Palomenės Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bažnyčia su varpine. 2011 m. Gustaičio nuotr.
Bažnyčia. 2011 m. Gustaičio nuotr.
Varpinė. 2011 m. Gustaičio nuotr.

Palomenės Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia yra Palomenės kaime, 8 km į šiaurę nuo Kaišiadorių . Medinė. Neoklasicistinė. Palomenės parapija priklauso Kaišiadorių vyskupijai.

Turinys

Istorija

Pirmąją koplyčią virš Zaleskių laidojimo rūsio 1809 m. pastatė Palomenės dvaro savininkas Mykolas Zaleskis. Kaip pasakojama, ta koplyčia buvo pastatyta tragiško šeimos įvyko atminimui: jo duktė su savo vyru tuoj po vestuvių keldamiesi per Nerį nuskendo. 1834 m. vyskupas leido koplyčioje per šv. Velykas, šv. Kalėdas ir Sekmines laikyti šv. Mišias tik tuo atveju, kai apylinkės gyventojai negalės pasiekti savo parapijų bažnyčių. 1840 m. koplyčioje įrengti trys altoriai. XIX a. antroje pusėje (po 1863 m. sukilimo) koplyčia kurį laiką buvo uždaryta. 1877 m. valdžia leido joje laikyti ketverias pamaldas per metus. 1903 m. koplyčia suremontuota. 1915 m. įkurta Palomenės parapija, koplyčia atnaujinta ir išplėsta tapo savarankiška bažnyčia. Naujai parapijai priskirtos artimiausios Gegužinės, Žaslių ir Žiežmarių parapijų gyvenvietės. Pirmasis parapijos klebonas buvo kun. Motiejus Cijūnaitis. Pirmojo pasaulinio karo metu (1915 m.) bažnyčioje penkias dienas buvo įsikūrusi vokiečių karo ligoninė. 1916 m. klebonas Juozapas Stasiūnas įsteigė parapijos bibliotekėlę. 1931 m. kun. Vincentas Valavičius Palomenėje surengė kun. Bronislovui Novelskiui (kilusiam iš Palomenės) primicijas. Tremtinys iš Vilniaus Jonas Tutinas (g. 1897 m.), Palomenėje klebonavęs nuo 1937 m., 1941 m. birželio 24 d. raudonarmiečių sušaudytas kartu su bažnyčios vargonininku Pranu Ivanausku ir jo žmona Janina Ivanauskiene.

Klebonai

Palomenės bažnyčia ir jos klebonas J. Gutaravičius. Vinjetė iš albumo „Kaišiadorių vyskupija. 1957“.

1915-1916 m. - Matas Cijūnaitis.

1916-1921 m. – Juozapas Stasiūnas.

1920-1922 m. – Jurgis Zimkus.

1922-1939 m. – Vincentas Valavičius.

1939-1941 m. – Jonas Tutinas.

1957 m. – J. Gutaravičius.

1965-1966 m. - Jonas Matuliauskas

1968-1970 m. - Juozapas Gylys.

1982-1986 m. - Zigmantas Stančiauskas.

1986-1987 m. - Petras Valatka.

Vikarai

1937-1939 m. - Jonas Tutinas

Juozapas Juodagalvis

Architektūra

Bažnyčia medinė, klasicistinė, gana paprastų liaudiškų formų, stačiakampio plano, su keturių apskritų kolonų portiku ir trikampiu frontonu. Bebokštė. Šventorių juosia medinių statinių tvora. Jame stovi medinė varpinė. Palomenės šv. arkangelo Mykolo bažnyčia ir varpinė – architektūros paminklas.

Interjeras

Bažnyčios viduje

Viduje bažnyčia erdvi, perdengimas plokščias, apvalios kolonos dalija interjerą į tris navas. Dailus interjero puošybinis elementas – presbiterijos ir choro ažūrinės drožinėtos medinės grotelės ir užtvaros.

Meno vertybės

Paveikslas "Šv. arkangelas Mykolas"
Paveikslas "Pieta"

Bažnyčioje yra saugomas išskirtinės meninės vertės dailės paminklas – tai didžiajame altoriuje, retabulo vietoje, kabantis titulinis „Šv. Arkangelo Mykolo“ paveikslas (aut. Pranciškus Smuglevičius). Paveiksle pakiliai įkūnytas pergalingas arkangelo triumfas prieš šėtoną, o scena papildyta bibliniais personažais – Adomu ir Ieva. Šv. arkangelas Mykolas yra pavaizduotas ir 2009 m. sukurtame Palomenės herbe. Bažnyčioje išliko ir daugiau vertingų tapybos kūrinių: meistryste ir išraiškos jėga pasižymi baroko stilistikos nežinomo dailininko Šv. Mato evangelisto“ paveikslas (XVIII a.), altorinis profesionalaus vietinio dailininko paveikslas „Pieta“ (XIX a. antrasis ketvirtis), nutapytas sekant italų tapytojo Annibale Carracci kompozicija (1599-1600, Neapolio muziejus). Kenčiančio Jėzaus ikonografiją papildo vietinio meistro kompozicija „Jėzus prie stulpo“ (XIX a.). Tipologiniu požiūriu vertinga „Aušros vartų Švč. Mergelės Marijos“ paveikslo kopija, kurią nutapė XX a. pirmame ketvirtyje Vilniuje dirbęs religinių paveikslų tapytojas Stanislovas Gobiata. Bažnytinį inventorių sudaro keli, veikiausiai iš dvaro patekę krėslai, atspindintys klasicizmo ir bydermejerio madas, taip pat medinės žvakidės su herbais.

Šventorius

Palomenės klebonų kapai bažnyčios šventoriuje. Čia palaidoti (iš kairės): Vincentas Valavičius, Jonas Tutinas ir Jurgis Zimkus. 2011 m. Gustaičio nuotr.

Šventoriaus kampe stovi medinė varpinė. Šventoriuje palaidoti kunigai Jonas Tutinas, Vincentas Valavičius, Jurgis Zimkus.

Pasakojimai

Janina Ivoškaitė, kilusi iš Palomenės parapijos Smilgių kaimo, 2010 m. papasakojo: Smilgių kaimas Palomenės bažnyčiai buvo padovanojęs bažnytinę vėliavą, kuri būdavo nešama per bažnytines šventes iškilmingose procesijose aplink bažnyčią. Vėliava turi keturis kaspinus, kuriuos yra nuaudusios keturių Smilgių kaimo šeimų moterys. Per šventes, nešant Smilgių dovanotą vėliavą, tuos kaspinus turi teisę laikyti tik tų šeimų atstovai.“

Literatūra

  • Giniūnienė A. Pranciškaus Smuglevičiaus paveikslas „Šv. arkangelas Mykolas“ ir kitos Palomenės bažnyčios dailės vertybės / Menotyra. 2015, T. 22, Nr. 1, p. 24–44;
  • Kaišiadorių vyskupijos bažnyčios: iliustruotas žinynas / tekstų autorius Rolandas Gustaitis. - Kaunas: "Terra Publica", 2013. - P. 101–102;
  • Lukoševičius O. Kaišiadorių bažnytinis paveldas. – Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2017. – P. 74-81.
  • Lukoševičius O. Palomenės istorija: XX amžius. – Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2015.
  • Misius K., Šinkūnas R. Lietuvos katalikų bažnyčios. - Vilnius: „Pradai“, 1993. - P. 101;
  • Palomenės Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia // Kaišiadorių vyskupija ir jos sakralinis paveldas. - Vilnius: „Savastis“, 2006. - P. 150–153.

Šaltiniai

  • Lietuvos valstybės istorijos archyvas. F. 604. Ap. 1. B. 1439. L. 32.
  • Lietuvos valstybės istorijos archyvas. F. 604. Ap. 4. B. 381. L. 1, 2.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos