš šiaurės - Pakertų kaimas, iš rytų – Slabados kaimas. Kaimo vardas „Pakerckai - nuo upelio vardo”. „Pakertų dvaras priklausė Tanskui Feliksui, kuris varė žmones stoti į „metiežių”. Metiežiaus metu (1863-64) metė šį dvarą ir išvažiavo, nes vienas baudžiauninkas Grabauskas Jurgis nuėjo į Vilnių ir pranešė Gubernatoriui Muravjovui, tuomet buvo atsiųsta 2 „rotos” kareivių, kurie visą turtą pardavinėjo, sodus iškirto, trobas ir malūną sudegino. Rusų valdžia šį dvarą iš varžytynių pardavė savo pulk. Olšauskui, jis išstatė dabartinius trobesius ir malūną atstatė, užvedė dalį sodo. Jis kartu pirko ir Eiginiškių dvarą iš rusų valdžios, kuris taip pat priklausė Tanskui. Paskui jis mirė. Jo sūnus Pakertų dvarą pardavė Markevičiui, nuo Markevičiaus pirko Martinaitis 110 ha ir Sadauskas 65 ha”.

Mokytojas Zigmas Galinskas 1935 m. gruodžio mėnesį užrašė Pakertų kaimo vietovardžius. Pateikėjas - Jonas Biguzas, gimęs Pakertų kaime.

Biguzo raistas – raistas - kupstuota pieva. Mažai išdžiūstanti, lygi, pailga, žemė bloga. 1 ha dydžio. Biguzo Jono raiste.

Girdžių papievis – balota pieva. Lygi, apskrita, nusausinta. 9 ha dydžio. Žaltausko ir Červoko sklypuose.

Pakertai (vietinių žmonių vadinama Pakerckai) – dabar vienkiemis. Lygus paviršius, juodžemis, molis, smėlis, žvyras. 16 kiemų. Iš pietų - Pakertų dvaras, iš rytų - Skudenių kaimo žemė, iš vakarų - Juknonių ir Kibučių kaimų žemės, iš šiaurės - Turloviškių kaimas. „1921 m. išdalyta į vienkiemius”. „Pakertų dvaro savininkui Tanskui ėjo kaimo gyventojai ėjo baudžiavą. Dvaro žemė buvo maišyta su kaimo. Kur geresnė tai buvo dvaro, blogesnė kaimo”. Kaimo vardas kilo „nuo upelio Kertus - Pakertai”

Paaštrijų kalnas – kalnas. Smėlis, žvyras, molis, duobėtas, pailgas, 20 m aukščio iš klonio pusės. 0,75 ha dydžio. Jono Biguzo sklype. „Bendras kaimo žvyrynas”.

Šempulis – balota pieva. Apskrita, neklampi, kraštuose krūmai. 2 ha dydžio. Žydo Šmerkės nupirktam sklype. „Pavasarį visada užliejama iš sutekėjusio vandens”.

Tarpubalis (vietos žmonių vadinama Terpubalis) – nusausinta pieva. Lygi pieva, pailga, sausa. 1,5 ha dydžio. Razulevičių sklype.

Uodegų bala (vietinių žmonių vadinama Vuodegų bala) – nusausinta bala. Dabar sausa pieva. 0,5 ha dydžio. „Ten skalbdavo moters audeklus”.

Velkelė („l” tarti kietai) – nedžiūstanti bala. Pailga, auga viksvos. 0,25 ha dydžio. Prie Paaštrijų kalno, Čižausko sklype.

Vilniaus raistas – nusausinta pieva. Auga įvairi žolė, apskrita, vasarą išdžiūsta. 1,5 ha dydžio. Onos Gudzinskienės sklype.

Žiežmarių raistas – pieva balota. Lygi, krūmai su kupstais auga, nusausinta, neklampi. 1 ha dydžio. Dabar pil. Jacinavičiaus sklype. „Kaimo vietoje pempės vaikus vedė”.

Apie kaimo vardų kilmę parašyta: „Visi kiti pavadinimai labai seni, kad jis senis Biguzas neatmenąs, kodėl taip jie vadinasi”.

Šaltiniai

  • Lietuvių kalbos instituto Vietovardžių kartoteka. Lietuvos žemės vardynas.

Literatūra

  • Gustaitis R. Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2001. - P. 298-299.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos