Palomenė

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Palomenė (Polomień) ir apylinkės. 1911 m. vokiečių kariuomenės topografinio žemėlapio fragmentas (Karte de westlichen Rußlands. P. 22. Koszedary).
Palomenės kaimas ir dvaras 1931 m. žemėlapyje. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Retų knygų ir rankraščių skyrius.

Palomenė, kaimas, seniūnijos centras, 9 km į šiaurę nuo Kaišiadorių. Per Palomenę teka Lomena, Neries kairysis intakas, o į Lomeną įteka Živinta. Eina kelias Kaišiadorys-Jonava. Palomenėje yra du tvenkiniai, per kuriuos į Lomeną teka Vertimas (apie 1 km ilgio). Kaime, Lomenos pakrantėje, yra rastas mezolito laikų radinys - raginis kaltelis. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės pašauktinių sąraše minimas Palomenskio (Palomenės) dvaras netoli Žiežmarių. 1590 m. Navasodų kuopinio susirinkimo centrui priskirtas Palomenės dvaras, priklausęs Kasparui ir Juozapui Polamenskiams. Kauno Vytauto Didžiojo Karo muziejuje saugomas 1625 m. rašytas Palomenės dvaro valstiečių susitarimas su kaimyninio dvaro valstiečiais dėl pono Palomenskio turto pasidalijimo. Valstiečiai apiplėšė savo poną ir nutarė pasidalinti jo turtą.1795 m. Palomenės palivarkas su 1 sodyba ir 9 gyventojais priklausė Mykolui Zaleskiui - Zaleskių giminės šiame regione pradininkui. Šalia palivarko buvo bajorkaimis su 6 sodybomis ir 43 gyventojai. Tuo metu Palomenėje gyveno 5 asmenų čigonų šeima. 1843 m. M. Zaleskis Palomenės dvarą pardavė K. Žilinskiui. Vykdydamas 1863 m. sukilimo vadovybės manifestą, 1863 m. vasario 28 d. Trakų apskrities viršininko padėjėjas T. Gregotovičius Palomenės dvaro savininkui A. Žilinskiui įsakė nedelsiant perduoti dvare gyvenantiems valstiečiams žemės sklypus jų asmeninėn nuosavybėn be jokio atlyginimo ar kitokių buvusių baudžiauninkų įsipareigojimų. Caro kareiviai dvare rado sukilėlių aktą ir už tai A. Žilinskį nubaudė 3 mėnesius kalėti, jo dvaras buvo sekvestruotas. 1863 m. vasario 26 d. į Palomenę atvyko apie 200 sukilėlių, ginkluotų šautuvais, kardais ir pistoletais, būrys. Jų persekioti buvo pasiųstas šaulių ir kazokų būrys. Tų metų liepos 11 d. prie Palomenės susikovė I. Pasierbskio vadovaujamas sukilėlių būrys su pulkininko Tisdelio vadovaujamu 3 kuopų daliniu. Sukilėliai buvo priversti trauktis. 1863 m. sukilime sukilime dalyvavo Palomenės gyventojas F. Sedleckis ir J. Vaicekauskas. Apie 1860 m. dvare gyveno 36 gyventojai katalikai, bajorkaimyje - 39 gyventojai katalikai. 1897 m. dvare buvo 115 gyventojų ir 346 dešimtinės žemės, bajorkaimyje - 48 gyventojai ir 300 dešimtinių žemės. 1909 m. minimos trys gyvenvietės Palomenės vardu - kaimas (16 sodybų, 106 gyventojai katalikai), dvaras (7 sodybos, 34 gyventojai katalikai) ir palivarkas (2 sodybos, 12 gyventojų katalikų). 1915 m. įkurta Palomenės parapija. 1923 m. minimos trys gyvenamosios vietovės Palomenės pavadinimu: bažnytkaimis (1 sodyba, 9 gyventojai), kaimas (21 sodyba, 165 gyventojai) ir dvaras (1 sodyba, 26 gyventojai). 1925 m. buvo išparceliuotas T. Javarausko įpėdiniams priklausęs Palomenės dvaras (203,03 ha žemės). 1931 m. kaime buvo 21 sodyba ir 413,3 ha žemės, dvare - 6 sodybos ir 106,24 ha žemės, bažnytkaimyje - 1 sodyba ir 12,25 ha žemės. 1937 m. kaime gyveno 176 gyventojai katalikai, dvare - 11 gyventojų katalikų, klebonijoje - 8 gyventojai katalikai. 1941 m. birželio 24 d. NKVD kareiviai nužudė Palomenės kleboną Joną Tutiną, vargonininką P. Ivanauską ir jo žmoną. Klebonas palaidotas bažnyčios šventoriuje. 1948 m. įkalintas partizanas P. Jaromskas. 1941-1948 m. įkalinta 11 gyventojų. 1945-1949 m. ištremta 16 gyventojų. 1947 m. kaime buvo 35 sodybos, 194 gyventojai, 2000 m. - 146 sodybos, 352 gyventojai. Buvęs dvaras sunaikintas, išlikęs vienas medis. Kaime yra kapinės.

1915-1916 mokslo metais Palomenės mokykloje mokėsi 21 mokinys. 1917 m. mokiniai suvaidino pjesę „Į mokslą“. 1915-1917 m. Palomenės mokykloje mokytojavo poetas Faustas Kirša. Vakarais organizuodavo kursus suaugusiems. Čia baigė ruošti pirmąjį savo eilėraščių rinkinį „Verpetai”, išleistą 1918 metais. 1931 m. Palomenės pradžios mokyklos vedėju tapo Adolfas Baumilas, o 1934 m. - Romanas Karpus. 1938 m. sausio 1 d. Palomenės pradžios mokykloje mokėsi 82 mokiniai. Antrojo pasaulinio karo metu mokykla sudegė. 1957-1958 mokslo metais Palomenės septynmetėje mokykloje mokėsi 160 mokinių. 1957 m. minima biblioteka.

1966 m. Palomenės aštuonmetę mokyklą baigė V. Tetenskas – Lietuvos nusipelnęs artistas, Klaipėdos konservatorijos (dabar - universiteto) liaudies muzikos katedros vedėjas, docentas.

Palomenėje yra Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia ir varpinė.

Turinys

Vietovardžiai

Palomenės pradžios mokyklos mokytojas Romanas Karpus 1935 m. rugsėjo mėnesį užrašė Palomenės bažnytkaimio vietovardžius. Pateikėjas - Jurgis Novelskas, gimęs Ilgakiemio kaime.

Palomenė – bažnytkaimis. Žemė lygi, prie smėlio. 1 km ilgio ir 1,5 km pločio. 22 gyventojai. „Palomenės kaimas nėra senas. Pirma prieš 40 metų kaimo nebuvo, buvo Palomenės dv. Žilinsko. Ponas tą dvarą pardavė. Visi gyventojai atėjūnai”.

Vertimas – upelis, 1 km ilgio. Teka per Palomenės kaimo laukus. Vasaros metu išdžiūsta, bet gilesnės vietos ne. „Įteka į Palomenės upę, ties Palomenės kaimu iš dešinės pusės”.

Živinta – upelis, 2 km ilgio. Teka per Živintos kaimą ir Palomenės kaimo laukais. Prasideda raistuose. „Įteka į Palomenės upę iš kairės pusės. Vasaros metu neišdžiūsta”.

Jono raistas – raistas, 1 ha dydžio. Ūkininko J. Novelsko žemėje. „Tą raistą senovėje iškirto ūkininkas vardu Jonas”.

Lomena – upė, 20 km ilgio. Prasideda Kaišiadorių-Žiebinos raiste. Įteka į Nerį ties Gegužine.

Palomenės pradžios mokyklos mokytojas Romanas Karpus 1935 m. lapkričio mėnesį užrašė Palomenės dvaro vietovardžius. Pateikėja - Jadvyga Jievarauskaitė, gimusi Palomenės dvare.

Palomenė – dvaras. Lyguma, molis. 48 ha dydžio.

Vismaly – pieva. 1 ha dydžio. „Kadaise toj vietoj buvo miškas. Vėliau iškirto. Vieta apaugo žole, kurią pavadino „vilko šeriais”. Tą vietą išdegino, nuo to ir gavo pavadinimą „Vismaly””.

Bedugnė (Bedugna) – bala. 49 kvadratinių metrų dydžio.

Stumbra – įvairi žemė. 1,5 ha dydžio.

Lysagura – miškas, 2 ha dydžio.

Girininkas Juozas Giraitis 1939 m. liepos mėnesį apie Paluomenės vienkiemį užrašė:

Paluomenės vienkiemis (Bagenka) – eigulio pasoda. Smėlio aukštumėlė. 3 ha dydžio. „Vienkiemis su miškais nusavintas iš Paluomenės dvaro. Daugiau prigijęs „Bagenkos” vardas”.


Palomenės parapijos 100-mečio minėjimas

2015 m. rugsėjo 27 d. Palomenėje įvyko parapijos įsteigimo 100 metų sukakties šventė. Šventė prasidėjo Palomenės bažnyčioje rožinio malda ir tituliniais parapijos globėjo šv. Arkangelo Mykolo atlaidais. Po šv. Mišių buvo pašventintas bažnyčios šventoriuje atstatytas koplytstulpis. Šventė tęsėsi Palomenės kultūros centre, kur buvo sakomas kalbos, sveikinimai, Palomenės istoriją glaustai pristatė Kaišiadorių muziejaus direktorius Olijardas Lukoševičius. Parodoje „Palomenė 100-mečio žvilgsniu" eksponuotos senosios Palomenės fotografijos. Šventinį renginį vainikavo puikus Lietuvos nacionalinės filharmonijos klasikinės muzikos koncertas: Gunta Gelgote (sopranas), Lina Baublytė (fleita), Joana Daunytė (arfa), Gediminas Kviklys (klavesinas).

Antano Zaleskio bareljefo atidengimas

2017 m. rugsėjo 24 d. Palomenės kultūros centre atidengta bareljefinė kompozicija, skirta Antano Zaleskio atminimui. Kompozicijoje šalia A. Zaleskio portreto užfiksuoti įrašai: „Antanas Zaleskis 1824–1885“, „Dailininkas iliustratorius“ ir „1863 sukilimo organizatorius“. Bareljefo medžiaga – lietas marmuras. Autoriai – Rūta ir Nerijus Kavaliauskai.

Ši atminimo lenta atspindi Antano Zaleskio asmenybę, jo kūrybą, veiklą ir gyvenimą. Antanas buvo ryškus, kūrybingas ir linksmas žmogus, tą jaučiame iš žaismingos ir spalvingos kompozicijos. Sumaišytų dažų dėmėje išryškėja Zaleskio portretas. Tapytojo paletė, spalvų gausa, dažų tūbelės – visa tai išduoda jį buvus dailininką iliustratorių. Dažų tūbelės – tai ir šovinių tūtos. Sulankstytos tūtos simbolizuoja aktyvų Antano Zaleskio dalyvavimą organizuojant 1863 metų sukilimą. Neiššautas šovinys parodo, kad Zaleskiui taip ir nepavyko dalyvauti sukilime, nes jis buvo išduotas ir suimtas. Tuščios mėlynos ir juodos spalvų tūbelės paliktos ateityje atrastiems Antano Zaleskio gyvenimo faktams užrašyti. O dar balta paletė kviečia nenustoti tyrinėti šią asmenybę ir jos veiklą.

Literatūra

  • Gustaitis R. Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2001. - P. 161-162.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos