Palimšys

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
23:44, 29 gegužės 2012 versija naudotojo Rolandas247 (Aptarimas | įnašas)
(skirt) ←Ankstesnė versija | Dabartinė versija (skirt) | Vėlesnė versija→ (skirt)
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Palimšys (Polimsze) ir apylinkės. 1911 m. vokiečių kariuomenės topografinio žemėlapio fragmentas (Karte de westlichen Rußlands. P. 22. Koszedary).

Palimšys (Palimšys I), kaimas Žiežmarių apylinkės seniūnijoje, 4,5 km į pietvakarius nuo Žiežmarių, 9,5 km į pietvakarius nuo Kaišiadorių, tarp Juknonių, Kairiškių ir Palimšio miškų, kairėje kelio Kaišiadorys-Kruonis pusėje. Per Palimšį teka Dūmė.

Turinys

Kaimo vardo kilmė

Vietovardis vandenvardinės kilmės - į šiaurę nuo kaimo teka Limšius.

Istorija

1744 m. Žiežmarių parapijos gyvenviečių sąraše minimas Palimšių dvaras. 1744 m. Palimšių arba Chomontovščiznos dvaras priklausė M. Chomontovskiui. 1841 m. Palimšių dvaras priklausė S. Berlinskiui. Apie 1860 m. Palimšių dvare gyveno 10 gyventojų katalikų.

1863 m. gegužės 19 d. prie Palimšių dvaro, Palimšio miške, įvyko mūšis tarp Trakų apskrities karinio viršininko M. Černiako vadovaujamos sukilėlių rinktinės ir ją persekiojusių generolo majoro Vedemejerio vadovaujamų 5 pėstininkų kuopų ir 55 kazokų dalinio. Nors sukilėliai atrėmė keletą atakų, tačiau buvo išsklaidyti ir smarkiai nukentėjo. Žuvo 16 sukilėlių, apie 20 pateko į nelaisvę. Sukilėlių žiniomis, žuvo arba buvo sužeisti 24 kareiviai. Suklėliai neteko visos gurguolės: 20 arklių, kalvės ir kitko. M. Černiakas surinko apie 60 išblaškytų kovotojų, iš jų tik 20 turėjo ginklus. Žuvo sukilėliai: kapitonas Vilčinskis, karininkas Flarkovskis, vachmistras Šichovskis, eiliniai Lyko, Minkevičius ir Vaina, Vilniaus universiteto studentai Ulasevičius, Obolevičius ir Baranovskis. Žuvusieji sukilėliai palaidoti gretimame Padūmio kaime.

1897 m. Palimšių dvare, priklausiusiame Berlinskiui, - 20 gyventojų ir 172 dešimtinės žemės. 1923 m. Palimšių kaime - 9 sodybos, 53 gyventojai, 1931 m. - 8 sodybos, 52,16 ha žemės. Palimšių kaimas į vienkiemius išskirstytas 1932 m. Kaime buvo 70,37 ha žemės (iš jų 19,68 ha pridėti iš Padūmio dvaro). Didžiausias sklypas (15,11) ha priklausė Simonui Karpavičiui ir Onai Karpavičiūtei-Mitkienei. 1937 m. kaime - 105 gyventojai katalikai. 1948 m. įkalinta Palimšių gyventoja J. Berlinskienė (gimusi 1895 m.). 1939 m. minimi treji Palimšiai (tarp jų ir Palimšio kaimas). Vienas šių kaimų šiuo metu priklauso Kruonio seniūnijai. Žiežmarių apylinkėje iki 1986 m. buvo Palimšio kaimas ir Palimšio viensėdis, tačiau tais metais Lietuvos SSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo įsaku viensėdis buvo panaikintas; 2000 m. kaime - 6 sodybos, 7 gyventojai.

Vietovardžiai

Medinių Stravininkų pradžios mokyklos mokytojas Stepas Vasiliauskas 1936 m. balandžio mėnesį užrašė Polimšio kaimo vietovardžius.

Čigono bukta – pieva. Šlapia, duobė. Apie 0,5 ha dydžio. Šiaurėje, prie Limšiaus ir valdiško miško.

Jurzdika (vietinių žmonių vadinama Jurzdyka) – vienkiemis vakarų kampe. Juodžemis, lyguma (yra ir kalnelių). Apie 30 ha dydžio. „Oficialiai nevadinamas”.

Kasilauskas – šiaurinis galas. Kalneliai, juodžemis. Apie 30 ha dydžio. Šiaurėje, prie Limšiaus.

Laukinė – pietų kampas. Juodžemis, lyguma. Apie 40 ha dydžio.

Limšius – upelis. Statūs krantai, apaugę krūmais. „Išteka Kairiškių žiemiuose [šiaurėje], teka į rytus, į v. vakarus [vasaros vakarus - t. y. pietvakarius] įteka į Strėvą ties Pavoliu”.

Pelūzų lankelė (vietos tarme Pelūzų lankele) – pieva. Sausa, lygi, vakaruose kalnas. Apie 15 ha dydžio. Rytuose.

Apie kaimą užrašyta: „Tai buvęs folvarkas. Dabar gyvena keli gyventojai”.

Didžiųjų Kairiškių pradžios mokyklos mokytojas Stanislovas Šlamas 1935 m. lapkričio mėnesį užrašė Palimšio I vienkiemio vietovardžius. Pateikėjas - Juozas Karpavičius, gimęs Skarbiškių kaime.

Barsukynas – Polimšio upės krantai su urvais. Smėlio pakrantės. Apie 25 m ilgio. Abipus Limšiaus upės, apie 500 m nuo Dūmės upės žiočių į šiaurę.

Dūmė – upė. Teka Palimšio vienkiemio žemės pietvakarine puse. Įteka į Limšiaus upę Onos Karpavičienės sklype. „Seniau Dūmės upė buvo gilesnė ir vandeningesnė. Dabar gilesnės vietos (duobės) užneštos griaužu”.

Kelias – kelias. Netaisomas, apie 900 m ilgio. Nuo Padūmės vienkiemio iki plento Kaišiadorys-Kruonis 10-ajame kilometre.

Limšius – upė. Teka Palimšio vienkiemio žemės vakarine puse. „Įteka į Strėvos upę ties Pavolės palivarku”.

Palimšis, Palimšys – vienkiemis. Baltžemis su moliu, žemė lygi su nežymiais pakilimais Limšio pakrantėje. Virš 60 ha dydžio, 6 sodybos. Abipus Kaišiadorių-Kruonio plento, tarp Beržyno ir Kairiškių miškų, prie Limšiaus ir Dūmės upių. „1933 m. išsiskirstė į kolionijas (sklypus)”. „Pasakojama, kad prie Limšiaus upės, Laukinėj pievoj lenkų sukilėliai virėsi valgyti, o rusai juos susekę, dalį išmušę, kitus išvaikę. Pirmasis šio vk. gyventojas buvo rusas - Karpavičius, kuris savo laiku žemę pardavė dabartinių Karpavičių protėviams”.

Plentas – kelias. 0,5 km ilgio. Plentas eina Palimšio vienkiemio žemės vakarine puse.

Tiltas – tiltas. Akmeninis, apie 10 m ilgio. Ant plento, per Dūmės upę.

Šaltiniai

  • Lietuvių kalbos instituto Vietovardžių kartoteka. Lietuvos žemės vardynas.

Literatūra

  • Gustaitis R. Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2001. - P. 299-300.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos